RVPL gydytoja radiologė Lina Besigirskaitė laidoje „Delfi tema“ pasakojo, kad ligoninėje pacientai gali atlikti rentgenologinius, ultragarsinius, kompiuterinės tomografijos bei laboratorinius tyrimus, net jei jų diagnozė niekaip nesusijusi su psichikos liga.
Norint čia gauti tyrimus, pacientui reikia siuntimo iš šeimos gydytojo arba gydytojo specialisto, užsiregistruoti per e.sveikatos portalą arba registratūrą. Tyrimą galima gauti net tą pačią ar kitą dieną.
Gydytoja pasakoja, kad žmonėms kartais kyla klausimas, kodėl psichiatrijos ligoninė turi aparatus, skirtus kasdieniams tyrimams.
„Dažnai psichikos sutrikimų turintys asmenys serga ir gretutinėmis ligomis. Be to, svarbu atmesti ir organines patologijas ir tiksliai nustatyti psichikos ligą. Pavyzdžiui, dažnai, kai įvyksta pirmas psichozės epizodas, tiriame dėl kitų ligų – ar nėra vėžio, ar kitų patologijų“, – pasakojo gydytoja.
Net inkstų ligos gali paskatinti psichikos ligas
RVPL vadovas, profesorius Arūnas Germanavičius pasakojo, kad per metus čia gydosi apie 5 tūkstančius pacientų. Trečdalis jų turi fizinės sveikatos priežastį, kodėl sutrinka psichika. Tai gali būti endokrininės sistemos ligos, persirgtų sunkių ligų padariniai, komplikuotas cukrinis diabetas, arterinės širdies ir kraujagyslių ligos, hipertenzija. Dažnai net inkstų ligos būna susijusios su psichikos sutrikimais, mat dėl jų kyla elektrolitų disbalansas, paveikiantis psichiką.
„Net jei šios ligos jau būna nustatytos, vis tiek neretai atliekame kompiuterinę tomografiją, kad įsitikintume, jog tam tikras elgesys, pavyzdžiui, kliedesiai, nėra galvos pakenkimo požymiai. Tuos pačius kliedesius gali sukelti galvos auglys“, – sakė prof. A. Germanavičius.
Psichines ligas gali sukelti ir encefalitas – jis gali būti ir virusinės, ir autoimuninės kilmės.
Geriau laukia mėnesį, nei eina į psichiatrijos ligoninę
Nors ligoninė yra ne kartą skelbusi, kad tyrimus pas juos galima atlikti kone be eilių, didelio norinčiųjų skaičiaus neatsirado. Ir tai – tik dar vienas įrodymas, kad psichinės ligos Lietuvoje vis dar yra didelė stigma, tad net dėl paprastų sveikatos tyrimų į psichiatrijos ligonines bijoma kreiptis.
„Tai yra vienas iš įrodymų, kad išankstinė neigiama nuostata dėl psichikos sutrikimų tikrai yra. Ir žmonės geriau linkę laukti keletą savaičių eilėje, pavyzdžiui, su kaulų pažeidimais arba sirgdami plaučių uždegimu, nei eina atlikti nemokamai tyrimą į psichiatrijos ligoninę“, – kalbėjo profesorius.
Vengimas laiku kreiptis pagalbos dėl psichinių problemų, visame pasaulyje yra didelė problema. Pasak pašnekovo, negydytos psichozės trukmė ypač didelė tose šalyse, kuriose šios ligos stigmatizuojamos. Tarp jų – ir Rytų Europos šalys. Uždelsus, ligą gydyti sunkiau.
Visgi matomos ir geros tendencijos – sergantys depresija dažniau kreipiasi pagalbos, ypač moterys.
Kartais pagalbos kreiptis neleidžia artimieji
Prie paciento bendros būklės labai prisideda ir artimieji bei jų reakciją į ligą. Pašnekovas pasakoja, kad artimieji kartais neigia ligą, netiki, kad reikia gydymo.
„Būna, kad įkalbinėja žmogų tik trumpam pabūti, o išėjus iš ligoninės sako, kad artimasis galės nebesilaikyti rekomendacijų, nebegerti vaistų, toliau vartoti alkoholį. Toks požiūris yra nuviliantis. Viena iš priežasčių, kodėl pas mus su policija ar greitąja atvežami pacientai, yra priklausomybės. Ir šiems žmonėms pagalba ambulatorinėje grandyje dažniausiai yra prieinama, bet artimieji užkerta pagalbai kelią ir sako, kad nereikia kreiptis. Atkryčiai dažnai įvyksta dėl artimųjų kaltės“, – kalbėjo prof. A. Germanavičius.
Vidutinė gydymo trukmė psichiatrijos ligoninėje yra apie 20 dienų. Sunkiausiomis ligomis, pavzydžiui, šizofrenija, psichoziniais sutrikimais sergantys žmonės kartais gydosi apie 40–50 dienų.
„Kai kurie pacientai gydosi tik 9 dienas. Vėliau jiems suteikiamos išsamios rekomendacijos ir jie palydimi į ambulatorinę pagalbą. Tada viskas labai priklauso nuo to, kokio lygio ta pagalba yra. Jei ji didžiosiuose miestuose, esame ramūs, nes problemų dažniausiai nebūna. Bet Rytų Lietuvoje yra blogesnis paslaugų prieinamumas ir iš šios dalies į mūsų ligoninę pacientai dažniau patenka“, – sakė pašnekovas.
