Koronaviruso atvejų skaičiai ir vėl auga. Ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse.
„Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė, kad praėjusią savaitę pasauliniu mastu 18 procentų, o Europoje netgi 32 procentais išaugo užregistruotų COVID-19 atvejų skaičius“, – sakė užkrečiamųjų ligų ekspertas, profesorius Saulius Čaplinskas.
Vis dėlto, S. Čaplinsko teigimu, jau yra duomenų, kad pakartotinė infekcija, o ypač tiems žmonėms, kurie sunkiai sirgo ar vis dar jaučia COVID-19 pasekmes – gali būti labai sudėtinga.
„Ir gali gali sukelti netgi sunkesnę klinikinę eigą, nei prieš tai persirgtas kovidas“, – sakė prof. S. Čaplinskas.
Šiuo metu tyrimų atliekama daug mažiau nei sezono metu. Be to, ne visi žmonės kreipiasi į medikus. Todėl prognozuojama, kad realus užsikrėtimų skaičius galėtų būti nuo 5 iki 7 kartų didesnis. Šiuo metu tyrimų atliekama daug mažiau nei sezono metu. Be to, ne visi žmonės kreipiasi į medikus. Todėl prognozuojama, kad realus užsikrėtimų skaičius galėtų būti nuo 5 iki 7 kartų didesnis.
„Bloga žinia yra ta, kad panašu, jog nuolat atsiranda naujos atmainos ir galbūt į Lietuvą jau ir atkeliavo tos naujos atmainos, kurios plinta septyniskart greičiau nei pirminis omikron variantas“, – kalbėjo profesorius.
VU Gyvybės mokslų centro mokslininkas Gytis Dudas sakė, jog katastrofinio scenarijaus šiuo metu niekas nesitiki, tačiau dabartinė situacija irgi nėra tokia, kad būtų galima atsipalaiduoti.
Pasak mokslininko, naujos atmainos į ligos patalą paguldys ženkliai mažiau žmonių, nei ankstesni koronaviruso variantai. Vis dėlto, mirčių rodikliai vis dar išlieka aukšti.
„Net dabar, kuomet esame įpratę būti labiau atsipalaidavę, kiekvieną dieną miršta po 1-2, po keletą žmonių ir per mėnesį mes matome tą mirtingumo krūvį, kokį įprastai esame stebėti pačiais blogiausiais gripo sezonais“, – sakė G. Dudas.
Lietuvoje sustabdyti sekoskaitos tyrimai, todėl neaišku, ar nauja atmaina jau pasiekė Lietuvą.
„Sekoskaitos tyrimai protingose galvose ir išmaniose rankose galėtų prisidėti atsakant į šituos klausimus“, – kalbėjo prof. S. Čaplinskas.
Pasak Seimo nario Aurelijaus Verygos, sekoskaitą reikėtų vykdyti nuolat: „Jau vien tam, kad sužinotume, ar atkeliavo jūsų minėtieji potipiai, ar jie tapo vyraujantys, ar ne. Pagal tai mes galėsime nuspręsti, žiūrėdami matyt ir į ligoninių statistiką, ar tai yra kuo nors blogiau, o gal geriau.“
Pasak virusų tyrinėtojo G. Dudo, sekoskaitai reikia didesnių testavimo apimčių, o kai jų nėra – negalima efektyviai surinkti ėminių, reikalingų šiam tyrimui.
Mokslininkas siūlo kitą išeitį: „SAM vis dar atlieka kažkokią dalį PGR testų, iš kurių būtent sekoskaita ir yra daroma. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras Lietuvai gali atlikti sekoskaitą, tai ko aš nesuprantu, kodėl nėra kaupiamas teigiamų PGR ėminių rezervas, kurį būtų galima vėliau išsiųsti“.
