Informacija iš pirmų lūpų
Darbo grupė buvo sukurta reaguojant į žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją dėl Kaune vykstančios sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizacijos ir gavus Seimo narių prašymą antikorupciniu požiūriu išanalizuoti sveikatos valdymo sistemą ir jos finansavimo principus.
Posėdyje dalyvavo Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovas Povilas Malakauskas. Jis pristatė Lietuvos korupcijos žemėlapį ir pasidalijo mintimis, kaip reikėtų įveikti korupciją sveikatos sektoriuje. Į komisijos darbo grupę taip pat pakviesti buvęs Kauno onkologijos ligoninės direktorius Feliksas Markuckas, buvusi finansininkė Irena Gumbrevičienė ir gydytoja radiologė, profesinės sąjungos pirmininkė Lilija Butkevičienė.
“Norėjome išgirsti informaciją iš pirmų lūpų, sužinoti, ką galvoja žmonės”, - sakė darbo grupės vadovas, Antikorupcijos komisijos narys Rimantas Dagys.
Jo teigimu, darbas tik prasidėjo, todėl daryti kokias nors išvadas dar anksti. “Kreipėmės į įvairias valstybines institucijas, norėdami surinkti detalią informaciją apie tai, kas vyksta sveikatos sektoriuje, ir laukiame atsakymų. Taip pat pradėjome kaupti medžiagą iš visų suinteresuotų pusių”, - komentavo parlamentaras.
Didėja ligonių mirštamumas
Pasak R.Dagio, visos sveikatos apsaugos sistemos antikorupcinio tyrimo kontekste darbo grupę domina Onkologijos ligoninės prijungimas prie Klinikų. Iš šios gydymo įstaigos atstovų jis pageidavo detalios informacijos apie tai, kada ir kam kilo idėja integruoti ją į Kauno klinikas, kaip ji buvo realizuota, kokie pokyčiai jaučiami po sujungimo.
F.Markuckas priminė, kaip apie 1998 m. buvo pradėta reformuoti onkologinės pagalbos sistema Lietuvoje. Po reformos liko tik dvi specializuotą onkologinę pagalbą teikiančios įstaigos - Vilniaus universiteto Onkologijos institutas ir Kauno onkologijos ligoninė. Tačiau ji parūpo KMUK.
“Devynerius metus kovojome, kad nebūtume sunaikinti. Iki šiol pavykdavo valstybės pirmiesiems asmenims įrodyti, kad esame reikalingi. Deja, pradėjus teikti onkologinę pagalbą ir Klinikose, tapome nepageidaujamais jų konkurentais. Buvome sistemingai žlugdomi finansavimo, mokslinės veiklos atžvilgiu. Pagrindinė priežastis - pinigai. Visi nori vėžį gydyti, nes už tai brangiai mokama”, - aiškino darbo grupės nariams F.Markuckas.
Jis tikino, kad Kauno medicinos universitetas kartu su KMUK siekia Kaune sukurti vieną medicinos “Meką”, į kurią plūstų visi šalies ligoniai. Žinoma, ir pinigai už jų gydymą. Kad dėl to didėja eilės, ligoniai nesulaukia skubios pagalbos, jiems nerūpi.
L.Butkevičienė darbo grupės nariams sakė, kad ligoninę prijungus prie Klinikų nei gydytojai, nei ligoniai nejaučia jokių teigiamų poslinkių. “Prieš prijungimą kalbėta, kad liksime savarankiški, nors ir tapsime Klinikų filialu. Tačiau vos po kelių mėnesių tapome mirtininkų ligonine, kurioje teikiama pagalba tik nepagydomiems ligoniams”, - piktinosi darbuotojų atstovė. Jos teigimu, Klinikos čia siunčia tik nepagydomus ligonius, o kitus gydo pati. Žmonėms išrašydami siuntimą onkologinei pagalbai gydytojai aiškina, kad jie privalo vykti į KMUK, nors jie turi teisę rinktis. Onkologiniai ligoniai ne tik vargsta ilgose eilėse, kol patenka pas Klinikų specialistus, bet ir prijungtame padalinyje privalomai įvedus naują tvarką pagalba tapo žymiai sunkiau prieinama.
L.Butkevičienė pateikė duomenis, kad per du šių metų mėnesius jau mirė 60 pacientų. Tuo tarpu 2005 m. per visus metus mirčių būta vos 165, o 2004 m. - 140.
Lauks ekspertų žodžio
Vakar sveikatos apsaugos ministras Žilvinas Padaiga susitiko su premjeru Algirdu Brazausku. Be kitų klausimų, jie aptarė ir Kauno onkologijos ligoninės prijungimo pasekmes. Po susitikimo Ž.Padaiga sakė, kad premjeras apsisprendė nesudaryti darbo grupės, kuri dar sykį nagrinėtų šios gydymo įstaigos integracijos į KMUK pagrįstumą.
“Linkstama į tai, kad būtų surasta ir pasamdyta nepriklausomų ekspertų, specialistų grupė, kurioje nebūtų nei Seimo narių, nei politikų, ir jos būtų paprašyta dar kartą įvertinti Onkologijos ligoninės prijungimą ekonomine ir finansine prasme, atsižvelgus į planuojamas investicijas, būsimų paslaugų kokybę”, - aiškino ministras.
Prezidento patarėja Raimonda Janonienė sveikina premjero norą objektyviai išsiaiškinti Onkologijos ligoninės situaciją. “Darbo grupei būtų buvę sunku įvertinti gydymo paslaugų kokybę ir prieinamumą, nes atspirties taško ji nebūtų turėjusi, todėl tai padaryti gali tik nepriklausomi ekspertai, - įsitikinusi R.Janonienė. - Net nacionalinėje vėžio kontrolės programoje nėra vienareikšmės nuostatos, ar specializuotos ligoninės gali veikti savarankiškai (kaip Vilniaus universiteto Onkologijos institutas), ar turi būti integruotos į bendro profilio gydymo įstaigas (kaip tai padaryta Šiauliuose ir Panevėžyje)”.
R.Janonienė įsitikinusi, kad premjero darbo grupė būtų nepajėgi įvertinti ir Kauno onkologijos ligoninės integravimo į Klinikas ekonomines ir finansines pasekmes. “Iki šiol nei Kauno klinikose, nei kitose didžiosiose gydymo įstaigose nebuvo atliktas nuodugnus ir nepriklausomas auditas, todėl Valstybės kontrolei būtų ką veikti”, - sakė R.Janonienė.
Pacientai prieštaravo prijungimui
Vakar Lietuvos laringektomuotų asmenų draugijos “Naujas balsas” ir Kauno apskrities moterų sveikatos draugijos “Alma” vadovai dar sykį premjerui ir sveikatos apsaugos ministrui pakartojo, kad būtina atsižvelgti į 30 tūkst. pacientų interesus, kurie pasisakė prieš Kauno onkologijos ligoninės prijungimą prie KMUK. Klinikų vadovui J.Pundziui abejojant, ar žmonės žinojo, po kuo pasirašė, pacientų atstovai pateikė lapų pavyzdį, kuriame juodu ant balto parašyta: “Mes, žemiau pasirašiusieji, protestuojame prieš KOL integravimą į KMUK”, nes šia integracija naikinama onkologinės pagalbos sistema Lietuvoje ir vėžiu sergančiam žmogui medicinos pagalba taps sunkiai prieinama.
