Revakcinuotis nuo COVID-19 pataria tik rizikos grupėms
Šis peršalimo ligų sezonas, pasak profesoriaus, gali būti ypatingas, mat pandemijos metu mažai bendravome vienas su kitu, tad nesikeitėme virusais, neįgavome jiems atsparumo.
„Dabar, kai pandeminių reikalavimų nebėra, labai tikėtina, kad turėsime ir koronaviruso pakilimą, bet tikėtina, kad turėsime daugiau ir kitų peršalimo ligų. Visų pirma, nes ankstesniais metais daugiau sirgome, o antra, mažiau žmonių pasiskiepijo ankstesniais metais – nuo gripo, pneumokoko ir kitų ligų“, – sakė S. Čaplinskas.
Neseniai Sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad jau galima revakcinuotis atnaujintomis vakcinomis nuo koronaviruso. Žmonėms kilo neaiškumų – kokias vakcinas dabar turime ir kuo jos skiriasi vienos nuo kitų.
Pasak S. Čaplinsko, neužtenka atvežti vakcinas iki durų – žmonėms reikia išsamiai viską paaiškinti, kad jie norėtų skiepytis. O tam reikia ruoštis.
„Iki galo žmonėms nebuvo paaiškinta, kad naujos kartos, atnaujintos koronaviruso vakcinos yra išbandytos tik su gyvūnais, mažai bandymų buvo su žmonėmis. Jos taip ir buvo kuriamos, kad mažesnė dozė ir skiriamos revakcinacijai – atnaujinti, sustiprinti imuninį atsaką. Dėl to jos ir nerekomenduojamos pirminei vakcinacijai, kurie išvis nebuvo pasiskiepiję. Tad jos ir neskiriamos tiems, kurie nebuvo pasiskiepiję“, – sakė profesorius.
S. Čaplinsko teigimu, pirminės vakcinos vis dar sukuria pakankamai gerą apsaugą. Šiuo metu Lietuvoje yra dviejų skirtingų tipų vakcinos – vienos pirminės, pagamintos anksčiau ir skirtos tiems, kurie dar nesiskiepijo, o kitos atnaujintos, skirtos revakcinacijai.
Tiems žmonėms, kurie dar išvis nebuvo pasiskiepiję, net jei ir persirgo, profesorius šiuo metu pataria vakcinuotis.
„Jaunesniems kyla abejonių dėl revakcinacijos naudos. MRNR vakcinos visgi sukelia nepageidaujamas reakcijas, o jų sunkumas ir galimybė apsaugoti nuo sunkios ligos labai priklauso nuo žmogaus sveikatos ir amžiaus“, – kalbėjo pašnekovas.
Kuo jaunesnis žmogus, tuo skiepo nauda gali būti mažesnė. Jei žmogus vyresnis, turi gretutinių ligų, revakcinuotis reikėtų. Tačiau rekomendacijos, pasak profesoriaus, turėtų būti teikiamos kiekvienam atskirai.
„Atskiriems individams viskas gali būti skirtingai. Pasitaiko nepageidaujamų reakcijų, kurios sukelia širdies raumens pakenkimą. Daliai žmonių gali suaktyvėti vėžiniai procesai ir panašiai. Todėl kuo daugiau žinome, tuo daugiau reikėtų eiti prie personalizuotos medicinos. Juk neperkame visi vieno dydžio drabužių. Čia lygiai tas pats“, – apie tai, kad kiekvienam revakcinacija turėtų būti taikoma skirtingai, pasakojo profesorius.
Visgi, jei žmogus yra jaunas ir šiais metais jau skiepijosi, o po to susirgo koronavirusu, revakcinuotis šiuo metu, pasak prof. S. Čaplinsko, tikrai nebūtina. Jo teigimu, tokiu atveju kyla abejonių, ar tikrai sustiprinančio skiepo nauda didelė.
„Bet jei kalbėtume apie jūsų močiutę, jai revakcinacijos reikėtų tikriausiai daug labiau nei jums“, – sakė pašnekovas.
Vyresnio amžiaus žmonėms, visų pirma, kaip pataria profesorius, reikia prisiminti tuos pačius gerai žinomus apsaugos būdus, ypač, jei einama į uždaras patalpas. Jiems jau reikėtų pradėti dėvėti kaukes, dažniau plauti, dezinfekuoti rankas. Artimiesiems reikia stengtis neatnešti viruso į senelių namus.
Rugsėjo pabaiga ir spalis yra tinkamas metas revakcinacijai, nes kuo toliau, tuo daugiau laiko leisime uždarose patalpose. O tai – viena iš sąlygų, kurios daro didelę įtaką greitam viruso plitimui.
Profesoriaus teigimu, itin trūksta informacijos, kokie žmonės šiuo metu guli reanimacijos skyriuose dėl COVID-19, taip pat kokie pacientai dėl šios ligos miršta. Kadangi šios informacijos nėra, žmonės negali palyginti savo sveikatos su ligoninėse gulinčių pacientų, todėl priimti konkretų sprendimą, revakcinuotis ar ne, yra labai sudėtinga.
Visgi, šiuo metu profesorius rekomenduoja skiepytis tiems, kurie dar išvis nebuvo vakcinuoti. Antroji grupė – žmonės, turintys lėtinių ligų ir esantys vyresnio amžiaus. Net jei jie buvo paskiepyti ar persirgo, tačiau nuo to laiko praėjo jau daugiau nei pusė metų, revakcinuotis vertėtų. Jauniems ir sveikiems žmonėms, kurie jau persirgo ar buvo neseniai vakcinuoti, revakcinacija nebūtina.
Gali laukti sunkus gripo sezonas
Nuspėti, koks gripo sezonas laukia šiemet – itin sudėtinga. Jau praėjusiais metais buvo prognozuota, kad sezonas gali būti itin sudėtingas dėl pandemijos ir menkos imunizacijos prieš gripą. Visgi taip nenutiko. Galbūt ir šis sezonas praeis lengvai?
„Gali būti. Tačiau specialistai įspėja, kad jei ateis stiprus virusas, o žmonės bus 2 metus nei sirgę, nei pasiskiepiję, tikėtina, gripas plis labai sparčiai. Todėl šį gripo sezoną mano rekomendacija būtų, kad nuo gripo pasiskiepyti būtų daug svarbiau nei nuo koronaviruso, bendrąja prasme kalbant. Jei žmogus vienu metu susirgs ir gripu, ir koronavirusu, o jei dar gaus plaučių pneumoniją, ligos išeitis gali būti labai sunki“, – sakė prof. S. Čaplinskas.
Šiais metais gripo vakcina yra keturvalentė – padengianti itin daug galimų gripo viruso atmainų. Tačiau nuo to laiko, kol mokslininkai nusprendžia, kokia gripo atmaina gali būti šiais metais, ir kokią vakciną gaminti, iki tol, kol gripo virusas pradeda plisti Europoje, praeina beveik pusė metų.
Kaip per šį laiką virusas mutuos, iki galo garantijų nėra. Todėl gripo vakcinos efektyvumas apsaugoti nuo ligos gali svyruoti nuo 10 iki 60 proc.
„Bet net 10 proc. yra geriau nei nieko. 10 proc. būtų tuo atveju, jei gripo viruso atmaina labai pakis ir vakcina bus neatspėta. O jei bus atspėta, vakcinos efektas bus labai ryškus, ypač turintiems gretutinių ligų ir nusilpusį imunitetą“, – kalbėjo virusologas.
Nuo gripo ragina skiepytis visus
Gripo vakcina Lietuvoje nėra populiari – manoma, kad jei šia liga niekada nesirgai, tai ir skiepytis nėra prasmės. Prie tokio požiūrio, pasak prof. S. Čaplinsko, prisideda ir tai, kad atsakingos institucijos per mažai užsiima edukaciniu darbu ir paaiškinimu, kodėl reikia skiepytis nuo gripo.
Pasitikėjimas vakcinomis ir medicina, po koronaviruso pandemijos, pasak pašnekovo, daugumoje šalių yra smarkiai sumenkęs. Tai parodo ir sumažėjusios profilaktinių skiepų apimtys.
Gripas – sudėtinga virusinė liga, nuo kurios kasmet miršta bent keli lietuviai.
„Gripas gali sukelti sudėtingas komplikacijas. Deja, nuo jo kasmet Lietuvoje miršta žmonės. Tai tarsi garvežys, atveriantis vartus kitoms ligoms ir komplikacijoms. Pneumokokinė infekcija taip pat vaidina didelį vaidmenį. Apie 8 proc. senjorų mirčių pasaulyje įvyksta dėl plaučių uždegimo, kurį sukelia pneumokokas. O nuo jo yra skiepai. Pneumokokui kelią dažnai atveria gripas arba kiti peršalimo virusai“, – sakė profesorius.
Nuo gripo skiepytis geriausia skiepytis jau dabar, nes sergamumo sezonas greitai prasidės. Visgi galima ir vėliau, nes užsikrėsti galima ir žiemos pabaigoje. Rizikos grupės, kurioms pasiskiepyti nuo gripo yra svarbiausia, kone tokios pat, kaip ir koronaviruso atveju: žmonės, turintys lėtines ligas, su nusilpusiu imunitetu, slaugos, medicinos darbuotojai, taip pat ir nėščiosios.
Rizikos grupei nepriklausantiems žmonėms taip pat rekomenduojama pasiskiepyti, nes net ir neturint lėtinių ligų ar nusilpusio imuniteto, išlieka rizika sunkiai sirgti.
„Noriu atkreipti dėmesį, kad gripo vakcinos yra seniai žinomos, seniai sukurtos. Jei buvo nuogąstavimų dėl koronaviruso vakcinos, kad ji labai greitai sukurta, kad nauja technologija ir panašiai, kalbant apie gripo vakcinas, tokių nuogąstavimų nėra. Jos naudojamos jau daug metų ir daugybė žmonių yra paskiepyti. O dabar skaitmeninėje eroje visi duomenys apie pašalinius reiškinius labai greitai patenka į duomenų bazes“, – sakė prof. S. Čaplinskas.
Kelerius metus iš eilės pasiskiepijant, įgaunamas kryžminis imunitetas.
„Bet priklauso nuo to, koks gripo virusas ateis. Juk buvo tokių sezonų, kai daugiau sirgo jauni žmonės, o senjorai sirgo lengviau ir mažiau, nes kažkada praeityje buvo paskiepyti arba buvo susidūrę su analogišku gripo viruso štamu“, – sakė profesorius.
Dvi svarbiausios vakcinos šį sezoną – gripo ir pneumokoko
Nuo gripo ir koronaviruso galima skiepytis tą pačią dieną, tačiau pašaliniai reiškiniai tokiu atveju gali būti stipresni. Vienu metu galima pasiskiepyti ir nuo gripo bei pneumokoko.
„Pasiskiepyti tiems, kurie dar nepasiskiepijo, ypač senjorams, nuo pneumokokinės infekcijos vienareikšmiškai raginčiau, ir raginčiau tai padaryti kuo greičiau“, – patarė pašnekovas.
Visų trijų vakcinų, tai yra gripo, koronaviruso ir pneumokoko vienu metu profesorius nerekomenduoja. Geriausia būtų padaryti 1–2 savaičių pertrauką.
Jei priklausote rizikos grupei, vakciną nuo pneumokoko galite gauti nemokamai. Tiems, kas rizikos grupei nepriklauso, už ją teks susimokėti.
„Tačiau visiems rekomenduoju pasiskiepyti nuo pneumokoko, nepriklausomai nuo gretutinių ligų ir amžiaus. Tikrai tai reikėtų padaryti. Vakcina nuo pneumokoko sukuria apsaugą kone visam likusiam gyvenimui. Tai kodėl to nepadaryti? Jei turėsite kokią nors traumą ir pateksite į ligoninę, didelė rizika užsikrėsti pneumokoku“, – kalbėjo prof. S. Čaplinskas.
Pasak jo, yra žinoma daug atvejų, kai senjorai į ligoninę patenka dėl kokio nors lūžio, ligoninėje užsikrečia pneumokoku ir miršta.
Jei žmogus nežino, ar buvo pasiskiepijęs, ar ne, gali pasiskiepyti dar kartą – nuo to, pasak profesoriaus, blogiau tikrai nebus.
