Į posėdžio pradžią prisijungęs A. Dulkys pasakojo apie šios reformos būtinybę bei užsiminė apie „akmenų mėtymą“, kai ministerija dėl reformos sulaukė daugybės kritikos iš visų gydytojų sąjungų.
„Yra laikas mėtyti akmenis, yra laikas juos rinkti. Šiandien esame svarbiame etape. Turėjome nemažai susitikimų, vieni paskutinių susitikimų buvo ir su šeimos medicinos atstovais, su savivaldybėmis, kurios pareiškė norą būti pirmomis savivaldybėmis, steigiančiomis sveikatos centrus. Tai Molėtų, Širvintų, Elektrėnų, Zarasų, Pakruojo, Akmenės“, – vardijo A. Dulkys.
Pasak ministro, ateina laikas, kai užtenka tobulinti projektą, ir reikia priimti sprendimus. Posėdyje ministras vardijo reformos pliusus bei pabrėžė, kad sprendimus reikia priimti dar ir dėl to, kad Lietuva reformai gautų finansavimą iš Europos Sąjungos.
Tačiau buvęs Sveikatos apsaugos ministras, Seimo narys Aurelijus Veryga į A. Dulkio kalbą sureagavo ne taip teigiamai.
„Turbūt gavote Jaunųjų gydytojų nuomonę, profesinių sąjungų nuomonę ir taip toliau. Ir ji toli gražu nekvepia jokiais susitarimais – tai, kas vakar buvo paskelbta, kai gavome pompastišką pranešimą spaudai, kad šeimos medikai yra išgirsti. Nieko jie neišgirsti, nes nėra jokių pakeitimų padaryta, niekas nesikeičia“, – kritiką išsakė A. Veryga.
Pasak jo, nors ir buvo susitikimai, po jų jokių pokyčių neįvyko.
„Susitikimai nereiškia išklausymo. Buvo daug susitikimų, o po jų niekas nepasikeitė“, – kalbėjo A. Veryga.
Diskusijos kilo ir dėl reabilitacijos reformos. Pasak Seimo narės Rimantės Šalaševičiūtės, nauja reabilitacijos ir sanatorijos pertvarka iš dalies sunaikintų šias įstaigas.
Į posėdį prisijungęs Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos narys, šeimos gydytojas Gediminas Urbonas kalbėjo, kad sveikatos centrų modelis, numatomas naujoje SAM reformoje, sugrąžina prie kolūkių sistemos.
„Šis modelis sujungia visus į vieną sistemą ir padaro bendrą kolūkį. Čia turi apsispręsti Seimo nariai. Yra vienas principinis sprendimas, ar mums reikia sveikatos centrų. Jei bus apsispręsta kurti sveikatos centrus, reikia padaryti sutartis, kad jas nustatytų ne ministras, o atskiri juridiniai vienetai“, – sakė G. Urbonas.
Šeimos gydytoja Alma Astafjeva posėdyje taip pat kalbėjo, kad gydytojai sveikatos centrų modeliui nepritaria.
„Tos diskusijos, kurios vyko pastarosiomis dienomis, labai sveikintinos, pradėjome diskutuoti, ką anksčiau buvo galima padaryti. Bet mes kaip profesinė sąjunga matome labai didelę riziką dėl medicinos darbuotojų. Ir dėl to kėlėme klausimus, kuriuos dabar parengė mūsų teisininkė ir, manau, toliau galėsime kelti klausimus per teisininkus. Jei siūloma daryti funkcinius centrus, pirmiausia turėjo būti atsižvelgta ir padarytas poveikio vertinimas medikų visuomenei, kurie turės eiti dirbti savaitgaliais, turės eiti dirbti į kitą gydymo įstaigą. Išsamaus atsakymo negavome. Mūsų pozicija nesikeičia, siūlome nebepritarti sveikatos centro kaip struktūrinio vieneto atsiradimui ir ypač tais atvejais, kai yra jungimas su ligonine ir antriniu lygiu“, – sakė A. Astafjeva.
SAM viceministrė Danguolė Jankauskienė sakė, kad su gydytojais dėl sveikatos centrų dar kalbėsis, be to, sveikatos centrus propaguoja ir Pasaulio sveikatos organizacija. Tad ši organizacija kalbėsis su Lietuvos medikais ir paaiškins sveikatos centrų pliusus bei darbo pobūdį.
6 komiteto nariai posėdyje balsavo už pertvarką, 6 balsavo prieš, tad sprendimas pritarti reformai buvo nulemtas pirmininko Antano Matulo balso. Tad toliau pataisas svarstys Seimas.
Diskusijos verda ne pirmą dieną
Primename, kad prieš kelias savaites Seimo sveikatos reikalų komiteto posėdyje buvo pakviesti ir medikų atstovai. Tą kartą taip pat virė aršios diskusijos.
Medikai pastebėjo, kad reforma naikintų šeimos gydytojų identitetą, tad jiems vietoje realaus darbo reikėtų užsiimti siuntimų rašymu.
Jaunųjų gydytojų asociacijos atstovė Kristina Grigaliūnaitė teigė, kad sujungus pirminį ir antrinį lygį visoje Lietuvoje situacija bus tokia pati, kaip dabar didžiosiose poliklinikose.
„Mėnesio ar kito laikotarpio pabaigoje iš administracijos gauname labai aiškią žinią, kad mieli šeimos gydytojai, šį mėnesį turime per mažai konsultacijų pas nefrologus, tai būkite geri, reikia, nereikia, vis tiek nusiųskite, nes nuo to priklauso pinigai. Dėl to kentės ir pati valstybė, ir patys pacientai. To nereikia nei mums, nei pacientams, nes ši reforma atima visą prasmę būti gydytoju bet kam, kas dirba ambulatorinėje grandyje. Nei kardiologai nori gydyti spaudimą, nei loristai plauti ausis, nei akių gydytojai gydyti konjuktyvitus“, – apie tai, kaip šeimos gydytojo atsakomybė būtų perkeliama antrinio lygio specialistams, pasakojo K. Grigaliūnaitė.
Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas atkirto: „Tai suprantu, pagal jus nieko daryti nereikia, nes visi sakėt, kad jokių pertvarkų nereikia, tik pinigų reikia, taip?“.
Pasak gydytojų, pacientui paslaugas bus gauti daug sunkiau, nes jis turės keliauti pas gydytojus savo regione. O tolimesniuose regionuose pritraukti visų specialybių gydytojus – kone neįmanoma.
Medikai pastebėjo, kad sveikatos įstaigos bus papildomai apkrautos bendradarbiavimo sutartimis, nors paslaugas ir taip galėtų teikti, jei netrūktų resursų – žmonių ir finansavimo. Posėdyje dalyvavę gydytojai pasakojo, kad yra nusivylę, nes ministerija nepakvietė reformos kurti kartu, tik pakvietė pažiūrėti, kaip ji pristatoma. O ir į užduotus klausimas bei pastabas nebuvo atsakyta ar atsižvelgta.
