Apie šių darbuotojų trūkumą laidoje „Delfi tema“ kalbėjo Sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas, Ukmergės ligoninės anesteziologijos, reanimatologijos, opericinės skyriaus vedėja Aušra Rodzevičienė bei Lietuvos slaugos specialistų organizacijos prezidentė Aušra Volodkaitė.
Gydytojų trūkumą kompensuoti tenka vyresniems
Gydytoja A. Rodzevičienė pasakoja, kad jauni medikai rajonuose dirbti dažniausiai nėra linkę, tad specialistų trūkumą turi kompensuoti tie, kurie lieka. Visgi taip amžinai tęstis negali, nes vyresni darbuotojai po truputį išeina į pensiją. Be to, krūviai ypač išauga vasaros metu, kai kolegos išeina atostogauti.
„Jaunieji gydytojai dažniausiai nenori dirbti didesniais krūviais, todėl neretai visas krūvis tenka vyresniems gydytojams. Artėja ta riba, kai jie nustos „vežti“ tokį krūvį“, – sakė pašnekovė.
A. Rodzevičienės teigimu, pritraukti medikus dirbti rajoninėse ligoninėse yra labai sudėtinga, dažniausiai tai reikia daryti per asmenines pažintis. Tam, kad specialistas susigundytų dirbti rajone, pasak gydytojos, stengiamasi suteikti visas reikiamas priemones, sukurti tinkamą atmosferą, darbo sąlygas, jog prireikus būtų įmanoma prižiūrėti susirgusius vaikus. Taip pat didelę įtaką daro atstumas nuo namų iki darbovietės, kelionės išlaidų kompensacijos. Žinoma, neatskiriama darbo dalis yra ir atlyginimas, tačiau itin didelės algos rajonai pasiūlyti negali.
Medikų trūkumas rajonuose – nuolatinis. Vyresni specialistai išeina į pensiją, o naujų taip greitai neatsiranda.
„Atrodo, jau susirandi kolegą, bet tai šeimos pagausėjimas, tai ligos, tai vaikų ligos. O ypač problemų daug būna vasarą. Tada kiti kolegos dirba dviem etatais. Regionuose vietiniai gydytojai net ir trimis etatais kartais dirba“, – kalbėjo A. Rodzevičienė.
Pernai metais, pasak A. Rodzevičienės, trūko apie 500 gydytojų.
„Visi dirba padidintais krūviais. Yra ir tokių atvejų, kai dirba ir Lietuvoje, ir užsienyje – Lietuvoje neaišku, kokiu krūviu, bet jo licencija veikianti. Reikėtų rimtesnės analizės. […] Jei chirurgas dirba tik etatu, po budėjimo jis išeina namo, nes nebegali dirbti. Jei skyriuje trūksta kelių etatų chirurgams, natūralu, kad kažkuri operacinė nebus užpildyta. Todėl operacinės gali stovėti tuščios“, – sakė A. Rodzevičienė.
Visame skyriuje – viena slaugytoja ir padėjėja
Ne tik gydytojų, tačiau ir slaugytojų trūkumas kasdien tampa vis didesne problema. Visgi kokie tikrieji skaičiai, ir kiek iš tiesų Lietuvoje jų trūksta, niekas taip ir nežino.
„Objektyviai niekas ir neįvertino, kiek slaugytojų Lietuvoje trūksta šiuo metu. Turime statistinius tyrimus, prognozes, kur numatyta, kad iki 2030 metų Lietuvoje trūks daugiau nei 3 tūkstančių slaugytojų“, – sakė A. Volodkaitė.
Pasak jos, senieji slaugytojai išeina, o jaunieji išvyksta į užsienį, todėl liekantiems darbo krūvis tenka dar didesnis. Būna ir taip, kad rajonų ligoninėse visame skyriuje lieka viena slaugytoja su padėjėja.
„Prisimenu, kai sulaukiau labai sunkaus skambučio, kai viena slaugytoja iš slaugos ligoninės paskambinusi sakė, kad jos įstaigoje dienos metu dirba viena slaugytoja ir viena padėjėja. Slaugos ligoninėje pacientai yra labai sunkios būklės, dauguma jų negali patys apsitarnauti, jiems reikalinga pagalba. Toks darbuotojų krūvis neužtikrina kokybiškos slaugos ir pačiam slaugytojui komfortiškų darbo sąlygų“, – kalbėjo A. Volodkaitė.
Jei nesikeis atlyginimai, regionuose nebeliks, į ką kreiptis
Pasak ministerijos, nauja sveikatos įstaigų reforma turėtų pagerinti situaciją. Tačiau medikai tuo mažai tiki. A. Rodzevičienės teigimu, su kiekviena reforma norima pasiekti gerus tikslus, tačiau be adekvataus atlyginimo niekas nesikeis.
„Ateis ta diena, kai ir tos pačios likusios slaugytojos susidės lagaminus ir išvažiuos. Pas mus šią vasarą praktiką atliko slaugytoja, būdama 42 metų. Šiuo metu ji dirba slaugytojos padėjėja Jungtinėje Karalystėje. Jos alga per savaitę yra 1400 eurų, o mokosi slaugytojos specialybės tam, kad gautų 3000 eurų per savaitę. Ir sakė, kad jai užtenka savaitės darbo Anglijoje, kad kitas 3 savaites galėtų gyventi Lietuvoje“, – kalbėjo gydytoja.
Pasak pašnekovės, neilgai trukus gali nutikti taip, kad pacientams regionuose tiesiog nebebus, į ką kreiptis. Daugybė šeimos gydytojų jau pensinio amžiaus, o išeiti į pensiją negali, nes nėra, kam jų pakeisti. Tuo metu slaugytojos masiškai renkasi darbą užsienyje.
„Kaip pasakojo ta pati slaugytoja – jei gautų kad ir 2 tūkstančius eurų Lietuvoje, tikrai neskristų į Angliją“, – sakė A. Rodzevičienė.
A. Volodkaitė pastebi, kad slaugytojoms šiuo metu labiausiai reikia gerinti darbo sąlygas ir didinti užmokestį.
„Žinau, kad sunku konkuruoti su užsienio šalimis, bet norint išsaugoti darbuotojus, reikia galvoti apie atlyginimų didinimą. […] Skaudžiausi variantai būna tada, kai regionuose slaugytoja į rankas gauna 700 eurų. Taip gyventi tikrai labai sunku“, – sakė A. Volodkaitė.
Pasak A. Volodkaitės, pastaraisiais metais vis labiau juntamas slaugos specialistų trūkumas asmens sveikatos priežiūros įstaigose, o profesinė sąjunga nuolat girdi nerimastingus signalus, kad darbo rinkoje mažėja slaugytojų skaičius. Tačiau tikslūs skaičiai, kiek dabar trūksta slaugytojų, nėra objektyviai įvertinti.
„Tai labai opi problema, kadangi nesant panakamai darbuotojų didėja darbo krūviai jau esantiems slaugytojams, didėja įtampa, stresas, nukenčia paslaugų savalaikiškumas. Slaugytojo darbas yra itin sunkus ir atsakingas, todėl darbuotojų trūkumą pirmiausiai pajaučia pacientai, ypač tie, kuriems reikia nuolatinės pagalbos ir slaugos.
Be to slaugytojams pavedama vis daugiau funkcijų ir pareigų. Plečiamas namų slaugos paslaugų tinklas, diegiamos savarankiškos slaugytojų konsultacijos, siekiama plačiau panaudoti studijų metu įgytas kompetencijas, didėja slaugos paslaugų poreikis senėjant visuomenei, ilgėjant gyventojų gyvenimo trukmei, o plečiant slaugos paslaugų tinklą reikia vis daugiau darbuotojų.
Ypač sudėtinga situacija atokesniuose rajonuose, kur slaugytojų trūkumas sukelia nemažai sunkumų“, – sakė A. Volodkaitė.
Pasak pašnekovės, slaugytojų darbo užmokestis labai nevienodas ir skiriasi priklausomai nuo įstaigų lygmens: didžiausi darbo užmokesčiai universitetinėse ir respublikinės ligoninės statusą turinčiose ligoninėse, didmiesčiuose, mažesni – regionų, rajonų ligoninėse.
„Valstybinės ligonių kasos duomenimis – slaugytojų darbo užmokesčio vidurkis per 2022 m. I pusmetį siekė 1700 eur., neatskaičius mokesčių. Mažiausias slaugytojų darbo užkomesčio vidurkis – rajono ligoninėse – 1380 eur. Paviešinus tokius skaičius, dažnai girdime nepritarimą, kad informacija neteisinga, kad toks vidurkis susidaro paslaičiavus naktinius budėjimus, darbą savaitgaliais ir švenčių dienomis. Kadangi tai vidutinis užmokestis, tikrai yra dalis darbuotojų, kurie uždirba mažiau, nors dirba tikrai nelengvą darbą su sergančiais pacientais“, – kalbėjo A. Volodkaitė.
Kiek anksčiau Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojas Kęstutis Stanelis pasakojo, kad ligoninės personalo trūksta vis labiau, o emocinė situacija Šiaulių ligoninėje – labai prasta. Tokio nusivylimo, pasak gydytojo, dar neteko matyti.
„Dešimtis metų girdime, kad darbuotojų yra per daug, bet matome, kaip trūksta personalo. Turėjau situaciją, kai naktį atėjęs į operacinę neradau personalo, nes buvo išvežę ligonį į kitą skyrių. Ir skyriuje nebebuvo nė vieno mediko. Šitokiame „fone“ mes girdime, kad darbuotojų per daug. Nusivylimas didžiulis ir viskas daroma per sukąstus dantis“, – kalbėjo K. Stanelis.
SAM didelio atlyginimų augimo žadėti neskuba
Viceministras Aurimas Pečkauskas laidoje sakė, kad ministerija nedisponuoja faktine informacija, koks yra medikų trūkumas.
„Mes matome skelbimus, kiek gydymo įstaigų kreipiasi į Sveikatos apsaugos ministeriją, kad pasinaudotų mūsų platforma, kur ieškomi specialistai. Joje 2021 metų duomenimis, trūkumas buvo apie 180 gydytojų, apie slaugytojus tokių skaičių neturime. Per pastaruosius metus, priėmimas slaugytojų į studijas padaugėjo daugiau nei ketvirtadaliu“, – kalbėjo A. Pečkauskas.
Nors slaugytojų stengiamasi paruošti daugiau, tačiau jau studijuojant jos mokomos skandinavų kalbų, kad po studijų iškart galėtų išvykti dirbti svetur. Viceministro teigimu, „pririšti“ Lietuvoje specialistų neįmanoma. Visgi pripažįstama, kad Lietuvoje algų Europos Sąjungos vidurkis – toli gražu nepasiektas.
„Išvykimo priežastys gali būti kompleksinės. Tikrai nesiekiame Europos Sąjungos darbo užmokesčio vidurkio. Nors sveikatos sektoriaus darbuotojų užmokestis per pastaruosius 5 metus auga labiausiai, palyginus su kitų sričių darbuotojais, slaugytojų taip pat. Bet dar nesame pasiekę tų šalių, į kurias išvykstama“, – kalbėjo A. Pečkauskas.
Pasak jo, išvykstama ir dėl įstaigų mikroklimato, taip pat ir dėl to, kad slaugytojai tarp kitų medikų ne visada vertinami.
Tačiau ministerija didelio atlyginimų augimo žadėti neskuba.
„Vienas pavyzdys, kuris yra kraštutinis, nerodo visos situacijos. Jei žiūrime į vidutinį slaugytojo užmokestį visos šalies, tai tie skaičiai bent dvigubai didesni nei įvardija gerbiama Aušra. Dėl atlyginimų deramasi šakos kolektyvinių derybų metu. Toks etapas numatomas pavasarį. Bet stebime ir didžiulę energetikos krizę, todėl švaistytis su pažadais dėl atlyginimų didinimo būtų labai neatsakinga“, – sakė A. Pečkauskas.
