Pagal reformą, viešosios monoprofilinės (specializuotos) reabilitacijos ligoninės bus prijungiamos prie daugiaprofilinių ligoninių. Be to, daugiau dėmesio bus skiriama ne stacionariai reabilitacijai, kai pacientas išvyksta gydytis su nakvyne, maitinimu ir visomis paslaugomis, bet ambulatorinei reabilitacijai – kai pacientas į gydymo įstaigą atvyksta tik gauti masažo, mankštos ar kitų paslaugų, tačiau po jų iškart važiuoja namo.

Ši reabilitacijos reforma, kaip ir sveikatos reforma, sulaukė nemažai kritikos. Pirmadienį surengtoje Seimo narės Rimantės Šalaševičiūtės spaudos konferencijoje įvairių sričių atstovai išsakė savo nuomonę ir reformos grėsmes.

Kritikuoja norą reabilitaciją perkelti į ambulatorijas

Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos vykdančioji direktorė Lina Nosevič konferencijoje kalbėjo apie galimas reformos pasekmes.

„Tikime, kad visuose pokyčiuose yra gerų pusių, bet pagal vykdomą reformą matome, kad monaprofilines ligonines, sanatorijas yra planuojama prijungti prie daugiaprofilinių. Iš mūsų asociacijos narių Abromiškių, Palangos reabilitacinė ligoninė jau yra restruktūrizacijos pokyčiuose, kurie yra skuboti“, – sakė L. Nosevič.

Lina Nosevič
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Pasak jos, reformuojant sistemą nebuvo atsižvelgta į specialistų nuomonę ir nepaprašyta jų pagalbos.

„Grėsmė yra tame, kad apjungus sanatorijas, jos praras pacientų skaičių. Pagal naują reformą, norima plėsti ambulatorines paslaugas ir mažinant kvotas siųsti stacionariai reabilitacijai. Stacionare reabilitacija suteikia pilną paketą, pacientas gauna ir gydymą, visą programą, apgyvendinimą ir maitinimą. Pacientas po stacionarios reabilitacijos gali greičiau išeiti į darbo rinką“, – kalbėjo L. Nosevič.

Tuo metu, pasak jos, dėl ambulatorinės reabilitacijos teks laukti ilgose eilėse – jos nėra pasiruošusios reabilitaciniam gydymui.

„Su nauja reforma mažinamos kvotos stacionariai reabilitacijai, mažinamos indikacijos, tai yra ne visoms ligoms, tiek po traumų, operacijų bus suteikiama reabilitacija. Pasekmės bus matomos galbūt po kelerių metų“, – kalbėjo reabilitacinių ligoninių atstovė.

Bijo dėl kurortų ateities

Lietuvos kurortų asociacijos direktorė Kristina Citvarienė kėlė klausimą, ar dėl optimizacijos nenukentės pacientai ir kaip toliau atrodys kurortinių miestų perspektyva.

„Kurortuose veikianti reabilitacinio gydymo sistema visada būdavo kurortų pagrindas, stuburas. […] Manome, kad ši reforma gali būti pražūtinga kurortams, kurortinėms teritorijoms ir jose veikiančioms sanatorijoms. Kurortai liks viso labo liks tik turizmo, laisvalaikio ir malonumo vieta“, – sakė K. Citvarienė.

Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) prezidentas Gediminas Žižys pabrėžė, kad reabilitacija yra sudėtinė paciento gydymo dalis, be kurios negalima užbaigti gydymo. Atlikto POLA tyrimo rezultatai, pasak organizacijos prezidento, kelia susirūpinimą. Dauguma pacientų net nežino apie reabilitacijos galimybes, o ir ne visi gydytojai noriai apie tai paaiškina bei pasiūlo.

POLA atstovė Neringa Čiakienė pastebėjo, kad beveik visi onkologiniai pacientai sutaria, kad stacionarinė reabilitacija daug efektyvesnė nei ambulatorinė.

Neringa Čiakienė
Foto: Asmeninis albumas

Pagal tyrimą, 10 proc. onkologinių pacientų ambulatorinė reabilitacija nebuvo efektyvi, o daliai pacientų ne padėjo, bet pakenkė. 95 proc. žmonių, jau buvę reabilitacijoje, jei reikėtų ją kartoti, norėtų stacionarios, o ne ambulatorinės reabilitacijos. 82 proc. žmonių, prieš tai buvę ambulatorinėje reabilitacijoje, kitą kartą rinktųsi stacionarią.

„Matome situacijas, kad ambulatorinėje reabilitacijoje masažas paskiriamas artimu laiku, o, pavyzdžiui, kineziterapija po dviejų savaičių, nes nėra laisvų vietų. Arba masažas bus 9 val ryte, kita procedūra po pietų. Bet kur žmogui laukti visą tą laiką? Sakoma, kad bus padarytos patalpos, kur bus galima laukti. Tačiau kas užtikrins, kad visiems ten būtų patogu, būtų galimybė atsigulti?“, – klausimus kėlė N. Čiakienė.

Pasak jos, planuose viskas gali atrodyti gražiai, tačiau realiame gyvenime ne visi planai gali būti įgyvendinti.

Pasak SAM, paslaugas gauti bus lengviau

Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento direktorė Odeta Vitkūnienė konferencijoje sakė, kad ministerija šia reforma siekia, jog kuo daugiau bazinių paslaugų, taip pat ir reabilitacijos paslaugų, būtų įmanoma gauti toje pačioje savivaldybėje, kurioje pacientas gyvena.

„Yra iššūkių dėl specialistų trūkumo, infrastruktūros, bazinių paslaugų plėtrai planuojamos lėšos“, – sakė O. Vitkūnienė.

Reabilitacija
Foto: Stopkadras

Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotoja Tatjana Golubajava konferencijoje sakė, kad per 4 metus finansavimas reabilitacijoms padidėjo nuo 50 mln. iki 114 mln. – tokia suma bus skiriama šiemet. Didžiausia suma skiriama stacionariai reabilitacijai.

„Iš visų lėšų, kiek buvo skirta reabilitacijai, įstaigos panaudojo apie 70 proc. lėšų. Tai reiškia, kad įstaigos nėra ribojamos dėl lėšų priimti pacientus. Matome, kad labai plečiasi ambulatorinė reabilitacija, tai yra gerai, nes žmonės arčiau namų gali gauti reikalingas procedūras. Stacionarinių įstaigų turime tik virš 30, ir tik kelios iš jų yra išnaudojusios savo lėšas“, – sakė ligonių kasų atstovė.

Pasak SAM, šiuo metu galioja tvarka, kad jei medicininės reabilitacijos metu pacientams pablogėja sveikatos būklė, jie iš specializuotos reabilitacijos įstaigos yra siunčiami į daugiaprofilinę ligoninę pavienėms kitų sričių specialistų konsultacijoms ar gydymui.

„Kaip rodo praktika, tai sukelia daug nepatogumų ir pacientams, ir gydymo įstaigų personalui. Mat procesas nėra nuosekliai koordinuojamas, vizitai uždelsiami, neplaningi, todėl ir nekokybiški – tai reiškia, kad užuot vienoje įstaigoje sprendus kelias sveikatos problemas kompleksiškai vienu kartu, pacientas keletą kartų vežamas į kitą įstaigą pas skirtingus specialistus“, – pirmadienį išplatintame spaudos pranešime rašė SAM.

Pasak ministerijos, kad situacija keistųsi ir sunkių būklių reabilituojami pacientai būtų gydomi nuosekliai ir kokybiškai, viešosios monoprofilinės (specializuotos) reabilitacijos ligoninės bus prijungiamos prie daugiaprofilinių ligoninių. Tokie pokyčiai numatomi Palangos reabilitacijos ligoninėje, Palangos vaikų reabilitacijos sanatorijoje „Palangos gintaras“, Vidaus reikalų ministerijos poilsio ir reabilitacijos centre „Pušynas“, Valstybės tarnautojų mokymo centre „Dainava“, Birštono sanatorijoje „Tulpė“ ir VšĮ „Abromiškių reabilitacijos ligoninėje“.

Sanatorija "Pušyno kelias"

„Delfi“ primena, kad gegužės 17 dieną buvo pranešta, kad VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė (RVUL) po įvykusio susirinkimo su steigėjais – Vilniaus universitetu ir Sveikatos apsaugos ministerija nusprendė nutraukti įstaigai priklausančio padalinio – reabilitacijos centro „Pušyno kelias“ veiklą. Pasak ligoninės ir SAM, uždaryti įstaigą buvo nuspręsta dėl kelių priežasčių. Visų pirma, įstaiga jau kurį laiką veikė nuostolingai. Negana to, jos neva beveik neįmanoma renovuoti dėl landšafto – vieta, kurioje stovi ligoninė, yra per daug kalvota, kad būtų pritaikyta pacientams su negalia.