„Dabartinis kompensavimo mechanizmas nepakankamai skatina vaistų tiekėjus konkuruoti tarpusavyje, todėl turime gana aukštas vaistų kainas. Pataisomis padidinus konkurenciją, galime tikėtis mažesnių vaistų kainų, o tai reiškia, kad sutaupytos lėšos grįžtų pacientams papildomų, inovatyvių, pridėtinę terapinę vertę turinčių vaistų kompensacijomis“, – pristatydamas pokyčius, teigia sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas.
SAM, ieškodama galimybių padėti šalies gyventojams sutaupyti, įsigyjant kompensuojamuosius vaistus, ir siekdama racionalaus PSDF biudžeto naudojimo, pasiūlė įvesti visų, o ne tik vieno tiekėjo, kompensuojamųjų vaistų bazinės kainos apskaičiavimą pagal mažiausias kainas turinčių ES šalių kainų vidurkį. Ministerijos skaičiavimu, padidėjusios konkurencijos ir bazinių kainų pokyčių būtų sutaupyta apie 16 mln. eurų PSDF biudžeto lėšų, o dengiant paciento priemokas tik už kompensuojamuosius vaistus ar MPP, už kuriuos paciento priemoka kainynų grupėse yra mažiausia, – 2,5 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.
Padės taupyti daug vaistų vartojantiems pacientams
Siekiant, kad kuo daugiau gyventojų gautų kompensuojamuosius vaistus, bus skatinama rinktis kompensuojamuosius vaistus su mažiausiomis priemokomis. Šios priemonės finansinį efektą pajus visi gyventojai, o ypač tie, kurie dažniausiai perka kompensuojamuosius vaistus.
Jei pacientas, per kalendorinius metus pirkdamas kompensuojamuosius vaistus su mažiausia priemoka, priemokoms išleistų didesnę nei trijų vidutinių metinių priemokų dydžių sumą – šiuo metu tai sudaro 45 eurus – vėliau tais pačiais metais jam būtų padengtos visų kitų kompensuojamųjų vaistų su mažiausia priemoka išlaidos. Skaičiuojama, kad toks ,,krepšelio“ įteisinimas padėtų sutaupyti namų ūkio lėšų bent 120 tūkst. pacientų, kurie dažniausiai vartoja vaistus.
Tokiu pat principu bus remiami ir tie, kam to labiausiai reikia. Tai vyresni nei 75 metų amžiaus pacientai ir mažas pajamas gaunantys asmenys. Jie gali tikėtis visos priemokos dengimo, kai įsigys vaistus su mažiausia priemoka.
„Valstybės interesas yra, kad kuo daugiau gyventojų galėtų pasinaudoti vaistų kompensavimo privalumais. Tam reikia skatinti racionalų vaistų vartojimą tarp visų pacientų, ir efektyviausiais būdas tai padaryti yra rinkimasis vaistų su mažiausia priemoka“, – teigia A. Pečkauskas.
Keičiant paciento priemokų dengimo tvarką, kartu įvertinti ir poreikiai pacientų, kuriems reikalingi vaistai, kurių dėl jų medicininių savybių negalima keisti kitais. SAM pasiūlė patikslinti Sveikatos draudimo įstatymo nuostatas ir numatyti, kad Vyriausybė būtų įgaliota nurodyti vaistus, kurie būtų laikomi vaistais su mažiausia priemoka. Tokiais vaistais bus laikomi vieno tiekėjo vaistai, visi biologiniai vaistai (pavyzdžiui, insulinas) ir mažo terapinio indekso vaistai (pavyzdžiui, po transplantacijos skiriami imunosupresantai, vaistai epilepsijai gydyti ir pan.), nepriklausomai nuo šiuos vaistus tiekiančių gamintojų skaičiaus.
Bus lengvinama našta sunkiai sergantiems
Dar vienas reikšmingas pokytis, padėsiantis gyventojams sutaupyti, yra maksimalių pacientų priemokų ribojimas, įsigyjant MPP. Šiuo metu didelės dalies į kainyną patenkančių MPP pacientų priemokos viršija 100 proc., o kai kuriais atvejais – net 300 proc. valstybės kompensuojamos kainos. Tai didelė finansinė našta sunkiomis ligomis sergantiems žmonėms, slaugomiems pacientams ar jų šeimos nariams.
SAM siekia nustatyti, kad maksimalios pacientų priemokos už MPP neviršytų 50 proc. bazinės kainos. Šis pokytis, skatindamas tiekėjų konkurenciją, leistų mažinti MPP kainas ir taupyti namų ūkių išlaidas. Kartu nenukentėtų ir kompensuojamųjų MPP kokybė, nes šiuo metu taip pat yra rengiami MPP esminių savybių aprašymai ir tik šiuos aprašymus atitinkančios priemonės bus įrašomos į Kompensuojamųjų MPP kainyną.
Jei Seimas pritars, pokyčiai įsigalios jau nuo 2023 m. sausio 1-osios.
SAM Farmacijos ir Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimus paruošė ir pateikė po Konstitucinio Teismo 2021 m. spalio 15 d. nutarimo, kuriuo nurodoma, kad valstybės kompensuojamųjų vaistų kainodara ir kompensavimo sąlygos turi būti nustatomos įstatymo lygmeniu.
Remiantis Valstybinės ligonių kasos duomenimis, 2022 m. valstybė vaistams kompensuoti numatė 453 mln. eurų. Planuojama, kad 2023-aisiais ši suma išaugs iki 491 mln. eurų.
