Tikrasis susirgimų skaičius gali būti dvigubas
Pastaruoju metu matomas didelis koronaviruso proveržis, tačiau sergamumo skaičiai, priklausomai nuo dienų, labai smarkiai skiriasi. Pavyzdžiui, praėjusį sekmadienį buvo nustatytas 61 koronaviruso atvejis, o štai pirmadienį jau daugiau nei 1 300.
Pasak dr. G. Dudo, tai rodo, kad tikslios koronaviruso sergamumo statistikos neturime.
„Žmonės nebeturi rimtesnės priežasties eiti testuotis, jei jaučia kažkokius simptomus. Pačios testavimo apimtys yra sumažėjusios. Todėl paplitimo mastas, tikėtina, yra žymiai didesnis nei dabar“, – kalbėjo mokslininkas.
Tai reiškia, kad realiai susirgimų gali būti dvigubai, o gal net ir dar daugiau.
Neturime nei patogaus testavimo, nei sekoskaitos
Šiuo metu mobiliųjų testavimo punktų Lietuvoje nebėra, tad pats testavimas yra gana apsunkintas. Štai feisbuke viena moteris pasakojo savo istorija, kai gavusi teigiamą testo rezultatą namuose, skambino į polikliniką. Iš registratūros gavo atsakymą, kad yra kviečiama atvykti gyvai pas savo šeimos gydytoją, o atvykusi užregistruojama pas dar kitą gydytoją atlikti testui.
Prof. V. Usonio teigimu, itin svarbu, kad testavimas būtų greitas ir patogus žmonėms.
„To neturint, mes sudarome sąlygas plisti virusui“, – sakė prof. V. Usonis.
Ministras Arūnas Dulkys sakė, kad prie karantino grįžtume, jei reanimacijose pacientų rodiklis būtų 240. Tačiau galbūt tokių reanimacijos skaičių nebepamatysime, nes dauguma turi imunitetą koronavirusui?
„Šiuo metu cirkuliuoja omikron atmaina, pakankamai didelė žmonių dalis jau yra ja persirgusi, nes ši atmaina skyrėsi nuo visų prieš tai buvusių, todėl jų imunitetas nebeatpažino viruso. Matėme, kad net didžiosios omikron bangos metu pernai metų pabaigoje ligoninės nebuvo užpildytos. Tikėtina, kad kritinio kiekio reanimacijos lovų ir dabar nebeprireiks“, – sakė dr. G. Dudas.
Visgi, pasak mokslininko, virusas jau ne kartą mus yra nustebinęs, tad ir dabar staigmenų dar gali būti. Pašnekovo teigimu, didelė blogybė, kad šiuo metu Lietuvoje neatliekama viruso sekoskaita.
„Tikimybė, kad vyksta kažkas žymiai blogiau nei Europoje, yra maža. Bet mes dabar išvis nežinome, kas cirkuliuoja. Tai yra problema. Apskritai, Lietuvoje visą laiką didelė problema buvo nenoras klausyti rekomendacijų ir jų laikytis“, – kalbėjo pašnekovas.
Profesorius taip pat pritarė, kad didžiulė problema yra komunikacija su visuomene, ypač pandemijos valdymo klausimais.
„Kartais susidaro nuomonė, kad visuomenė epidemiologines priemones priima kaip kokią bausmę, vietoje to, kad būtų suprasta, jog tai saugumo priemonės [...] Karantinas veiksminga priemonė yra tik pandemijos pradžioje. Bet tokioje pandemijos fazėje, kokioje esame šiandien, tai tikrai nėra pagrindinė priemonė. Labai svarbu, kad tas kitas priemones visuomenė aktyviai naudotų“, – kalbėjo prof. V. Usonis.
Pasak profesoriaus, dabar būtų svarbu efektyviau atlikti testavimą, nes tai padėtų stabdyti naujus protrūkius. Rizikos grupės žmonės turi savęs klausti, ar tikrai šiuo metu reikia eiti į didelius susibūrimus, ypač uždarose patalpose. Nereikėtų pamiršti ir rankų dezinfekcijos, kaukių.
Naujas omikron potipis Europoje pirmiausia didelę bangą sukėlė Portugalijoje. Tačiau šiuo metu ji jau slopsta. Panašūs rodikliai matomi ir Šiaurės bei Centrinės Europos šalyse.
„Tai, ką matome, yra virusui imlių žmonių išeikvojimas. Ir tam, kad virusas toliau plistų, jam reikia žmonių, kurie viruso dar neatpažįsta. Panašu, kad omikron potipis BA.5 jau yra išeikvojęs imlius žmones, lygiai tas pats turėtų nutikti ir Lietuvoje. Tačiau Lietuvoje BA.5 plitimą tik įtariame, bet teigti negalime, nes neatliekame sekoskaitos tyrimų“, – kalbėjo dr. G. Dudas.
Žiemą situacija gali būti prastesnė
Pasak prof. V. Usonio, reikia nepamiršti, kad tradiciškai koronavirusų aktyvumas prasideda lapkričio – gruodžio mėnesį.
„Turime labai rimtai galvoti apie tai, kas bus gruodį, sausį, vasarį. Kalbant apie vakcinų poveikį, jos efektyviausios 3–4 mėnesius po vakcinacijos. Deja, šiuolaikinės vakcinos ilgalaikės apsaugos prieš koronavirusą nesukuria.
Tad tam, kad būtume pasiruošę žiemą, vakcinuotis reikia spalį ar lapkričio pradžioje. Kita vertus, intensyviai dirbama kuriant modifikuotas vakcinas. Tikimasi, kad rugpjūčio pabaigoje ar rugsėjį bus sprendimas dėl modifikuotos vakcinos. Lapkritį galime turėti modifikuotą vakciną, kurios poveikis bus efektyvesnis“, – sakė pašnekovas.
Profesoriaus teigimu, iš čia ir kyla rekomendacija žmonėms, turintiems normalią imuninę sistemą, išnaudoti kitas priemones, o vakcinas palikti spalio, lapkričio mėnesiams. Visgi, tos taisyklės negalima taikyti turintiems nusilpusią imuninę sistemą.
Dr. G. Dudas taip pat pritaria, kad žiemą susirgimų skaičius gali augti.
„Tai, kad virusas išeikvojo imlius žmones, reiškia, kad virusui yra itin didelis spaudimas keistis, apeiti imuninį atsaką. Kuo tai pasireikš, prognozuoti praktiškai neįmanoma. Tai gali būti tiek omikron evoliucija, tiek kito viruso šuolis iš gyvūno, imunosupresuotų asmenų“, – sakė dr. G. Dudas.
