Plačiau apie šį atvejį ir beždžionių raupus papasakojo SAM Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos stiprinimo skyriaus vyriausioji specialistė Galina Zagrebnevienė ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Rasa Liausėdienė.
Patvirtino grįžusiam į mūsų šalį Lietuvos piliečiui
G. Zagrebnevienė sakė, kad patvirtinimas apie Lietuvoje užregistruotą pirmą beždžionių raupų atvejį gavo iš NVSC Sveikatos priežiūros laboratorijos maždaug prieš valandą.
„Tai – 40–49 m. amžiaus grupei priklausantis vyras, Lietuvos pilietis, atvykęs šiuo metu į Lietuvos Respubliką iš kitos šalies“, – sakė ji.
G. Zagrebnevienė sakė neturinti informacijos nei kaip žmogus užsikrėtė, nei, ar ligonis išleistas gydytis į namus.
„Turėjome preliminarią informaciją, kad, kadangi ligonio būklė yra stabili ir nesunki, jis bus išleidžiamas gydytis namo“, – sakė SAM specialistė.
Žinoma, kad sąlytį su juo turėjo 5 žmonės. Šie žmonės nebuvo izoliuoti, jiems tik nurodyta stebėti savo sveikatą ir tik atsiradus simptomams kreiptis į gydytoją.
G. Zagrebnevienė akcentavo, kad užsikrėtęs asmuo, jeigu neturi temperatūros, nėra išbertas ir jam nėra išsivystę kiti nespecifiniai ligos požymiai, nėra užkrečiamas.
„Todėl rizika tarp tų 5 asmenų, su kuriais turėjo artimą sąlytį iki ligos požymių pasireiškimo, vertinama kaip nedidelė.
Kaip didelė rizika yra vertinama tuomet, kai yra tamprus, glaudus fizinis sąlytis, kontaktas su beždžionių raupais sergančiu asmeniu, kai išsivysčiusi taip vadinama „žydinti“ liga, tai yra bėrimai įvairiose stadijose.
Turint fizinį kontaktą su ligonio oda, jį slaugant arba prižiūrint, turint kontaktą su šašais, tvarkant, apdorojant juos be pirštinių, būtų didelės rizikos sąlytis“, – sakė G. Zagrebnevienė.
Tuo metu R. Liausėdienė patikslino: „Šis žmogus, kuomet jam pasireiškė pirmieji simptomai, daugiau su niekuo nebendravo. Taigi turime nedidelės rizikos asmenis“.
Plitimas iš žmogaus žmogui buvo itin retas
Antradienio duomenimis, pasaulyje užregistruota kiek daugiau nei 23 tūkst. beždžionių raupų atvejų visuose šešiuose pasaulio regionuose.
„Europos regione užregistruota apie 15 tūkst., Europos Sąjungos (ES) ir Europos ekonominės erdvės šalyse – daugiau nei 25 tūkst. atvejų.
Kaip vertina Europos ligų ir prevencijos kontrolės centras (ECDC), atsižvelgiant į šiuo metu turimą informaciją dėl beždžionių raupų, infekcijos išplitimo rizika visuomenėje yra maža, tačiau, protrūkiui tęsiantis ir atsirandant naujiems faktams, rizikos vertinimas gali keistis, todėl labai svarbu išlaikyti budrumą“, – aiškino SAM specialistė.
Ji pridūrė, kad iki šių metų protrūkio šios zoonozės plitimas iš žmogaus žmogui buvo itin retas. Už Centrinės Afrikos ir Vakarų Afrikos šalių, kurios beždžionių raupų atveju yra endeminės, buvo registruojama tik keliasdešimt įvežtinių atvejų tiek į Europą, tiek ir į Ameriką.
Daugiausia užsikrečia 30–40 m. amžiaus vyrai
G. Zagrebnevienė pasakojo, kad beždžionių raupų protrūkis parodė: infekcijos plitimas iš žmogaus žmogui nors nedažnas, bet galimas.
„Tas plitimas yra per tiesioginį sąlytį su beždžionių raupų viruso pažeista oda, šašais, taip pat per sąlytį su užsikrėtusio asmens drabužiais, patalyne, reikmenimis endeminėse šalyse.
Dažniausias užsikrėtimas įvyksta per tiesioginį sąlytį su gyvais gyvūnais, sergančiais beždžionių raupais, arba su kritusiais gyvūnais“, – plitimo kelius vardijo G. Zagrebnevienė.
Pasaulio Sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, šių metų protrūkių metu beždžionių raupai daugiausia plinta tarp vyrų, kurie anamnezėje nurodo, turintys lytinių santykių su vyrais. Dažniausias amžius – 30–40 m.
„Tačiau riziką užsikrėsti turi ir kiti kartu su sergančiu beždžionių raupais gyvenantys asmenys.
Taip pat PSO praneša, kad beždžionių raupai jau registruojami ir kitose populiacinėse grupėse: tiek vyresnėse, tiek jaunesnėse, taip pat tarp vaikų.
Taigi, beždžionių raupai šio protrūkio metu gali plisti ir per buitinį sąlytį, jeigu namų ūkyje, šeimoje yra tamprus fizinis kontaktas su sergančiu asmeniu arba su asmens užterštais daiktais“, – įspėjo specialistė.
Ji pabrėžė, kad didžiausią riziką užsikrėsti turi gyvenantieji kartu su žmogumi, kuriam įtariami, diagnozuoti arba patvirtinti beždžionių raupai, taip pat daug atsitiktinių lytinių santykių turintys asmenys, seksualiniai partneriai. Taip pat rizika didėja gyvenantiems kartu su sergančiu asmeniu, kurie dalinasi drabužiais, patalyne, indais ir pan.
Į rizikos grupę patenka ir sveikatos priežiūros darbuotojai, prižiūrintys ir slaugantys sergantį beždžionių raupais asmenį, kai nenaudojamos arba netinkamai naudojamos apsaugos priemonės.
„Žinoma, riziką turi ir asmenys, kurie keliauja į endemines Centrinės ir Vakarų Afrikos šalis, kur galimai turi arba turėjo kontaktą su sergančiais gyvūnais“, – pridūrė specialistė.
Inkubacinis šios ligos periodas trunka 5–21 d., tačiau dažniausiai savaitę–dvi.
Bėrimas išsivysto po trijų dienų
„Beždžionių raupai pasireiškia karščiavimu, nuovargiu, galvos, raumenų skausmais ir per tris dienas nuo ligos simptomų pradžios, nukritus pakankamai aukštai temperatūrai, išsivysto bėrimas, kuris apima įvairias stadijas ir išplinta po visą kūną“, – simptomus išvardijo G. Zagrebnevienė.
Specialistė pridūrė, kad, kaip informuoja PSO, daliai infekuotų stebimi pažeidimai lytinių organų arba tarpvietės srityje.
Nei mažos, nei didelės rizikos sąlytį turėję žmonės nėra izoliuojami. Jie stebimi 21 dieną, matuojant temperatūrą du kartus per dieną. Tik tuomet, jeigu turėjusiam sąlytį asmeniui pasireiškia kokie nors ligos požymiai, jis yra izoliuojamas ir toliau stebimas.
Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas daktaras Marius Strioga sakė, kad teoriškai beždžionių raupai turi aiškią klinikinę išraišką savo aiškius simptomus: svarbiausia – karščiavimą ir bėrimus, sritinių limfmazgių padidėjimą. Jeigu užkabina rageną, gali būti ir regos sutrikimas, karščiavimas.
„Akivaizdžiausias simptomas yra bėrimas, apie kurį dažniausiai kalbama. Jis prasideda veido srityje, po to eina į galūnes, gali būti ir juosmens, ir liemens srityje. Iš pradžių atsiranda dėmelės, po to jos virsta iškilimu, pūslele, ta pūslelė trūksta ir taip toliau“, – vardijo M. Strioga.
Plačiau apie tai galite paskaityti čia.
Kaip apsisaugoti?
„Pagrindinės prevencijos priemonės būtų kuo greičiau nustatyti sergantį beždžionių raupais asmenį ir su juo turėjusius artimą sąlytį, izoliuoti sergančius beždžionių raupais pacientus, kad būtų užkirstas tolesnis kelias plitimui.
Labai svarbu apsaugoti sveikatos priežiūros darbuotojus, tarp jų – ir laboratorijos.
O gyventojams rekomenduotume vengti artimo sąlyčio su asmeniu, kuriam įtariami arba patvirtini beždžionių raupai, vengti sąlyčio su virusu užterštais daiktais, kai slaugomas pacientas namuose, saugiai tvarkyti ligonio rūbus, dezinfekuoti aplinkos paviršių, plauti rankas po sąlyčio su ligoniu, su jo užterštais daiktais, dezinfekuoti rankas“, – patarė G. Zagrebnevienė.
Asmenys, turėję sąlytį su sergančiu asmeniu, turėtų stebėti savo sveikatos būklę 3 savaites, o atsiradus ligos požymiams kreiptis į gydymo įstaigą.
Ką daryti, turėjus sąlytį su infekuotu asmeniu?
R. Liausėdienė sakė, kad gavus informaciją apie patvirtintą beždžionių raupų atvejį, NVSC specialistas atlieka pirminį epidemiologinį diagnostinį tyrimą, kad išsiaiškintų visus sąlytį turėjusius asmenis.
Vėliau susisiekiama su sąlytį turėjusiais asmenimis ir jiems pateikiama atmintinė. Atmintinė pateikiama, arba internetu, arba mobiliu telefonu arba kitaip išaiškinama, kaip žmogui elgtis.
Atmintinėje nurodoma, kas yra beždžionių raupai, kaip jais užsikrečiama, koks inkubacinis periodas, kuo sergantys žmonės skundžiasi ir kas turi didžiausią riziką užsikrėsti.
„21 dieną sąlytį turėjęs asmuo turėtų stebėti savo sveikatos būklę, ar nesivysto beždžionių raupams būdingi simptomai, tokie kaip karščiavimas, limfmazgių padidėjimas. Svarbiausias akcentas turėtų būti teikiamas į bėrimą. Yra ir kiti nespecifiniai simptomai, tokie, kaip nuovargis, galvos, raumenų skausmas. Ir reikėtų 2 kartus per dieną matuotis temperatūrą.
Jiems duodamas telefonas, kad galėtų susisiekti su NVSC specialistais. Periodiškai NVSC specialistai taip pat susisiekia su turėjusiais sąlytį ir paklausia, apie jų sveikatą“, – teigė R. Liausiedienė.
Specialistė pridūrė: jeigu išsivysto ligos simptomai, būtina kreiptis į gydytoją ir izoliuotis. Jeigu stebėjimo laikotarpiu išsivysto tik nespecifiniai simptomai, tokie, kaip karščiavimas, padidėję limfmazgiai, jaučiamas nuovargis, galvos, raumenų skausmai, tačiau nėra bėrimų, reikia izoliuotis atskirame kambaryje ir stebėti, ar neišsivysto bėrimas.
„Šiuo laikotarpiu, esant poreikiui, gydytojas gali išduoti elektroninį nedarbingumo pažymėjimą. Jeigu per 7 dienas bėrimas neišsivysto ir karščiavimas praeina, izoliacija nebetaikoma, tačiau turite tęsti savo sveikatos būklės stebėjimą ir temperatūros matavimą, kol pasibaigs 21 dienos laikotarpis.
Jeigu atsirado nepaaiškinamas bėrimas ir kiti beždžionių raupams būdingi simptomai, privalote kreiptis į gydytoją diagnozės nustatymui ir izoliuotis atskirame kambaryje iki diagnozės patvirtino.
Jeigu beždžionių raupų diagnozė nepasitvirtino, izoliacija nebetaikoma, tačiau asmenys turi tęsti savo sveikatos būklės stebėjimą iki 21 dienos“, – nurodė NVSC atstovė.
Ji taip pat priminė, kad svarbu laikytis tinkamos higienos, kosėjimo-čiaudėjimo etiketo, vengti fizinio kontakto, ypač su mažais vaikais, besilaukiančiomis moterimis ir asmenimis, kurių imuninė sistema nusilpusi, vengti net ir saugių lytinių santykių bei artimo fizinio kontakto su kitais asmenimis.
„Prezervatyvų naudojimas negali užtikrinti visiškos apsaugos nuo beždžionių raupų viruso perdavimo“, – įspėjo R. Liausiedienė.
Ji taip pat patarė vengti kontakto su naminiais ir kitais gyvūnais 21 dieną nuo paskutinio sąlyčio ir mažiausiai 21 dieną nuo paskutinio sąlyčio su infekuotu asmeniu dienos, nereikėtų būti kraujo ar kaulo čiulpų donorais.
Jeigu po 21 dienos ligos simptomai neišsivysto, žmogus gali gyventi įprastą gyvenimą.
Vakcinos dar negavo
Latvijoje jau anksčiau nustatyti 3 atvejai, Lenkijoje – 53. Be to, Ispanijoje ši infekcija nusinešė dviejų žmonių gyvybes.
PSO kiek anksčiau beždžionių raupų protrūkį yra pripažinusi tarptautinio masto ekstremaliąja visuomenės sveikatos situacija. Tai yra aukščiausio laipsnio pavojaus signalas, kokį tik gali paskelbti ši Jungtinių Tautų agentūra.
Liepą SAM paskelbė, Lietuva yra užsisakiusi apie 1,4 tūkst. vakcinų nuo šios ligos dozių.
G. Zagrebnevienė sakė, kad šiuo metu vakcinos Lietuva, kaip ir daugelis kitų šalių neturi. Ši vakcina koordinuojama ES lygiu.
„Mes ją tikriausiai turėsime per rugpjūtį. Ji bus pristatyta į Lietuvą. Šiuo metu vakcinos tiekimas šiek tiek vėluoja, tačiau mes negalime daryti įtakos šiam procesui, kadangi vakcina mums donuoja Europos Sąjungos lygiu“, – aiškino G. Zagrebnevienė, pridūrusi, kad planuojama gautas vakcinas naudoti sąlytį turėjusiems ir kartu su tuo, kuriam nustatyti beždžionių raupai, asmenimis, taip pat sveikatos priežiūros ir laboratorijų specialistams, vertinant naudos ir rizikos santykį.
