Skyrius uždarė, bet ekipažų paliko tiek pat
Pasak J. Keburienės, problema dėl gimdyvių atsirado jau pandemijos metu, tačiau ypač opi tapo dabar, kai akušerijos skyriai mažesnėse ligoninėse buvo uždaryti.
„Visa sistema nepasikeitė, tik tiek, kad buvo uždaryti skyriai, o greitajai tenka pervežti gimdyves. Tam nebuvo pasiruošta – gydytojai ginekologai nebuvo informuoti, kad gimdyvėms teiktų kitokią informaciją, o mes nebespėjame, nes pajėgumai tokie pat, kokie buvo, nors kilometražas smarkiai išaugo“, – pasakojo J. Keburienė.
O pervežant pacientus nutinka visko – štai visai neseniai pervežant gimdyvę iš Ukmergės į Vilnių, kuriai buvo prasidėjęs gimdymas, pateko į avariją. Laimei, tiek gimdyvei, tiek medikams viskas baigėsi laimingai.
„Taisyklės gimdyvėms, kokios buvo seniau, tokios liko ir dabar. Moteris kelias valandas turi stebėti sąrėmius ir tik tada kreiptis į greitąją pagalbą, nors dabar reikėtų kreiptis vos tik jiems prasidėjus. Žinoma, gimdymai nėra toks dažnas atvejis ir moteris negali išmokti taisyklių. Dabar reikia pagalbą kviesti anksčiau, kol gimdymas dar neprasidėjo“, – sakė J. Keburienė.
Atvykus su sąrėmiais per anksti – išsiunčiamos namo
Tačiau yra ir kita medalio pusė, dėl kurios moterys vengia kreiptis į greitąją pagalbą anksčiau. Medikai pasakoja, jog ne kartą nuvažiavus į ligoninę su sąrėmiais tenka apsisukti ir važiuoti atgal namo, nes iki gimdymo pradžios būna likę dar per daug laiko. O namo neretai tenka važiuoti 70 km. Jei moteris neturi savo transporto, prireikia mokėti už taksi paslaugas.
„Būtų gerai, jei jos atvyko per anksti, neišvarytų jų vykti namo su taksi, bet parvežtų namo ar suteiktų nakvynės paslaugas“, – sakė J. Keburienė.
Pasak jos, bet kuris gimdymas yra daug saugesnis ligoninėje nei greitosios automobilyje.
„Ligoninėje yra apšvietimas, šiluma, specialistai. Kad ir nebūdamas gydytojas ginekologas, medikas gali pasikviesti iš kitų skyrių pagalbos. Automobilyje yra ankšta, ganėtinai vėsu. Dažniausiai brigadą sudaro du žmonės: vairuotojas ir skubios pagalbos slaugos specialistas arba paramedikas. Du žmonės tikrai yra mažai, kai į pasaulį beldžiasi nauja gyvybė, o atsakomybę turime prisiimti mes. Streso patiriame daug – ir gimdyvė, ir mes, ir vairuotojas“, – kalbėjo pašnekovė.
J. Keburienė pasakojo, kad neseniai buvo atvejis, kai moteris, per anksti nuvažiavusi į ligoninę, su sąrėmiais turėjo grįžti namo, ir po kurio laiko antrą kartą vykti atgal. Kai ta pati moteris gimdė dar kartą, nenorėdama, kad pasikartotų praėjusio gimdymo situacija, su sąrėmiais namuose laukė iki paskutinės akimirkos. Atvažiavus greitajai, gimdymas jau buvo kone prasidėjęs.
Pašnekovė pasakoja, kad atstumai, kuriuos tenka įveikti medikams su greitosios pagalbos automobiliu, yra tikrai dideli. Tačiau nors atstumai ir išaugo, Ligonių kasos greitosios pagalbos pajėgų būtinybę skaičiuoja ne pagal nuvažiuotus kilometrus, o pagal iškvietimus.
Kalti patys darbuotojai ir įstaigų vadovai
Pasak viceministrės D. Jankauskienės, Sveikatos apsaugos ministeriją visą situaciją žino. Visgi, pasak jos, kalta ne ministerija, o patys darbuotojai.
„Aš apgailestauju, kad kai kurių įstaigų medikai ir kai kurie vadovai stengiasi savo darbo organizavimo ar darbuotojų nekompetencijos klausimą „nurašyti“ ministerijos reformai ir ieškoti kaltų, kai reikia pasižiūrėti, kas darosi vietose. Ne veltui yra daroma reforma“, – kalbėjo D. Jankauskienė.
Greitosios pagalbos darbo krūvis, pasak viceministrės, smarkiai skiriasi skirtinguose miestuose. Vienos brigados važinėja 2 kartus per dieną, kitos po 12. Be to, netvarkingai organizuojamas ir pats darbas.
„Yra labai daug nusiskundimų dėl greitosios pagalbos kokybės, kaip suteikiama pagalba žmonės. Vienos savivaldybės turi geresnę situaciją, kitos blogesnę. Ir akivaizdu, kad kai kurioms savivaldybėms susitvarkyti su kylančiomis problemomis jau per sunku. Dėl to šitas greitosios pagalbos centralizavimas buvo smarkiai palaikytas Seime. Nuo kitų metų turėsime vieningą centralizuotą pagalbos tarnybą“, – sakė D. Jankauskienė.
Viceministrės teigimu, Ukmergės savivaldybė turi daugiausiai problemų dėl greitosios pagalbos kokybės.
„Negaliu priimti jūsų pastabų, kad čia yra uždaromi skyriai, ministerija neuždarinėja skyrių, tik kelia kokybės reikalavimus, o gimdymų kiekis tiesiogiai susijęs su kokybe“, – kalbėjo viceministrė.
Anot D. Jankauskienės, problemos kyla dėl nekompetentingų greitosios pagalbos darbuotojų.
„Tikrai nėra taip, kad gimdytų greitosios pagalbos automobiliuose. Nei statistiškai, nei kitaip nagrinėjant, tokių atvejų išaugimas neįvyko“, – kalbėjo pašnekovė.
Kartais neturi laiko net išlipti iš automobilio
Tačiau, pasak J. Keburienės, tai nėra tik Ukmergės savivaldybės problema. Į profesinę sąjungą kreipiasi ir kitų regionų greitosios medikai, kurie sako, kad pervežimų ir iškvietimų daugėja. Tai susiję ne tik su uždarytais akušeriniais skyriais, o ir su kitų pacientų pervežimu. Dėl to išaugo iškvietimų skaičius.
„Reikia suremti pečius ir padaryti tai, kas nebuvo padaryta. Ypač kalbant apie gimdyves, reikia paaiškinti, kad joms nereikia laukti taip ilgai. Ministerija galėtų įtraukti kokią socialinę paslaugą, kad gimdyvė galėtų būti parvežta atgal, jei atvyko per anksti, arba jai būtų suteikta nakvynė. Mes, medikai, neturėjome normalių akušerinių mokymų“, – sakė J. Keburienė.
Daugybė greitosios iškvietimų būna netikslingi, o taip gaištamas brangus laikas. J. Keburienės teigimu, maždaug 70 proc. iškvietimų neturėtų būti skirti greitąjai pagalbai.
„Važiuojame paduoti tabletę nuo kraujospūdžio, kuri yra vaistinėlėje, o tuo metu į avariją vėluojame atvykti“, – kalbėjo pašnekovė.
Kartais greitosios medikams per vieną budėjimą tenka vykti net į 20 iškvietimų, tad nėra laiko net išlipti iš automobilio. Tokie atvejai stipriai veikia darbuotojus, kurie kenčia nuo pervargimo. Kai kurie netgi prašo, kad jiems neskirtų daugiau valandų nei pilnas etatas, nes nebegali pakelti duodamo krūvio.
Žada pokyčius, bet visos kritikos nepriima
Visgi viceministrė nepritarė išdėstytai kritikai ir toliau kartojo, kad statistika rodo kitokius faktus.
„Tikrai taip, yra netolygumai savivaldybėse, vienur iškvietimų daugiau, kitur mažiau. Yra problemų dėl brigadų išdėstymo, kad jos sugebėtų atvažiuoti per 15 minučių mieste ir per 25 minutes rajone. Mūsų statistika rodo, kad vidutiniškai mieste atvažiuojama per 11 minučių, kaime per 27 minutes. Turime aklųjų zonų, kur greitoji pagalba nespėja laiku atvažiuoti. Tai sudaro tik 5 proc. atvejų, bet pripažįstame šitas problemas.
Yra problemų ir su darbuotojų kvalifikacija, dėl to sugalvota reforma. Esame numatę 41 mln. eurų investicijų į greitosios pagalbos automobilių atnaujinimą, bus nupirkti 225 automobiliai, planuojame sukurti vieną vieningą sistemą“, – sakė D. Jankauskienė.
Planuojama, kad šie pokyčiai bus įgyvendinti nuo 2023 metų vidurio, kai pradės veikti vieninga centralizuota sistema.
Paklausus, ar logiška taisyklė dėl ilgesnio greitosios pagalbos atvykimo į kaimus ir ar tai nepadaro rajonų nesaugiomis vietovėmis gyventi, viceministrė atsakė, kad taisyklės nėra sugalvotos „iš lubų“.
„Deriname šiuos dalykus ir pagal galimybes. Du metus iš eilės neturime nė vienos gimdyvės mirties. Kūdikių mirtingumas sumažėjo. [...] Skubiai pagalbai yra atitinkami reikalavimai ir tam tikras kokybės kompensavimas, kaip tiems žmonėms gauti pagalbą, kad jie nenumirtų kitaip nei miesto gyventojai. Iš tiesų, pasiekti vienodų reikalavimų mieste ir kaime dėl atstumų praktiškai neišeina. Ir autobusai kitaip važiuoja, ir mokyklos kitaip išdėstomos, deja, taip yra. Bet turime atitinkamus reikalavimus. Pavyzdžiui, gimdymo paketą turi turėti kiekviena įstaiga“, – kalbėjo pašnekovė.
Pasak J. Keburienės, nors pastabos išsakomos, darbo krūvis medikams ir toliau bus skaičiuojamas neteisingai – atsižvelgiama tik į iškvietimų skaičių.
„Tačiau yra didelis skirtumas, kur važiuoti 100 ar 160 km, o kur važiuoti 5-7 km atstumu. Skaičiuoti pagal iškvietimų skaičių negalima, tai ydinga. Turime labai daug pervežimų, vienas ekipažas kartais turi 5 tarpmiestinius pervežimus, kai per tą laiką mieste tas pats ekipažas gali aptarnauti 14-15 iškvietimų.
Diskriminacija dėl kaimo išlieka ir toliau, nors tiek mieste, tiek kaime žmogus miršta taip pat, klinikinė mirtis trunka tiek pat laiko. Galbūt bus kokie sprendimai po reformos, bet dabar tikrai yra diskriminacijos“, – sakė J. Keburienė.
