Pernai vaistinėse nuo gripo pasiskiepijo apie 10 tūkstančių
Vaistinėse taip pat jau pastebimas susidomėjimas vakcinomis nuo gripo. Pasak K. Nemaniūtės-Gagės, vertinant duomenis iš visų vaistinių Lietuvoje, nuo gripo šiais metais jau pasiskiepijo apie 500 žmonių.
Pernai metais vaistinėse nuo gripo pasiskiepijo apie 10 tūkstančių žmonių.
„Pastebime, kad tai yra žmonės, kurie paprastai seniau nesiskiepydavo. Vaistinė yra kaip alternatyva pasiskiepyti greičiau ir arčiau namų, o žmonėms, matyt, tokios alternatyvos ir reikėjo, kad nereikėtų laukti eilėse, registruotis. Vaistinėse registracija labai paprasta – internetu, arba galima pasiteirauti atėjus į vaistinę, ar yra tokia galimybė, jei kabinetas neužimtas“, – sakė K. Nemaniūtė-Gagė.
Deja, bet vaistinėms kol kas nesuteikta teisė skiepyti valstybės finansuojamomis vakcinomis, skirtomis rizikos grupėms. Visi norintys pasiskiepyti, tai gali padaryti tik už savo lėšas. Visgi pašnekovė tikisi, kad ateityje ir vaistinėse bus galima gauti valstybės kompensuojamas vakcinas.
Visoje Lietuvoje šiuo metu vaistinėse veikia 136 skiepijimo kabinetai. 2021 metų pradžioje, kai vaistinėms buvo leista pradėti vakcinaciją, nebuvo nė vieno skiepų kabineto. Dabar kabinetai įsikūrę ir mažuose miestuose – Biržuose, Gargžduose, Kavarske, Šakiuose, Širvintuose, Varėnoje ir t.t.
Šiuo metu yra daugiau nei 600 išplėstinės praktikos vaistininkų – tų žmonių, kurie turi galimybę skiepyti vaistinėse.
Nemokamai rizikos grupėms galima pasiskiepyti poliklinikose
Šeškinės poliklinikoje vakcina nuo gripo galima pasiskiepyti jau nuo rugsėjo antros pusės – per šį laikotarpį pasiskiepijo virš 2 tūkstančių žmonių. Palyginus su praeitų metų tokiu pat laikotarpiu, pasiskiepijo šimtu žmonių daugiau. Vakciną už savo lėšas dažniausiai perka jaunesni žmonės, o vyresni ateina gauti valstybės kompensuojamos vakcinos.
Norint gauti gripo vakciną poliklinikoje, galima kreiptis į savo šeimos gydytoją arba tiesiogiai į registratūrą, taip pat elektroniniu būdu. Jei pacientas jau yra užsiregistravęs poliklinikoje, šeimos gydytojo siuntimo nereikia. Jei pacientas yra iš kitos poliklinikos, kreiptis dėl vakcinos galima su šeimos gydytojo siuntimu. Siuntimo neturint, tenka primokėti už sveikatos būklės įvertinimą.
J. Kuklytės teigimu, šių metų vakcina apsaugo nuo 4 skirtingų gripo viruso atmainų.
Vakcinos nuo COVID-19 – tik poliklinikose
Norint gauti vakciną nuo COVID-19, registruotis galima skambinant į polikliniką arba kreipiantis į šeimos gydytoją, taip pat registratūrą. Skiepui registruotis galima ir koronastop puslapyje.
Pernai metais nemokamai nuo COVID-19 buvo galima pasiskiepyti ir vaistinėse, tačiau šiais metais tokios galimybės nėra. Pasak K. Nemaniūtės-Gagės, kai šalyje galiojo ekstremali situacija, už vakcinaciją nuo koronaviruso tiek vaistinėms, tiek kitoms įstaigoms buvo mokama iš valstybės biudžeto.
Kai ekstremali situacija buvo atšaukta, už šią paslaugą pradėta mokėti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų. Visgi vaistinės į šį sąrašą nebuvo įtrauktos, tad ir mokėjimas už skiepus pasibaigė.
„Dabar vyksta diskusijos su Sveikatos apsaugos ministerija, ieškoma būdų, kaip tai padaryti. Dar vasarą vaistinės vis tiek skiepijo nuo koronaviruso, nes buvo žmonių, kurie užsiregistravo kelioms savaitėms į priekį. Natūralu, kad dabar vaistinės šiuos savo taškus uždarys ir lauksime sprendimų, kada vėl galėsime pradėti skiepyti nuo COVID-19“, – kalbėjo K. Nemaniūtė-Gagė.
Pasak pašnekovės, vaistinėse vakcinuotis nuo koronaviruso norinčių buvo nemažai, o vos tik atsiradus laisvoms vietoms, jos būdavo išgraibstomos. Skiepytis vaistinėse, pasak pašnekovės, žmonėms patraukliau dėl kelių priežasčių – vaistinės dažniausiai yra arčiau namų, patogiau atvykti, be to, pacientas gali palaikyti artimesnį ryšį su vaistininku, ilgiau pasikalbėti, paklausti.
Jaučiamas vaistininkų trūkumas
Kaip pasakojo K. Nemaniūtė-Gagė, Lietuvoje smarkiai trūksta vaistininkų, todėl vakcinaciją kartais tenka nustumti į antrą planą. Siūloma, kad skiepyti būtų leidžiama ir farmakotechnikams, tokiu atveju būtų daugiau galimybių vakcinacijai.
„Į pensiją išeina vis daugiau žmonių, daugiau nei ateina iš universitetų. Nors rodikliai rodo, kad Lietuvoje didžiausias vaistininkų skaičius dirba būtent vaistinėse, o ne kituose sektoriuose, kaip yra kitur pasaulyje, tačiau mums vis tiek jų trūksta“, – sakė pašnekovė.
Šiuo metu vaistinėse dar galima pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, pneumokoko. Pastaroji vakcina svarbi siaučiant infekcinėms, ypač kvėpavimo takų ligoms. Nors ši vakcina kai kuriems kompensuojama valstybės, vaistinėje ją galima gauti tik už savo lėšas.
Pataria pagalvoti apie pneumokoko ir meningokoko vakcinas
Pasak J. Kuklytės, šį šaltąjį sezoną rekomenduojama pasiskiepyti nuo gripo, pneumokoko, COVID-19 ir meningokoko B infekcijos. Vieno vizito metu žmogus gali pasiskiepyti trimis vakcinomis.
„Gripas pasireiškia tuo, kad paūmėja lėtinės ligos, taip pat atsiranda tam tikros komplikacijos, dažniausiai bakterinės kilmės užkrečiamos ligos, pavyzdžiui, pneumokokas. Dėl to rekomenduojama skiepytis nuo šių ligų“, – sakė J. Kuklytė.
Pneumokoko rizikos grupei priskiriami žmonės, sergantys vėžiu, širdies ir kraujagyslių ligomis, pirmojo ir antrojo tipo cukriniu diabetu. Didžiausią riziką susirgti turi vaikai iki 5 metų, vyresni nei 65 metų asmenys, asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis, nusilpusio imuniteto asmenys. Peršalimas, pervargimas, stresas, virusinių viršutinių kvėpavimo takų infekcijos taip pat gali būti užkrato priežastimi. Pneumokokinei infekcijai būdingi tie patys simptomai kaip ir kitoms bakterinėms ligoms, dažniausi jų – staigus karščiavimas, stiprus skausmas krūtinės srityje, kosulys, dusulys.
Tuo metu meningokokinė infekcija itin pavojinga vaikams. Ši bakterinė infekcija gali sukelti žaibinį sepsį (kraujo užkrėtimą) ar pūlingą meningoencefalitą (galvos, nugaros smegenų ir jų dangalų uždegimą). Ši liga plinta tik artimo kontakto su sergančiuoju metu, bučiuojantis, valgant iš tų pačių indų, užkratui per seiles ar nosies išskyras patekus į kito žmogaus burną ar nosį. Pirmieji ligos požymiai panašūs į peršalimo – sloguojama, skauda gerklę, pakyla temperatūra. Vėliau atsiranda kiti būdingi simptomai – stiprus galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, odos bėrimai, sprando raumenų sustingimas.
Lietuvoje ir Europoje naudojamos vakcinos, kurios apsaugo nuo A, B, C, Y ir W meningokokinės infekcijos tipų. Lietuvoje nuo 2018 m. liepos 1 d. kūdikiai skiepijami nuo B tipo meningokokinės infekcijos. Pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių skiepijami 3 mėn., 5 mėn. ir 12–15 mėn. amžiaus kūdikiai, jie šią vakciną gauna nemokamai.
Nemokamai gripo vakciną gali gauti rizikos grupei priklausantys asmenys. Tai yra:
– 65 metų ir vyresnio amžiaus žmonės;
– Nėščiosios;
– Sergantys lėtinėmis ligomis;
– Sveikatos priežiūros darbuotojai;
– Socialinės ir globos įstaigų gyventojai.
