Pasak ministerijos, svarbi reformos dalis – pavežėjimo paslaugos diegimas.
Pacientų organizacijų atstovų tarybos vadovė Vida Augustinienė pasakojo, kad dėl pavežėjimo pacientams kasdien kyla daugybė sunkumų. Ypač, jei žmogus turi atvykti ar grįžti į tolimesnę gyvenvietę.
„Dabar pacientams iš tolimesnių kaimų dažnai kyla problema dėl nuvažiavimo ir parvažiavimo. Būna ir taip, kad greitoji išveža, suteikia paslaugas, o tada viduryje nakties jis išleidžiamas ir negali grįžti, nes ne visos šeimos turi automobilius. Gerai, jei yra koks suoliukas, tai tenka sėdėti ten ir laukti“, – kalbėjo V. Augustinienė.
Nauja reforma, pasak ministerijos, turėtų padėti išspręsti pavežėjimo klausimą. Šiais metais bus išbandomos pilotinės pavežėjimo programos, kuriomis remiantis vėliau ši paslauga bus pritaikyta visoje šalyje. Pilotinei programai skiriami keli milijonai eurų, o rudenį bus apsispręsta, kur jos vyks. Planuojama įtraukti 2 regionus, vienas iš jų tikriausiai bus Kaunas. Pilotinė programa prasidės nuo sausio mėnesio.
Numanoma, kad visa pavežėjimo koordinacija vyks 1808 numeriu, kuris buvo įkurtas pandemijos metu. Pavežėjimas turėtų būti įdiegtas iki 2024 metų, tuo metu pilotinė programa vyks maždaug metus.
Atsinaujinimo sulauks ir greitoji pagalba. Pasak ministerijos, jai bus perkami 225 nauji automobiliai, 5 iš jų – masinių nelaimių atvejams.
„Jau ir šiuo metu yra greitosios pagalbos automobiliai kelių klasių, kai kurios klasės jau neatitinka greitosios pagalbos, tinka tik pavėžėjimui. Kai kurie transportą turi, kai kurį transportą pirksime, o greitosios medicinos pagalbos struktūra bus apskritai perginkluota. Bus apskritai perkami 225 nauji automobiliai, penki iš jų masinių nelaimių atvejams“, – nurodė ministras.
Vienas iš svarbiausių reformos darbų – šeimos gydytojo institucijos ir komandos stiprinimas. Pasak ministerijos, po reformos kai kurie darbai nuo šeimos gydytojo bus perduoti slaugytojams ar jų padėjėjams. Pavyzdžiui, vaistų, receptų pratęsimas.
Šeimos gydytojų institucijos stiprinimui skirta apie 100 mln. eurų. Pagrindinis tikslas, kad šeimos gydytojas didžiąją laiko dalį skirtų gydymui ir diagnozei.
Ministro spaudos konferencijoje buvo paklausta, ar reforma padės sumažinti eiles pas gydytojus
„Turime kompleksinę situaciją. Darbo krūviai, ar šeimos gydytojui, ar kitam specialistui, poveikį daro daug dalykų. Ir pacientas pajaus naudą tada, kai mums pavyks reformoje visais klausimais padaryti proveržį“, – sakė A. Dulkys.
Eilės, pasak A. Dulkio, susidaro ir dėl to, kad ne visos gydymo įstaigos prisijungusios prie bendrų eilių registravimo sistemos. Tad skaitmenizavimas, kuriam bus skiriama apie 180 mln. eurų, taip pat turės didelę reikšmę, nes padės sumažinti eiles ir gydytojų darbo krūvį.
„Kai įvyks pokytis, tada pajaus visi kartu. Mes turime pertvarkyti paslaugų apmokėjimą, yra daug netobulumų, kokie tie įkainiai“, – sakė ministras.
Dėmesys numatomas ir rezidentams. Ministro teigimu, turi keistis pats požiūris – rezidentai turi būti laikomi lygiaverčiais darbuotojais. Be to, bus stengiamasi daugiau rezidentų pritraukti į regionus.
Iš 965 mln. eurų biudžeto, kuris turi būti panaudotas iki 2030 metų, 38 mln. eurų bus skiriami psichikos sveikatai.
Seimo nario Lino Slušnio teigimu, ši reforma ypatingai daug dėmesio teiks psichikos sveikatai.
„Turime 120 psichikos sveikatos centrų, bet specialistai dirba labai trumpai, dažniausiai užsiima biurokratija ir popierių pildymu. Realios pagalbos šiuos centruose retai kada galima gauti“, – sakė L. Slušnys.
Pasak L. Slušnio, jei kritinėje situacijoje reikia gauti nemokamą psichologo paslaugą čia ir dabar, to padaryti beveik neįmanoma.
„Turi būti aiški struktūra, kad jei yra krizė, žmogus turi patekti greitai. Jei liga lėtinė, galbūt žmogus gali palaukti. Psichikos būklė turi nulemti, kada ir kokia paslaugą jis gauna. Kita didelė problema yra dienos stacionarai. Juos norime turėti, bet jų įkainiai maži, todėl juos reikia didinti“, – pasakojo L. Slušnys.
Būtent šias problemas nauja reforma ir bandys išspręsti. Paklaustas, kaip bus stengiamasi pritraukti psichikos sveikatos specialistų, Seimo narys sakė, kad motyvuoti gali ne tik atlyginimai.
„Su medikų algomis konkuruojame ne tarp Lietuvos miestų, o tarp kitų šalių. Negalėsime pakelti psichiatrams algų tiek, kiek moka Skandinavijoje. Bet, jei bus sudarytos palankios sąlygos, irgi galima pritraukti darbuotojų“, – sakė L. Slušnys.
