Neseniai Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys LNK laidoje „Info komentarai su Arnu Mazėčiu“ teigė, kad kol kas pagrindo nerimauti ir skelbti dėl koronaviruso ekstremalią situaciją arba karantiną nėra.
„Dėl sergamumo tikrai neturime darbo jėgos problemų. Žiūrint į gydymo įstaigų rodiklius, kas mums yra svarbiausia, valdant pandemiją, tai reanimacijoje arba intensyvioje terapijoje būna 2–6 žmonės, reiškia turime vienaženklį skaičių. Priminsiu, 240 mums yra ta kritinė riba, kur mes sakome, kad yra didžiulė sisteminė problema“, – sakė A. Dulkys, patikslinęs, kad 240 pacientų reanimacijoje ir intensyvioje terapijoje yra pagrindinis rodiklis karantinui skelbti.
Ministras pastebėjo, kad kol kas dauguma susirgimų yra lengvi ir žadėjo, kad yra pasiruošta reaguoti į besikeičiančią situaciją: „Jeigu reikėtų, galima visą laiką didinti testavimą gydymo įstaigose – ten, kur yra židiniai. Jeigu reikėtų, galima būtų sugrąžinti ir mobiliuosius punktus, kuriuose būtų vakcinacija ar testavimas. Šiandien to poreikio nėra. <...> Priklausomai nuo situacijos gydymo įstaigose, įsijungtų papildomos priemonės: arba būtų didinamas testavimas, arba būtų atidaromi mobilūs punktai pagalbai ir taip toliau, jeigu augtų pacientų skaičius gydymo įstaigose“.
Ir nors A. Dulkys nerimui nemato pagrindo, ekspertai neabejoja – laukti, kol reanimacijos užsipildys, netikslinga: reaguoti į augančius skaičius būtina jau dabar.
Reanimacijų užimtumas – dar ne viskas
Užkrečiamų ligų ekspertas profesorius Saulius Čaplinskas portalui „Delfi“ sakė: „Belieka apgailestauti, kad kai kurie ministrui patarinėjantys visuomenės sveikatos specialistai taip ir iki galo nesuvokia savo užduoties, kam apskritai visuomenės sveikata reikalinga.
Natūralu, kad, kai kalbama apie sveikatos priežiūros įstaigas, kad jos neužlūžtų dėl sunkių kovidinių pacientų skaičiaus, žiūrima į rodiklį, kuris atspindi, būtent kiek yra sunkių kovidinių ligonių: ar pajėgi sveikatos sistema juos priimti? Šis rodiklis buvo reikšmingas dar tada, kai dar nebuvo pakankamai paruošta sveikatos sistemos pajėgumų.
Bet dabar, ypač kai turime tokią situaciją, kad virusas pakito ir įgijo savybes: pirma – daug greičiau plisti nuo žmogaus žmogui, antra – sugeba apeiti imuninę sistemą. Be to, didelė dalis tų, kurie anksčiau buvo pasiskiepiję ir persirgę, jau prarado specifinę imuninę apsaugą, kurią įgijo, o daliai žmonių, sergančių įvairiomis ligomis, gal net ir nebuvo susiformavusi imuninė apsauga“.
Anot jo, mes kol kas nežinome, kokia šiuo metu omikron atmaina cirkuliuoja Lietuvoje, bet greičiausiai – BA.5, kuri dažniau pažeidžia plaučius, bet ne taip sunkiai, kaip delta. Užtai esą nuošimtis žmonių, kurie dėl COVID-19 dabar patenka į reanimaciją, yra ir, tikėtina, bus daug mažesnė negu pirmųjų bangų metu.
Vis tik virusas plinta labai sparčiai – tą rodo ir dideli registruojami užsikrėtimų skaičiai, nepaisant sumažėjusių testavimo apimčių. Visa tai kelia didelį krūvį sveikatos sistemai. Be to, kone kasdien nuo viruso kas nors miršta.
„Taigi, reikia matyti ne vien tik reanimacijų apkrovimą – gaila, kad visuomenės sveikatos specialistai šito ministrui taip ir nepasako, bet reikia žiūrėti apskritai į Sodrai tenkantį krūvį, nedarbingumo rodiklius, iškylančias socialines problemas, jeigu žmonės negali eiti į darbą, poveikį ekonomikai ir taip toliau“, – sakė profesorius S. Čaplinskas.
Nepasako to, kas svarbu
Pašnekovas išskyrė tris svarbias viruso plitimo stabdymo epidemiologinio proceso grandis.
Pirmoji – infekcijos šaltinis. Virusas plinta tik nuo užsikrėtusio žmogaus, nors gyvūnai irgi gali būti svarbūs.
„Svarbiausia nustatyti, kas yra užsikrėtęs žmogus, kur jis užsikrėtė ir kodėl gali platinti virusą. Dabar, kai Statistikos departamentas labai gerai sutvarkė operatyviąją statistiką, jie pateikia tik, kiek žmonių užsikrėtė ir galbūt dar pasako geografinę vietovę, bet kokie yra viruso plitimo veiksniai – kitaip sakant, kur yra operatyvioji epidemiologinė diagnostika, mes taip ir negirdime, kad būtų pateikta visuomenei ir sprendimų priėmėjams.
Svarbu žinoti, kur tie žmonės užsikrėtė, ar užsikrėtimai yra pavieniai, ar yra protrūkiai. Jeigu protrūkiai, tai kur jie kyla, kokios yra protrūkių kilimo aplinkybės. Sako, kad daugiau žmonių užsikrečia kurortuose, bet, jeigu kurorte, tai kur konkrečiai – ar viešajame transporte, ar parduotuvėje, ar restorane, ar naktiniame klube? Kai taip pradėsime analizuoti situaciją, bus aiškiau ir kaip pereiti prie antrosios epidemiologinės grandies – plitimo kelių ir kokiomis priemonėmis galime pristabdyti viruso plitimą“, – aiškino profesorius S. Čaplinskas.
Visiškai viruso nesustabdys niekas
Pasak pašnekovo, nereikia turėti iliuzijų – visiškai sustabdyti viruso nepavyks netgi paskelbus visuotinį karantiną. To nepavyksta ir Kinijai, taikant „nulinio COVID“ politiką.
„Sustabdyti COVID-19 nesugebėsime, nes tai yra oru plintantis kvėpavimo takus pažeidžiantis virusas, kuris įgijo savybes plisti nuo žmogaus žmogui ir apieti imuninę sistemą“, – sakė profesorius.
Nustačius plitimo kelius galima būtų rekomenduoti, kur žmonėms verčiau rečiau lankytis ar trumpiau leisti laiką. Tose vietose, anot S. Čaplinsko, reikėtų laikytis saugių atstumų, dėvėti medicinines kaukes.
„Tokios priemonės priklauso nuo žmogaus – tai kiekvienas gali padaryti, kad sumažintų užsikrėtimo pavojų ir viruso plitimo galimybę. Svarbu, kad užsikrėtęs žmogus suprastų, kodėl turi izoliuotis, kad neužkrėstų šeimos narių, kolegų, be reikalo neitų į viešą vietą, kur yra daug žmonių. Svarbu ir lifte užsidėti kaukę, net ir jei važiuoja vienas, tam, kad neplatintų viruso“, – rekomendavo profesorius.
S. Čaplinskas atkreipė dėmesį, kad yra ir priemonių, priklausančių ne nuo individo, bet nuo visos visuomenės, organizacijų vadovų ir politinių sprendimų. Viena jų – uždarų patalpų ventiliacija, kuri bus ypač svarbi, atėjus šaltajam sezonui.
„Jau dabar tam reikia ruoštis, jau dabar į tai turėtų būti kreipiamas dėmesys ir atsirasti atitinkamos higienos normos, išaiškinama, kas ką turi daryti, kai žmonės grįš į uždaras patalpas, arba, ką daryti dabar. Juk ir dabar žmonės greičiausiai užsikrečia ne gryname ore, ne pliaže, o kažkokioje uždaroje patalpoje. Kodėl taip nutinka? Gal yra prasta ventiliacija? Būtų labai nesudėtinga tikrinti, koks ventiliacijos režimas, CO2 matavimas, nes CO2 koncentracija parodo, ar patalpa išvėdinta – monitorius nesunku pastatyti. Taip pat turi būti statomi oro dezinfekavimo įrenginiai – jie nekainuoja tūkstančiais, tik šimtais eurų, kalbant apie klasės ar darželio grupės dydžio patalpą, valgyklą ar restoraną.
Jau praeitos bangos metu sakiau, kad turi būti aišku, kokia yra oro kokybė, einant į uždarą patalpą, ypač į viešą, pvz., restoraną, žinoma, neužmirštant ir rankų, paviršiaus dezinfekcijos priemonių. Tik kai kas jas per daug sureikšmina, nes daugiausiai užsikrečiama oro lašeliniu būdu, mažiau nuo užterštų paviršių. Bet vis tiek svarbu prisiminti rankų ir paviršių higieną“, – neabejojo S. Čaplinskas.
Pakartotinis užsikrėtimas gali būti ir sunkesnis
Trečia epidemiologinio proceso grandis – neužsikrėtęs žmogus. Svarbu žinoti, ar jis turi pakankamą imuninę apsaugą, ar ne.
„Kuo stipresnė bus žmogaus imuninė sistema ir kuo mažesnę viruso dozę jis gaus, tuo didesnė tikimybė, kad galbūt jis, jeigu užsikrės, sirgs lengvesne viruso forma. Kuo viruso dozė bus didesnė, tuo stipriau ji įveiks ir imuninę apsaugą. Taigi, viruso išvengimo galimybė priklauso ir nuo to, kiek imuninė apsauga gali padėti žmogui.
Gerai, kad dabar turime skiepus, bet turime aiškiai suprasti, kad skiepai, deja, tik trumpam laikui sumažina užsikrėtimo tikimybę. Mažesnė viruso dozė galbūt galės padėti išvengti užsikrėtimo, o didesnė gali ir nepadėti. Už tai svarbu laikytis nemedicininių biosaugos reikalavimų“, – sakė profesorius.
Pašnekovas pridūrė: „Reikia suprasti – virusas įgijo savybę, kad plinta greičiau ir užtenka mažesnės dozės užsikrėsti. Jeigu epidemiologinės diagnostikos priemonės būtų vykdomos, žmonės galėtų matyti, kodėl užsikrėtė tie, kurie buvo pasiskiepiję ir kiek nepasiskiepijusių žmonių užsikrėtė. Kad užsikrėtė nepasiskiepijusieji – nieko nuostabaus. Juk buvo perspėta, kad tiems, kuriems pavyko išvengti viruso pirmųjų plitimo bangų metu, labai didelė tikimybė, kad neišvengs jo dabar.
O tie, kurie buvo ir pasiskiepiję, ir persirgo, turi prisiminti: niekada nežinai, kokia forma žmogus sirgs. Deja, nauji duomenys rodo, kad pakartotinas užsikrėtimas ne visiems lems lengvesnę klinikinę eigą.
Tad labai svarbu sekti medikų rekomendacijomis, nepasiduoti melagingiems ir tiems, kam rekomenduojama pasiskiepyti sustiprinančia doze, būtinai tai padaryti, o išvis nepasiskiepijusiems vienareikšmiškai rekomenduojama kuo greičiau pasiskiepyti“.
S. Čaplinskas priminė, kad žmonėms, ypač su silpnesne imunine apsauga, labai svarbu saugotis užkrato ir stiprinti imunitetą bendromis priemonėmis, tokiomis kaip poilsiu, saule, vitaminu D ir pan.
Karantinas – neefektyvus ir net žalingas
Pašnekovas abejojo, ar yra prasmė dabar kalbėti apie karantiną, kai buvo sustabdytas gyvenimas ir tai sukėlė daug psichologinių, socialinių, sveikatos praradimo ir ekonominių problemų visai visuomenei.
„Juk perteklinis mirtingumas Lietuvoje buvo 2-oje vietoje Europos Sąjungoje, 7-oje vietoje – pasaulyje. Tai aiškiai parodo, kad toks karantinas buvo ne tik neefektyvus, bet netgi labai žalingas! Belieka stebėtis, kad vengiama analizuoti, kokios buvo padarytos klaidos.
Dabar kalbėti apie kažkokius karantinus yra visiška beprasmybė ir epidemiologinio proceso nesupratimas. Dabar reikia kalbėti apie būtent tuos tris viruso plitimo veiksnius ir kaip kiekvienam jų daryti įtaką. Kitaip sakant, dabar reikia imtis prevencinių veiksnių, o ne svarstyti, esant kokiam reanimacijos lovų užimtumui mes vėl uždarysime šalį.
Pandemijos pradžioje akcentavau, kad suvaržymai turi būti riboti tiek lokalizacijos, tiek judėjimo prasme. Ugdymo įstaigų darbo suvaržymas turėtų būti pati paskutinė pandemijos stabdymo priemonė, kuri turi labai daug neigiamų pasekmių“, – teigė S. Čaplinskas.
Profesorius gyrė Kauno medikus, kurie nelaukdami nurodymų iš viršaus suprato, kad jau dabar virusas gana intensyviai cirkuliuoja ir sergantieji pirmiausia eina į gydymo įstaigas ir vaistines. Esą jau dabar logiška prašyti ten užsidėti kaukes, ypač jaučiant COVID-19 simptomus.
S. Čaplinskas sakė, kad, jeigu būtų nustatoma, kuriose konkrečiai vietose užsikrečiama COVID-19 liga, ten būtų svarbu užsidėti kaukes.
Taip pat profesorius pabrėžė: daugiausia viruso išskiria ir labiausiai užkrečiami yra turintieji teigiamą greitąjį antigenų testą.
„Skleidžiama netiesa, kad greitieji antigenų testai nepatikimi. Tam tikra prasme jie patikimesni už PGR testus, nes tikrai parodo, kad žmogus yra užkrečiamas, jeigu teigiamas. Jeigu neigiamas – gali būti klaidingai neigiamas. PGR testas – atvirkščiai gali būti klaidingai teigiamas, kai žmogus jau arba dar neužkrečiamas“, – paaiškino pašnekovas.
Ribojimams pagrindo nėra
Kad karantiną skelbti nebūtų tikslinga, mano ir Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas daktaras Marius Strioga.
„Kol ligoninėse, ypač reanimacijoje nėra akivaizdaus ligonių padidėjimo, nėra pagrindo skelbti karantiną. Vis tiek neįmanoma tokioms ligoms neužsikrėsti, kai jos tokios užkrečiamos.
Kai žmonės suserga simptomiškai, galbūt sutrinka darboviečių veikla ir socialiniu-ekonominiu požiūriu taip turi kažkokią įtaką, bet, įvesdami ribojimus, mes taip pat šioms sferoms darytume neigiamą įtaką. Įvedus ribojimus ir ištempus užsikrėtimų ir nesunkių simptominių atvejų skaičių, mes, ko gero, ekonomikai, normaliai darboviečių veiklai padarytume tokią pat žalą, kaip ir tai, kad užsikrėtę žmonės, jeigu serga simptomine liga, būna nedarbingi“, – sakė daktaras M. Strioga.
Gydytojas pastebėjo, kad kaukės labiau apsaugo ne užsikrėtimų, bet nuo kitų užkrėtimo.
„Šiltuoju periodu sveikiems žmonėms jų neuždėsi ir vargu, ar tam yra tikslas. Bet rizikos grupės žmonės, kurie turi gretutinių ligų arba yra vyresnio amžiaus, turėtų arba vengti masinio susibūrimo vietų, arba ten būti su kauke, ypač, jeigu nėra pasiskiepiję būtinomis trimis dozėmis.
Manau, kad jau turėjome prieiti iki taško, kai informacijos yra pakankamai ir žmonės patys turėtų objektyviai turėtų įvertinti, kada jiems kyla rizika ir rūpintis savo sveikata, o ne laukti kažkokių privalomo pobūdžio nurodymų iš viršaus ir tuo piktintis“, – mano M. Strioga.
Skiepytis tik šeimos gydytojo sprendimu
M. Strioga sakė, kad kol kas net ir vyresni nei 60 metų, kuriems nuo rugpjūčio 1 dienos siūloma pasiskiepyti antrąja sustiprinančiąja doze, neturėtų skubėti to daryti, o pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju.
„Kol kas masinė vakcinacija visiems žmonėms nesiūloma – ją planuojama daryti rudenį. Didelio poreikio tai daryti visiems šiuo metu nėra. Kol kas nuo rugpjūčio 1-osios tik suteikiama galimybė tik su šeimos gydytojo sprendimu pasiskiepyti antrąja sustiprinančiąja doze vyresniems nei 60 metų žmonėms, kuriems rizika sirgti sunkia ligos eiga didelė“, – patikslino M. Strioga.
Anot jo, nuo rudens bus rekomenduojama pasiskiepyti visiems motyvuotiems žmonėms ir norintiems pasirūpinti savo sveikata, bet veikiausiai tai nebus tokia reikalaujama rekomendacija, kaip buvo, nusprendus įvesti galimybių pasą.
Daktaras sakė, kad ateityje veikiausiai būtų rekomenduojama sezoninė vakcinacija nuo COVID-19 ligos, bet ji vyktų ne kelissyk, bet kartą per metus, tikėtina rudenį.
Padaugėjo perkančių kaukes ir greituosius testus
Kai kurie žmonės, akivaizdu, nelaukdami sprendimų dėl kaukių dėvėjimo, jas jau dabar aktyviai perka. Tai rodo ir vaistinių pardavimų duomenys.
„Pastaruoju metu vaistininkai pastebi pacientų poreikio padidėjimą medicininėms veido kaukėms. Net ir į vaistinę vis daugiau pacientų ateina dėvėdami kaukes. Liepos mėnesį ši prekė buvo apie du kartus paklausesnė nei birželį.
Visgi susidomėjimas respiratoriais liepą išlieka panašus kaip ir birželį. Kaukės galbūt išlieka paklausesnė prekė dėl mažesnės kainos, gyventojai linkę taupyti.
Vaistininkai taip pat pastebi, kad nemažai pacientų ateina besiskųsdami tokiais simptomais kaip gerklės skausmas, kosulys, sloga, pakilusi kūno temperatūra.
Gyventojai, norėdami pasitikrinti, ar šie simptomai nėra COVID-19 ligos pranašas, linkę namuose atlikti greituosius antigenų testus. Liepą poreikis šiai prekei padidėjo apie 2,5 karto lyginant su birželio mėnesiu“, – sakė „Camelia“ vaistinių tinklą valdančios UAB „Nemuno vaistinė“ komunikacijos projektų vadovė Žiedūnė Juškytė-Linkevičienė.
„Gintarinės vaistinės“ tinklo rinkodaros vadovė Irena Tėvelienė taip pas pasakojo, kad pastebimas itin išaugęs žmonių susidomėjimas apsauginėmis priemonėmis nuo koronaviruso – greitaisiais testais ir apsauginėmis kaukėmis ir respiratoriais.
„Liepos mėnesį greitųjų testų pardavėme beveik tris kartus daugiau nei gegužės ar birželio mėnesiais, o kaukių bei respiratorių pardavimai išaugo beveik 40 proc.
Gyventojai stebi susirgimų statistiką, konsultuojasi su vaistininkais ir stengiasi įsigyti apsaugos priemonių iš anksto. Manau, jog tikrai nemažai žmonių turi sukaupę kaukių atsargas namuose“, – spėjo I. Tėvelienė.
„Eurovaistinės“ komunikacijos vadovė Rolanda Lipnevičiūtė teigė, kad greitųjų testų pardavimas liepą išaugo du kartus, palyginti su geguže, taip pat stebimas ir apsaugos nuo koronaviruso priemonių augimas.
