Kartu profesorius V. Kasiulevičius užsiminė apie naujausią, dar nerecenzuotą studiją, rodančią, kam labiau gresia šį rudenį COVID-19 ligos reinfekcija ir išsakė savo nuomonę į galimybių pasą ir masinį skiepijimą nuo koronaviruso – esą tai toli gražu ne patikimiausias būdas užkardyti viruso plitimą. Apie tai ir dar daugiau profesorius V. Kasiulevičius kalbėjo „Žinių radijo“ laidoje „Persona grata“.

Rytų Europoje bangos ritasi ilgiau

Profesorius V. Kasiulevičius pastebėjo, kad paprastai COVID-19 bangos keliauja iš Vakarų į Rytus: „Kaip ir pernai, kai prasidėjo viskas Jungtinėje Karalystėje, Portugalijoje, šiemet Portugalija pati pirma labai aiškiai pajuto pakilimą. Paskui ta banga nuėjo į Rytus. Vakarų Europoje ji laikėsi, paskui pradėjo ir į Rytų Europą plisti.

Baltijos šalys jautrios. Jos gana greitai irgi sureagavo. Daugėjimas bus ir jis jau dabar tęsiasi“.

Vis tik laidos pašnekovas spėjo, kad šį rudenį COVID-19 infekcijos banga bus švelnesnė.

„Pernai tai buvo delta, dabar yra sukelta omikron atmainos, greičiausiai BA.5. Tai vis tiek, kaip bebūtų, švelnesnė atmaina. Labai daug žmonių serga lengvai, net nesitiria. Daug atvejų nesuskaičiuoja, todėl, kad dabar retai kas daro PGR testą, kuris gana patikimas, o greitieji antigenų testai gal pusės atvejų nenustato ir tų skaičių greičiausia galėtų būti ir daugiau“, – mano profesorius.

Greitieji antigenų testai.

Vis tik, nepaisant augančio užsikrėtimų skaičiaus, V. Kasiulevičius mano, kad pagrindo nerimui nėra, nes ligoninės šiuo metu nėra labai užpildytos, intensyviosios terapijos skyriai susitvarko ir su kitais pacientais, vyksta ir operacijos – niekas nestabdoma.

„Bet tas skaičius palaipsniui didės ir ligoninėse. Be abejonės, tai truks keletą mėnesių. Paprastai bangos ilgis būna iki 120 dienų, jeigu neatsiras vėl nauja mutacija ir nesmogs vėliau, nes yra ir kitų mutacijų. Bet ši banga yra tokia, kuri pakeliui į piką.

Vakarų Europoje Prancūzija labai ryškiai pakilo. Ten susirgimų per dieną daugiau kaip 2 tūkst. milijonui – tai gana reikšmingas skaičius. Bet jau jie iš to, ką stebiu, panašu, pakeliui į piką ir manau, kad nebebus didesnio šuolio, turėtų stabilizuotis.

Mūsų bangos truputėlį ilgesnės: jos ilgiau eina į kalną negu Vakarų Europoje ir ilgiau trunka, po to ilgiau leidžiasi. Tai lemia tam tikri žmonių elgsenos tipai ir taip toliau“, – paaiškino V. Kasiulevičius.

Kam gresia reinfekcija?

Prasidėjus naujai COVID-19 infekcijos bangai daug žmonių užsikrečia pakartotinai. Profesorius V. Kasiulevičius neabejojo, kad ir šiuo metu bus daug reinfekcijų. Tiesa, vieni virusui šį rudenį bus imlesni nei kiti.

Santaros klinikų Anesteziologijos intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centras. Sutrumpintai jis vadinamas tiesiog pirmuoju reanimacijos skyriumi.

„Nauja studija iš Kataro, nors dar nerecenzuota, rodo, kad tie žmonės, kurie sirgo ankstesnėmis formomis iki omikron pasirodymo šią žiemą, turi tik 15 proc. imuniteto – tas atsparumas gana mažas. Jie gali susirgti pakartotinai ir tų reinfekcijų tikrai bus.

Tų, kurie šią žiemą ir pavasarį sirgo omikron, atsparumas infekcijai iš esmės yra gana neblogas. Manoma, kad net ir esant šitoms naujoms atmainoms susirgs tik apie 20 proc.

Iš tiesų tam tikrą laiką imunitetas laikosi, kad ir naujos formos atsiranda. Mes vis labiau susipažįstame su tuo susirgimu ir prisitaikome prie jo, bet tam reikia laiko“, – įspėjo profesorius V. Kasiulevičius.

Kiek truks pandemija?

Medikas ragino netikėti iliuzijomis, kad viskas staiga per pusantrų–du metus praeis – tokias prognozes garsiai buvo išsakę net tokių farmacijos kompanijų, kaip „Pfizer“ ir „Moderna“ vadovai.

„Visada buvau skeptiškas dėl tokių pasisakymų. Jeigu pasižiūrėtume į pandemijų istoriją, pamatytume, kad ten iki 5 metų būna pakilimas ir reikia su tuo susitaikyti.

Bet patį mirčių piką, tikiu, esame praėję, net jeigu pažiūrėtume skaičiuoklėse, kurios dabar populiarios. Mirčių piką greičiausiai pasiekėme 2021 m. ir palaipsniui jis pradeda leistis. Tie, kurie jau buvo labai jautrūs ir pažeidžiami, greičiausiai susirgo. Dabar virusas ieško kitų žmonių.

Omikron

Aišku, labai skaudu, kai numiršta 1–2 žmonės ir galbūt žiemą, šaltuoju periodu, tas mirčių rodiklis gali vėl pašokti iki 10, bet tai jau nėra pusė visų mirčių, kaip būdavo kai kuriais mėnesiais arba, pavyzdžiui, pernai metų spalį, ar 2020 m. gruodį, kada kovido mirtys sudarė daugiau negu pusę visų mirčių, įvykstančių per savaitę. Tai tikrai buvo baisus ir didelis iššūkis.

Dabar situacija turėtų stabilizuotis, nors virusas nebūtinai mutuoja į švelnesnį. Buvo tam tikras tikėjimas dalies mokslininkų, kad jis mutuos į švelnesnį, bet, tarkim, BA.5 nėra švelnesnis negu BA.1 ir galbūt jis net piktesnis. Visokių yra diskusijų, koks jis bus“, – pastebėjo profesorius V. Kasiulevičius.

Jis abejojo, ar omikron taps tokia pat grėsminga, kaip ir delta atmaina. Esą vis tiek žmonių imuninė atmintis apie virusą kaupiasi, visi su juo vienaip ar kitaip susidūrėme: arba pasiskiepiję, arba persirgę, arba ir pasiskiepiję, ir persirgę.

Galimybių pasui – ne

Tad, kas gali padėti sustabdyti viruso plitimą? Galimybių pasas? Skiepai? Profesorius V. Kasiulevičius sako, kad ne.

Galimybių pasas

„Nuosekliai buvau galimybių paso priešininkas, nes manau, kad jis žmones suskirsto, segreguoja ir tai nėra geras sprendimas. Aišku, jis net ne Lietuvoje buvo sugalvotas ir sugalvojo jį net ne medikai Vakaruose, o ekonomistai, verslo žmonės, kurie manė, kad šitokiu būdu išlaisvina dalį verslo, nes pasiskiepiję gali dirbti. Bet tai galiotų tokiu atveju, jeigu skiepai absoliučiai apsaugotų.

Skiepai saugo nuo sunkios ligos eigos. Mes neturime absoliučiai apsaugančių nuo šios infekcijos skiepų. Tokių skiepų yra kitoms ligoms, bet ne kovidui.

Reikia suprasti, kad tai yra infekcinė kvėpavimo takų liga. Ji savo prigimtimi kažkiek panaši į gripą, nes plinta oro lašeliniu ir aerozoliniu būdu, bet skiepas nesukuria šimtaprocentinės apsaugos, kad nesusirgsi. Vadinasi, ir pasiskiepiję gali susirgti.

Tada atsiranda tos visuomenės dalies spaudimas, kurie nesiskiepija dėl vienokių ar kitokių priežasčių: vieni įsitikinę, kad tai – totalus blogis, kiti bijo dėl savo sveikatos, dėl rizikos jai. Manau, kad geriausia, kad valstybė negrįžtų prie galimybių paso“, – įsitikinęs V. Kasiulevičius.

Privalomi skiepai – irgi ne išeitis

Profesoriui nepriimtina ir idėja visus privalomai skiepyti.

„Galvoju, kad taip pat neteisinga buvo ir idėja visus privalomai paskiepyti – tai irgi sukuria labai daug įtampų visuomenėje, nes totaliai neišsprendžia problemos. Matome, kad šalys, kurios ėmėsi tokių kategoriškų sprendimų, vėliau atsitraukė. Būtinai sekti ta šalimi, kuri imasi kategoriškų sprendimų, ne visada teisinga.

Galbūt kai kurios autoritarinės šalys, kaip Kinija, gali tai taikyti, bet ir jie nieko neišsprendžia, nes, matote, kad ateina naujos atmainos, naujos formos“, – sakė laidos svečias.

Profesorius V. Kasiulevičius siūlė į problemą žiūrėti lanksčiai ir protingai. Labiausiai ją išspręsti pradėtų nuotolinis darbas, kur jis įmanomas.

„Tas nuotolinis darbas nėra kažkoks blogis, kaip buvo galvojama. Lietuvoje nebuvo tradicijos dirbti nuotoliniu būdu ir, jeigu pasižiūrėtume šalių išsidėstymą iki pandemijos pagal nuotolinį darbą, tai matėme, kad Švedija, kuri dažnai buvo pateikiama kaip pandemijos valdymo pavyzdys, nuotolinį darbą praktikuoja labai seniai – tai vienas iš didžiausių procentų.

Žmonės, dirbantys nuotoliu būdu, tiesiog nesueina į krūvą darbovietėje ir neužkrečia vieni kitų. Tai – vienas iš gerų būdų“, – neabejojo medikas.

Visą „Žinių radijo“ laidą „Persona grata“ galite stebėti čia: