„Naktinio Vilniaus avilio“ iniciatyva surengta neformali diskusija apie priklausomybes su Rolandu Mackevičiumi parlamentarus Kristijoną Bartoševičių, Eugenijų Gentvilą ir Liną Slušnį pakvietė pasikalbėti apie tai, kas paprastai į oficialią Seimo darbotvarkę nepatenka.

Su priklausomybėmis gyvenančių žmonių ir jiems padedančių specialistų klausimus išgirdę sprendimų priėmėjai sutiko, kad valstybės politika šioje srityje turi keistis. Naujas požiūris ir ilgalaikiai sprendimai reikalingi nuo mokyklos suolo iki aktyvesnės edukacijos apie žalos mažinimo sprendimus priklausomybes turintiems žmonėms, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Alkoholio prevencijai trūko nuoseklumo

Diskutuodami apie alkoholio sukeliamą priklausomybę ir jo sukeltos žalos mažinimą, parlamentarai teigė negalintys nesutikti su gydytojais, kurie sako, kad alkoholis kenkia. Tačiau siekiant išspręsti problemą visko reguliuoti tik draudimais taip pat negalima. Kur kas didesnį efektą, jų tvirtinimu, pasiekti leidžia nuoseklus informavimas nuo ankstyvo amžiaus ir nuoseklumas alkoholio vartojimo prevencijoje.

„Mes Lietuvoje prevenciją suvokiame kaip trumpas paskaitėles, greitus užbėgimus į mokyklą. Bet niekada nebuvo nuoseklaus darbo su programomis. 10-12 metų, atrodo, kad judėjome nuo projekto iki projekto. Trūksta saviugdos ir savikontrolės kelio nuo mažų dienų. Kita vertus, jau numatyta, kad nuo 2024 m. bendrojo ugdymo programose atsiras sveikos gyvensenos pamoka, kur kalbėsime apie žalą, kaip ją sumažinti. Tai leis užtikrinti nuoseklumą, kurio dabar taip trūksta“, – sakė Seimo narys Linas Slušnys.

Linas Slušnys
Foto: Josvydas Elinskas

Pokalbio dalyviai pastebėjo ir tai, kad prie problemos sprendimo prisideda ir kuriama infrastruktūra, kuri leidžia pasirinkti alternatyvą alkoholio vartojimui.

„Anksčiau gaudavai kartą per savaitę kokioj salėj krepšinį pažaisti, o dabar yra daug infrastruktūros, kuri leidžia pasirinkti alternatyvą ir mažinti alkoholio vartojimą“, – teigė Eugenijus Gentvilas.

Kristijonas Bartoševičius jam antrino teigdamas, kad be materialių galimybių, kinta ir visuomenės požiūris – dabar nevartoti alkoholio ar nerūkyti yra faina.

Rūkantys gali rinktis mažiau žalingą alternatyvą

Laidos svečių bendru sutarimu, priklausomybė tabakui – ne ką mažiau kompleksiška problema, kuriai reikalingas inovatyvesnis požiūris.

Žiūrovams teiraujantis, ką daryti, jeigu mesti rūkyti nepavyksta, o nei knygos ar pleistrai, nei kitos priemonės nepadeda, Seimo nariai pasidalino nuomone, kad tuomet verta pagalvoti apie galimai mažiau kenksmingas rūkymo alternatyvas.

„Mokslininkai dar nesutaria. Vieni sako, kad tai gali būti palaipsnis kelias pereiti nuo tradicinių cigarečių prie metimo rūkyti, kiti – kad tai savęs apgaudinėjimas. Tačiau faktas, kad atsiranda nauji produktai.“ – mintimis dalijosi K. Bartoševičius.

Kristijonas Bartoševičius
Foto: Josvydas Elinskas

Anot L. Slušnio ir E. Gentvilo, neįveikiantiems tabako priklausomybės, tradicines cigaretes galbūt galima keisti kaitinamuoju tabaku. Nors ilgalaikį poveikį žmogaus organizmui patvirtinančių tyrimų iki šiol nėra, tačiau yra įrodymų, kad šie gaminiai yra mažiau kenksmingi.

„Nikotinas yra stimulas smegenims, jį galima įveikti. Panašų poveikį turi ir gliukozė. Tačiau jeigu nepavyksta mesti, reikia kažkuo keisti. Jeigu mes kalbėsim apie pasaulinius standartus, ko gero, kaitinamojo tabako žala šią akimirką yra mažesnė.“ – sakė L. Slušnys.

Dalyvavę diskusijoje, Seimo nariai taip pat atkreipė dėmesį, kad rūkantys asmenys – didžiulė našta sveikatos sistemai, be to, jie susiduria su ankstyvos mirties rizika. Todėl kovoti su tabako priklausomybe ir didinti visuomenės informuotumą apie kovos būdus – būtina.

Pasak L. Slušnio, ši priklausomybė yra įveikiama paprasčiau nei, pavyzdžiui, alkoholizmas. Pastarasis virsta kasdienio raciono dalimi, todėl žmogaus organizmui jo ima reikėti kaip maisto. Tabakas tokio poveikio neturi.

Sunkiųjų narkotikų vartojimas – turtingėjančios visuomenės pasekmė

Paskutinėje pokalbio dalyje dėmesys skirtas narkotikų žalai. Jos metu atkreiptas dėmesys į tai, kad remiantis neseniai paskelbto didžiųjų miestų nuotekų tyrimo duomenimis, Lietuvoje sparčiai auga kokaino vartojimas. Šie narkotikai lengviau patenka į mokyklas. Seimo nario L. Slušnio teigimu, tai turtingėjančios visuomenės pasekmė.

Eugenijus Gentvilas
Foto: Josvydas Elinskas

„Lietuvos ekonomika auga labai sparčiai. Anksčiau tikro šampano vakarėliuose rasdavome pas retą, o dabar auga prabangaus alkoholio pardavimai. Taip pat ir su narkotikais – didėjant žmonių pajamoms auga ir brangių bei sunkias pasekmes sukeliančių narkotikų vartojimas.“ – sakė L. Slušnys.

Tačiau pokalbio dalyviai atkreipė dėmesį, kad kaip ir alkoholio vartojimo prevencijos atveju, taip ir narkotikų klausimu, būtinas ankstyvas švietimas bei sinergija tarp mokyklos bei šeimos.

„Didžiausia problema, kad jautriausia auditorija girdi skirtingas žinutes mokykloje ir šeimoje. Jeigu mokykla kalba apie žalą, o šeimoje girdi, kad gali rūkyti ar gerti kol tėvai nemato, tai natūralu, kad mintys susisuka. Tada informacijos ieškai internete – ten dar kitokia nuomonė. Reikia, kad visos pusės susitartų ir kalbėtų vienu balsu. Galų gale, jeigu kažko nežinai, tai geriau ir nekalbėt.“ – įžvalgomis dalijosi K. Bartoševičius.

Pasak E. Gentvilo, nors tai gana idealistinis požiūris, svarbu, kad kiekvienas, kuriam kyla klausimų dėl narkotinių medžiagų, kreiptųsi į specialistus, o ne pasitikėtų nepatikrinta ir nepatvirtinta informacija.

Apie Naktinį Vilniaus avilį

Vilniaus gatvėje veikianti erdvė sukuria galimybę ieškoti sau mėgstamos veiklos ir tokiu būdu rasti alternatyvą naktinio Vilniaus gyvenimo įpročiams bei gauti visą reikalingą pagalbą tiems, kurie susiduria su narkotikų, tabako ar alkoholio vartojimo problemomis. Naktinio Vilniaus avilio komanda, išnaudodama skirtingas erdves, siūlo platų veiklų spektrą, kuris padeda atskleisti vilniečių ir miesto svečių kūrybiškumo potencialą bei taip įneša svarų indėlį keičiant naktinio Vilniaus gyvenimo veidą.