Šiaulių ligoninė – antroji gydymo įstaiga Lietuvoje, pritaikiusi šį pažangų gydymo metodą. Procedūrą atlikusių specialistų komanda, doktorantai kardiologai V. Tamakauskas ir A. Žebrauskaitė, operacinės slaugytojos R. Radionovienė ir V. Vaitiekūnaitė, slaugytojo padėjėja M. Šimkuvienė – džiaugiasi sėkmingai atlikta procedūra ir galimybe taikyti gydymo metodus, kurie pripažinti didžiuosiuose Europos intervencinės kardiologijos centruose.
Vyresnio amžiaus pacientams neretai tam tikroje širdies vainikinės arterijos vietoje susiformuoja kietas kalcifikuotas darinys. Intervencinis kardiologas V. Tamakauskas sako, kad taikant įprastus gydymo metodus ne visada pavyksta atstatyti pilną kraujagyslės vientisumą ir kraujotaką, o jei ir pavyksta, procedūra užtrunka ilgai, didėja komplikacijų rizika.
„Kuo ilgesnė procedūra, tuo daugiau kontrastinės medžiagos sunaudojama. Vyresniems žmonėms didelis kontrastinės medžiagos kiekis gali sukelti inkstų nepakankamumą, todėl netgi pagydžius vainikinių arterijų pažaidą, vėliau tenka ilgą laiką gydyti inkstų ir kitų organų patologiją. To būtų galima išvengti sutrumpinus procedūros laiką. Itravaskulinė litotripsija yra gydymo metodas, kuomet didelės energijos smūginės bangos pagalba „suskaldomos“ susidariusios kalkės aterosklerozės ženkliai pažeistoje vainikines arterijos vietoje. Po šios procedūros galima implantuoti vainikinių arterijų stentą ir pilnai atstatyti arterijos vientisumą ir kraujotaką“, – sako V. Tamakausas ir patikslina, kad vienas iš pagrindinių intravaskulinės litotripsijos pranašumų – ženkliai trumpesnis procedūros laikas.
Respublikinės Šiaulių ligoninės pacientas, kuriam pirmą kartą šioje gydymo įstaigoje atlikta intravaskulinė litotripsija – 8 dešimtmetį įkopęs Šiaulių miesto gyventojas. Jo atveju, vainikinėje arterijoje įvyko aterosklerozinės plokštelės plyšimas ir trombozė, tai sukėlė ūminį miokardo infarktą, kurio metu sutriko kraujotaka pagrindinėje širdies kraujagyslėje – kairiosios vainikinės arterijos kamiene ir priekinėje tarpskilvelinėje šakoje.
Atlikta intravaskulinė litotripsija leido ne tik greičiau pagydyti šį pacientą – maksimaliai sutrumpintas procedūros laikas ir išvengta su procedūra susijusių komplikacijų. Pacientas jautėsi gerai ir po 5 dienas trukusio gydymo ir stebėjimo buvo išleistas tolimesniam ambulatoriniam gydymui.
„Iki šiol šias intervencinės kardiologijos procedūras Lietuvoje taikė tik LSMUL Kauno klinikose. Todėl labai džiaugiamės, kad galime lygiuotis ne tik į mūsų šalies, bet ir į visos Europos didžiuosius intervencinės kardiologijos centrus. Diegiamos inovacijos ir profesionali medikų komanda leidžia suteikti geriausią intervencinės kardiologijos pagalbą Šiaulių miesto ir viso regiono gyventojams“, – sako intervencinis kardiologas V. Tamakauskas.
Itravaskulinė litotripsija maksimaliai sumažina komplikacijų riziką, esant ženkliai kalcifikuotai vainikinių arterijų pažaidai. Taikant įprastą perkutaninę transliuminarinę vainikinių arterijų angioplastiką ir stentavima išlieka didelė nesėkmingos procedūros rizika – nepavyksta įvesti stento, įvyksta kraujagyslės plyšimas, širdies tamponada, periprocedūrinis miokardo infarktas, mirtis.
Netgi taikant rotoabliaciją (ženkliai kalcifikuotos vainikinės arterijos pažaidos gręžimas, kuris taip pat atliekamas Respublikinėje Šiaulių ligoninėje) išlieka gana didelė minėtų komplikacijų rizika. Intravaskulinės litotripsijos metu įvedama viena priemonė į pažeistą vainikinę arteriją ir didelės energijos bangos smulkina kalkes –vainikinė arterija tampa paruošta stento implantavimui.
