Didėja kokaino vartojimas
NTAKD direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian spaudos konferencijoje pasakojo, kad koronavirusas, karas Ukrainoje padarė įtaką narkotikų vartojimui. Per paskutinius 5 metus narkotikų vartojimas augo, tačiau tiksliai pasakyti, kiek – sunku.
Pagal naujausius duomenis, Europoje bent kartą narkotikus vartojo 83,4 mln. gyventojų arba 29 proc. Didesnę dalį vartotojų sudaro vyrai. Tuo metu Lietuvoje bent kartą gyvenime narkotikų vartojo apie 14 proc. – dvigubai mažiau nei Europoje.
Populiariausiu narkotiku ir Europoje, ir Lietuvoje išlieka kanapės. Bent kartą gyvenime jas vartojo 27 proc. europiečių ir apie 14 proc. lietuvių. Tačiau Europoje kanapių vartojimas skiriasi ženkliai – Maltoje kanapių vartoja 4,3 proc. gyventojų, tačiau Prancūzijoje kanapių vartojimas siekia beveik 45 proc. Antras pagal dažnumą narkotikas yra kokainas. Bent kartą gyvenime jį vartojo 14,4 mln. europiečių – 5 proc. Lietuvoje bent kartą gyvenime jį vartojo 1,8 proc. gyventojų.
Pasak G. Belian, nors kurį laiką kokainas buvo primirštas, dabar šio narkotiko vartojimas grįžo.
Trečioje vietoje pagal vartojimą – MDMA arba ekstazi. Toliau rikiuojasi amfetaminas, kurio vartojimas auga, heroinas, kiti opioidai. Būtent opioidų vartojimas Europoje, pasak G. Belian, kelia nerimą.
2019 metais Lietuvoje nuo narkotikų perdozavimo mirė 52 asmenys. Tuo metu Europos Sąjungoje nuo perdozavimo mirė kone 6 tūkstančiai asmenų.
Kita bloga tendencija – psichoaktyviųjų medžiagų koncentracija vis didėja. Tad kuo toliau, tuo mažiau reikia psichoaktyvios medžiagos, kad žmogus perdozuotų.
Galvoja, kad perka kanapes, nors iš tiesų jų ten visai nėra
NTAKD Narkotinių ir psichotropinių medžiagų prekursorių kontrolės ir rizikos vertinimo skyriaus patarėja Rasa Povilanskienė pasakojo apie naujas psichoaktyviąsias medžiagas, kurios imituoja įprastų narkotikų poveikį.
„Naujų psichoaktyvių medžiagų daugėja kasmet – šiuo metu per 25 metų stebėjimą Europoje aptikta virš 800 visiškai naujų medžiagų, kurios gali būti itin aktyvios. Kiekvieną savaitę Europos rinkoje atsiranda po vieną naują psichoaktyvią medžiagą“, – sakė R. Povilanskienė.
Daugiausiai tai – sintetiniai kanabinoidai, medžiagos, imituojančios kanapių poveikį. Nerimą kelia ir naujos vartojimo formos. Europoje nelegalioje rinkoje atsiranda naujų produktų, neva pagamintų su pluoštinėmis kanapėmis. Dažnai tai būna maisto produktai su mažu THC kiekiu, pavyzdžiui, guminukai. Vartotojai nebūna informuojami, kad sudėtyje yra sintetinių kanabinoidų.
O ir pačias kanapes perkantys toli gražu ne visada žino, kad kartais nusiperka visai ne iš augalo pagamintą medžiagą, o sintetinį, dažnai pavojingesnį, pakaitalą.
„Nepatyręs vartotojas negali atskirti, kad tai ne tikra kanapė, o pakaitalas, kitaip sakant – chemija. Plinta ir sintetiniai katinonai, imituojantys kitas psichoaktyvias medžiagas, tačiau daug stipresnio poveikio“, – kalbėjo R. Povilanskienė.
Heroiną keičia pavojingesnis pakaitalas
Pasak specialistės, heroiną keičia daug pavojingesnis karfentanilis.
„Rinkoje nebeaptinkamas heroinas, tik karfentanilis. Užtenka visiškai mažo kiekio, kad būtų sukeltas apsinuodijimas arba perdozavimas“, – sakė R. Povilanskienė.
Įdomu tai, kad Indija pagal psichoaktyvių medžiagų gaminimą, tapo lygiaverte Kinijai, iš jos plaukia didžiuliai kiekiai šių medžiagų. Tačiau ir Europoje kasmet daugėja nelegalių laboratorijų.
„Šiuo metu Lietuvoje didelių problemų dėl naujų psichoaktyvių medžiagų neturime, bet atsipalaiduoti tikrai negalime“, – sakė R. Povilanskienė.
Dar vienas gąsdinantis faktas yra tai, jog opioidus vartoti vis lengviau. Jų nereikia švirkštis – atsirado nosies purškalai su opioidais, pleistrai, čiulpinukai, akių lašai.
Grįžta tradicinės medžiagos
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Ūminių apsinuodijimų skyriaus ir Toksikologijos reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėja Gabija Laubner Sakalauskienė pastebėjo, kad į rinką grįžta tradicinės medžiagos.
„Panašu, kad prieš pandemiją, taip pat ir pandemijos metu, visuomenė „paragavo“ naujų psichoaktyvių medžiagų, turėjome nemažai tragiškų, sveikatą suluošinusių įvykių su naujomis psichoaktyviomis medžiagomis, ypač tarp jaunų žmonių. Dabar matome, kad grįžta senosios medžiagos, ypač – kokainas. Tai tikrai matome su savo pacientais. Viena iš pagrindinių vartojamų medžiagų yra fentanilis. Kitas dalykas – riba tarp legalių ir nelegalių medžiagų vis labiau blanksta“, – sakė G. Laubner Sakalauskienė.
Lietuvoje daugėja žmonių, kurie vartoja receptinius benzodiazepinus – migdomuosius ir raminamuosius vaistus. Tai galima vadinti opioidų krize, kurią smarkiai patiria JAV.
„Pastebime psichoaktyvių medžiagų vartojimą tarp jaunų žmonių. Alkoholio ribojimas tikrai matosi, kad duoda savo rezultatų. Ir žmonės, kurie yra jauni, ypač iki 25 metų, į ligoninę patenka ne tik su ūmiomis pasekmėmis dėl vienkartinio vartojimo, bet su komplikacijomis, psichiatrinėmis patologijomis. Iki 18 metų pradėtos vartoti psichoaktyviosios medžiagos, ar tai būtų alkoholis, ar kanapės, kitos medžiagos didelės koncentracijos, gali lemti tokias pasekmes kaip atminties sutrikimai ar tikrai labai rimtos psichiatrinės ligos“, – kalbėjo G. Laubner Sakalauskienė.
Gydytoja taip pat priminė, kad Lietuvoje nėra rimtų klinikinės diagnostikos priemonių būtent šioje srityje, kad gydytojai galėtų čia ir dabar sužinoti, kokią psichoaktyvią medžiagą vartojo pacientas. Tad gydytojai gali tik spėti.
Pasak gydytojos, jau maždaug 2–3 metus heroino nebėra net kur įsigyti, o vietoje jo rinkoje likę vien tik fentaniliai, daugiausiai – veterinariniai, nors žmonės galvoja, kad vartoja heroiną. Užtenka kelių kruopelyčių veterinarinio fentanilio, kad jis išguldytų kelis žmones. Tad perdozavimo galimybė yra itin didelė.
