„Užkrečiamos ligos atgimė“

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) direktorius, profesorius Saulius Čaplinskas sako, kad žmonės susirūpinimą keliančiomis, nemaloniomis prognozėmis nenori tikėti tol, kol jos neišsipildo.

„Jau daugybę metų vis kalbu, kokios grėsmės gali laukti ateityje. Niekur nedings gripas, jis bus kasmet, tik vienais metais galbūt sukels mažiau bėdų, o kitais – galbūt sukels ir pandemiją. Atgimė tuberkuliozė, ji irgi niekur nedings. Taip pat ŽIV, hepatitai, lytiškai plintančios ligos“, – sakė pašnekovas.

Pasak jo, pasipriešinimas vakcinoms, sumažėjusios skiepų apimtys atvers kelią ligoms, kurios jau buvo suvaldytos, tad gali atsirasti nauji ligų protrūkiai. Apie tai vis garsiau kalba ir kiti specialistai.

Dėl neatsakingo antibiotikų vartojimo didele grėsme tampa bakterijos, atsparios antibiotikams.

„Galiausiai, neišvengsime ir zoonozių dėl savo kišimosi į laukinę gamtą, tai gali sukelti naujus protrūkius ar net pandemijas.

Žmonija su savo civilizacija, gyvenimo būdu sudarė sąlygas grįžti senoms užkrečiamoms ligoms, tokioms kaip tuberkuliozė, arba atsirasti naujoms, ir sukelti pandemijas, kaip, pavyzdžiui, ŽIV, hepatitas C – tai yra naujos ligos. O dabar turime koronavirusą, beždžionių raupus. Iki galo neaišku, kas sąlygojo šių raupų protrūkį tose vietose, kur jų seniau nebūdavo“, – kalbėjo prof. S. Čaplinskas.

Beždžionių raupai
Foto: Shutterstock

Kol kas šių atvejų registruojama nedaug, bet niekas nežino, į ką tai gali išsivystyti. Klausimų kelia ir visai neseniai nustatytas neaiškios kilmės ūmus virusinis kepenų uždegimas vaikams.

„Taigi, užkrečiamos ligos atgimė. Po Antrojo pasaulinio karo buvo tikėtasi, kad užkrečiamų ligų puslapį žmonija jau galės užversti. Bet nieko panašaus“, – sakė prof. S. Čaplinskas.

O kas bus su koronavirusu?

Nors prognozuoti, pasak profesoriaus, labai sudėtinga, tačiau visos pandemijos baigiasi taip, kad žmonės jas pergyvena ir prisitaiko prie naujų gyvenimo sąlygų. Vienintelė suvaldyta ir likviduota pandemija buvo žmonių raupų virusas, nes jis cirkuliavo tik tarp žmonių.

Sukūrus efektyvius skiepus ir pasiskiepijus pasaulio visuomenėms, virusui nebeliko, kur cirkuliuoti. Visos kitos pandemijos tapo endeminėmis ligomis, kai nusistovėjo tam tikras užsikrėtimų, susirgimų ir mirčių skaičius, prie kurio žmonės paprasčiausiai prisitaiko.

„Kaip pavyzdys – rūkymo pandemija. Visi puikiai žinome, kad rūkymas kenkia, rūkantys kenkia aplinkiniams, didelė tikimybė, kad žmogus mirs dėl rūkymo sukeltų ligų. Tačiau mes gydome tuos žmones ir susitaikėme su šia pandemija. Taip pat susitaikėme su AIDS pandemija.

Tas pats laukia ir su koronavirusu. Tačiau, kol COVID-19 taps dar vienu nemalonų peršalimą sukeliančiu virusu, gali visko nutikti. Žinome, kad šis virusas pasižymi mutacija, vaizdžiai sakant, šis virusas labai gerai moka daryti savo darbą – išvengti imuninės sistemos ir greitai peršokti iš žmogaus žmogui, į gyvūnus ir atgal žmogui. Be to, jis plinta oru, todėl šio viruso mes neišnaikinsime niekada, jis visada cirkuliuos“, – sakė pašnekovas.

Saulius Čaplinskas

Pasak profesoriaus, belieka tikėtis, kad viskas vystysis kaip ir dabar – pagal viruso evoliuciją jis turi vystytis taip, kad plistų greičiau, bet sukeltų mažesnes pasekmes. Būtent tai, prasidėjus omikron bangai, ir matėme.

„Deja, nėra prielaidų manyti, kad ateinančius šaltuosius sezonus nebus didelių susirgimo bangų. O kadangi per šias bangas virusas plinta labai greitai, dalis žmonių, kurių imuninė sistema silpna, kurie turės gretutines ligas, neišgyvens. Tačiau skaičiai bus daug mažesni nei pirmos bangos metu ar delta bangos metu.

Visgi, esame matę, kad delta buvo susijungusi su omikronu, todėl nemalonių siurprizų galime sulaukti. Virusas sugeba prisiderinti prie besikeičiančių sąlygų, apeiti imuninės sistemos apsaugą. Todėl tie, kurie turi silpną imuninę sistemą ar atsisakys sustiprinančios dozės, toliau rizikuos“, – sakė prof. S. Čaplinskas.

„Gyvename pandemijų amžiuje“

Apie užkrečiamųjų ligų sugrįžimą kalba ir užsienio mokslininkai.

Buvęs Jungtinių Valstijų Ligų kontrolės ir prevencijos centrų vadovas, mokslų daktaras Tomas Friedenas CNN sakė, jog COVID-19, viena vertus buvo viena svarbiausių pamokų apie visuomenės sveikatos svarbą per pastaruosius šimtą metų. Kita vertus, iškilo nemenka rizika pereiti prie aplaidumo fazės.

Panikos ir aplaidumo ciklas – žalingas įprotis skirti nepakankamai lėšų ar dėmesio visuomenės sveikatos infrastruktūrai bei funkcijoms, reikalingos užkardyti, identifikuoti, suvaldyti ir deramai reaguoti į infekcinių ligų proveržius.

Nauja pandemija atrodo neišvengiamas dalykas. „Gyvename pandemijų amžiuje“, – sako tarpdisciplininio ekspertų tinklo, įsitraukusio į pandemijos suvaldymo schemas, „Pandefense Advisory“ vykdomasis vadovas ir epidemiologijos mokslų daktaras Larry Brilliantas.

Daugiau nei šešios iš dešimties infekcinių ligų, kilusių gyvūnuose, galiausiai peršoka į žmogaus organizmą. Ši rizika „pastaruosius dvidešimt metų nuolat auga. Kiekvienais metais ji vis didesnė“, sako ekspertas.

Per COVID-19 pandemiją visuomenės sveikatos sistema „padarė ne vieną klaidą“, tačiau įgyta patirtis pasiūlė ir ne vieną vertingą pamoką, sako Nacionalinio alergijų ir infekcinių ligų instituto vadovas, mokslų daktaras Anthony Fauci.

„Investicijos į klinikinius biomedicinius tyrimus leido mums precedento neturinčiu greičiu sukurti itin veiksmingas vakcinas, tokio dalyko anksčiau tikrai negalėjome įsivaizduoti. Jokias būdais nevalia mažinti tokių investicijų. Ir ne tik mokslui, bet ir visuomenės sveikatos infrastruktūrai. Negalime pamiršti, ką reiškia turėti visuomenės sveikatos sistemą, negalinčią tinkamai reaguoti į mums tenkančius iššūkius“, – teigia A. Fauci.

Ar ateityje sugebėsime deramai pasinaudoti per pastarąją pandemiją išmoktomis pamokomis, parodys laikas, bet tai gyvybiškai svarbu norint, kad būsimi protrūkiai netaptų pandemijomis su nevaldomais padariniais, įskaitant milijonus prarastų gyvybių ir drastiška žala visai sveikatos priežiūros sistemai, psichinei sveikatai, ekonomikai, švietimui, santykiams ir karjeroms.

Didžioji dalis pasiruošimo naštos gula ant visuomenės sveikatos institucijų kupros, tačiau visuomenė taip pat gali suvaidinti labai svarbų vaidmenį. Štai, ką pataria geriausi infekcinių ligų ekspertai:

Didinti finansavimą visuomenės sveikatos reikmėms

„Tai sunku, juolab iš finansavimo perspektyvos, įtikinti pilnas kišenes turinčius žmones, kad tai galbūt gali nutikti, o gali ir nenutikti, tačiau mums reikia šiai sričiai skirti milijardų“, – konstatuoja Harvardo T.H. Chan Visuomenės sveikatos mokyklos imunologijos ir infekcinių ligų ekspertė Kizzmekia Corbett. Jos komanda sukūrė vieną iš dabar turimų vakcinų nuo koronaviruso – „Moderna“.

„Dėl šios priežasties gana dažnai daug tyrimams skirtų lėšų ir protų nuteka į šoną. Mes norime tokį mąstymą pakeisti“, – sakė K. Corbett.

Saugoti gamtą

Pandemijų prevencija tiesiogiai reiškia ir poreikį „geresnėms gamtos apsaugos sistemoms, rūpinantis, kad gamta nepanorėtų mums keršyti“, sakė T. Friedenas.

Zoonotinių ligų atsiradimo tyrimuose nurodoma, kad didžiausia rizika kyla tada, kai žmonės išnaudoja savo reikmėms ir naikina laukinių gyvūnų gyvenamąsias vietas. Kai naikiname ir okupuojame faunos namus, medžiojame, pardavinėjame laukinius gyvūnus turguose, jie patiria didžiulį stresą, o dėl to silpsta jų imunitetas, vystosi daugiau virusų, dėl ko daugiau užkratų patenka į aplinką.

L. Brilliantas įsitikinęs, kad už klimato kaitos proceso lėtėjimą atsakingas kiekvienas iš mūsų: „Kylant temperatūrai, gyvūnai pradeda migruoti iš Pietų į Šiaurę. Migruodami ir keisdami savo teritoriją, jie kontaktuoja su kitais gyvūnais – taip pat ir tokiais, su kuriais niekada anksčiau neturėjo kontakto. Jie keičiasi virusais, o paskui tais virusais keičiasi su mumis, žmonėmis“.

Veikti iš anksto ir kuo greičiau

Infekcinių ligų ekspertų galimybės nustatyti ligų proveržius pradinėje stadijoje ir imtis skubių veiksmų – viena iš esminių strategijų, padedančių užkirsti kelią didesnei nelaimei.

T. Friedenas sako: „Mano grupė „Resolve to Save Lives“ siūlo ambicingą tikslą, vadinamą 7-1-7: bet kurios ligos protrūkis bet kuriame pasaulio kampelyje turi būti nustatomas per septynias dienas, per dieną apie jį turi būti informuota, o per ateinančias septynias dienas būtina įgyvendinti kontrolės priemones. Tokia strategija leistų greitai nustatyti problemą ir ją išspręsti“.

Gerinti visuomenės sveikatos sistemos komunikaciją

Anot T. Friedeno, šiuo metu mūsų turimos kovos su infekcinėmis ligomis priemonės yra veiksmingiausios nei kada nors anksčiau, tačiau, nepaisant to, dar niekada nebuvome tokie pažeidžiami dėl bendruomenių nepasitikėjimo viena kita, valdžia ir sveikatos priežiūros sistemomis.

Kovoti su dezinformacija

Yra toks posakis, kad melas apkeliauja pusę pasaulio, kol tiesa dar tik apsiauna batus. T. Friedenas su tuo sutinka: „Labai sunku visuomenės sveikatos priežiūros sistemai, medikams ir kitiems suinteresuotiems asmenims atremti dezinformaciją, plintančią sparčiau nei omikron atmaina“.

Rūpintis savo sveikata

Kiekvieno iš mūsų atsparumas ir stiprus imunitetas – esminis ginklas užkardant sunkias ligos formas ir mirtis per pandemijas. Su šiuo teiginiu sutiktų kiekvienas medikas.

Viena iš priežasčių, kodėl COVID pražudė tiek daug žmonių, yra ta, kad pasaulyje gyvena labai daug sveikatos problemoms neatsparių žmonių, tikina T. Friedenas.