Kokias pasekmes tai sukelia ir kas įvyks, jei šios problemos nepavyks išspręsti? Apie tai laidoje „Delfi tema“ kalbėjomės su Kauno klinikų gydytoja klinikine farmakologe Simona Stankevičiūte ir Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytoja toksikologe Gabija Laubner Sakalauskiene.
Lietuva išsiskiria ženkliai padidėjusiu antibiotikų suvartojimu
Pasak S. Stankevičiūtės, lietuviai benzodiazepinų suvartoja itin daug, tačiau antidepresantų – ženkliai mažiau. Tai parodo ir lietuvių požiūrį į psichikos ligas – geriau renkamės slopinančius, migdančius vaistus, nei gydymą pas psichiatrą ir antidepresantus.
„Dar vienas įdomus aspektas, žvelgiant į pernai metų duomenis, yra antibiotikai. Pernai visame pasaulyje vyko COVID–19 pandemija, Lietuvoje taip pat. Bet Lietuva išsiskiria ženkliai padidėjusiu antibiotikų suvartojimu.
Bendras vaistų suvartojimas, kaip ir visame pasaulyje, didėja, nes yra daug ligų, kurios seniau būdavo mirtinos, o dabar tampa lėtinėmis. Tai labai gerai, nes galime padėti savo pacientams. Bendras suvartojimas nėra toks svarbus, svarbios yra kai kurios grupės, kurios kelia nerimą“, – sakė S. Stankevičiūtė.
Pašnekovė pabrėžė, kad vaistus visada reikia vartoti racionaliai. Racionalus vaistų vartojimas yra tada, kai jie vartojami tada, kada reikia, kokių reikia ir besilaikant paskirtos dozės bei trukmės.
„Kalbant apie antibiotikus, Lietuvoje vyksta labai įdomūs dalykai. Viena vertus, koronaviruso pandemijos metu Lietuvoje plito sąrašas vaistų, kuriame buvo įrašyti hormonai, antibiotikai, žmonės savavališkai gydė virusinę COVID–19 infekciją antibiotikais, nors tai absoliučiai neracionalu. Antibiotikai virusų neveikia. Vadinasi, vartojo, kai nereikėjo.
Kita vertus, kai antibiotikai paskiriami gydytojų, kai kurie juos vartoja netinkamai – per trumpai arba patys sau paskiria antibiotikus. Pavyzdžiui, jiems lieka kažkiek tablečių, jie pradeda karščiuoti ir iškart vartoja antibiotikus“, – kalbėjo gydytoja klinikinė farmakologė.
Dar vienas fenomenas, būdingas Lietuvai ir kitoms Rytų Europos valstybėms, yra tai, kad vaistai, taip pat ir antibiotikai, perkami turguje. Jiems nereikia nė recepto, o patys vaistai yra neaiškios sudėties, neaiškaus poveikio.
Išsivysto atsparumas
Pagrindinė grėsmė, neracionaliai vartojant antibiotikus, yra jiems išsivystantis atsparumas. Kai vartojame antibiotikus tada, kada nereikia, išmokome bakterijas nuo jų apsiginti. Tai reiškia, kad kitą kartą, kai iš tiesų reikės antibiotikų, nes bus plaučių uždegimas ar kita infekcija, tas antibiotikas nebeveiks – reikės platesnio spektro antibiotikų, o jų gali ir nebūti.
„Tikrai yra tokių pacientų jau dabar Lietuvoje, kuriems antibiotikai neveikia. Tiesa, dažniau jie turi hospitalines infekcijas, nes neracionalus vartojimas nebūtinai nutinka tik visuomenėje. Deja, ir gydytojai dėl įvairiausių priežasčių ne visada paskiria tinkamiausią vaistą, taip irgi vystosi atsparumas antibiotikams. Tad tikrai yra tokių pacientų, kurių neturime, kuo gydyti“, – sakė S. Stankevičiūtė.
Kita pacientų grupė yra tokie žmonės, kurie alergiški tam tikrai vaistų grupei, tačiau jų bakterijos, sukėlusios ligą, yra jautrios būtent tai vaistų grupei. Tokiu atveju taip pat kyla didelė problema dėl gydymo.
Benzodiazepinų vartojimo statistika yra kraupi
Gydytoja G. Laubner Sakalauskienė taip pat pastebėjo, kad Rytų Europos šalyse žmonės ypač mėgsta užsiimti savigyda.
„Jei vakaruose sirgdamas žmogus paklausys kelių gydytojų nuomonės ir tada nuspręs, tai lietuviai nueis pas kaimyną, į turgų, pas draugus, pasigydys pats ir tik tada kreipsis į gydytojus.
Kalbant apie benzodiazepinus, statistika yra kraupi. 86 mėnesiai yra vidutinis benzodiazepinų vartojimas, kai parašyta, kad reikėtų vartoti 2–4 savaites, po to, jei nepadeda, kažką reikėtų daryti kitaip“, – sakė gydytoja toksikologė.
Pašnekovė džiaugiasi, kad pernai, sugriežtėjus šių vaistų išdavimo tvarkai, apie priklausomybę nuo benzodiazepinų pradėta kalbėti garsiai. Šeimos gydytojai nebegali taip lengvai išrašyti šių vaistų, dėl to susimąsto, ar tikrai reikia juos tęsti, kai vartojimas tęsiasi 10–20 metų. Ir pats pacientas nebegali taip lengvai gauti šių vaistų.
Dėl tokio didelio vartojimo G. Laubner Sakalauskienė mato kelias priežastis. Visų pirma, Lietuvoje psichologinė pagalba itin stigmatizuojama.
„Taip yra dėl visuomenės požiūrio ir dėl tam tikrų baimių, susijusių su kodavimu, su požiūriu į psichologinės problemos gydymą. Turėdami kažkokias problemas, žmonės nelinkę kreiptis dėl nemedikamentinio gydymo, nori greito rezultato, tad raminamųjų vaistų vartojimas yra gana greitas sprendimas“, – sakė G. Laubner Sakalauskienė.
Priklausomybė nuo benzodiazepinų, pasak gydytojos, yra tikrai stipri. Be to, šie vaistai būna paskirti gydytojų, tad žmogus tiesiog negali patikėti, kad legalus medikamentas gali sukelti tokį poveikį.
Priklausomybė nuo benzodiazepinų nelabai skiriasi nuo priklausomybės alkoholiui, nikotinui ar narkotinėms medžiagoms. Smegenyse vyksta panašūs procesai ir susiformuoja tam tikra atlygio sistema.
„Dažniausiai tai yra jauni, darbingo amžiaus žmonės, todėl priklausomybė tiesiog įauga į jų gyvenimą. Žmogus, atrodo, dirba, užsiima visa įprasta veikla, bet viskas sukasi aplink vaistus. Ryte, kai atsikelia, jau galvoja, kada, kur galėtų išgerti jų, iki darbinės situacijos, laisvalaikio, ir miegoti nueina galvodamas, ar užmigs, jei neišgers vaistų“, – kalbėjo gydytoja toksikologė.
Nutraukus vaistus, skirtus gydyti širdies ligas, gresia ir infarktas
Kita vaistų grupė, dėl kurios vartojimo gydytojams taip pat dažnai „skauda galvas“, yra vaistai nuo širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL).
„Pacientai, sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis, nėra vienodi. Jei pacientas patyrė miokardo infarktą, jam buvo atlikta intervencija, pavyzdžiui, stentavimas, kuris pacientą sukrėtė, tokie žmonės gana nuoširdžiai vartoja vaistus ir paklauso, kad reikia krešėjimą mažinančių vaistų ar trombocitus slopinančių vaistų. Bet Lietuvoje yra paplitusios tylios širdies ir kraujagyslių ligos, jos neturi tokių didelių simptomų“, – sakė S. Stankevičiūtė.
Tai gali būti arterinė hipertenzija, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje. Tokias ligas visų pirma reikėtų gydyti gyvenimo būdo keitimu, tačiau mūsų šalyje, pasak pašnekovės, tai tikrai nepopuliaru. Daug lengviau išgerti tabletę, nei laikytis sveikos mitybos, pradėti sportuoti, keisti gyvenseną, mesti rūkyti.
Pradėjus gydyti pacientą, kuris turi ŠKL rizikos veiksnius, rezultatai nepasireiškia iškart, visas gydymas yra lėtas, tačiau dėl gydymo po 5 ar 10 metų pacientui neįvyksta miokardo infarktas, širdies funkcijos pablogėjimas.
Gydytoja pasakoja, kad pacientai, vartodami vaistus, pasimatuoja kraujo spaudimą, jis būna normos ribose, tada patys priima sprendimą nutraukti vaistus, nors būtent dėl jų spaudimas ir yra normalus. Visgi, žmogus renkasi tai, kas patogiau šiandien, pavyzdžiui, nebegerti vaistų.
„Kyla visokių klausimų, ar galima vaistus su alkoholiu vartoti ir panašiai, ir tiesiog yra nepatogu, nes tai papildomas dalykas, kurį reikia padaryti per dieną. Tai labai žmogiška. Lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis sergantys pacientai ilgainiui nustoja vartoti vaistus, ypač, jei poveikis nėra greitai pajaučiamas“, – kalbėjo gydytoja klinikinė farmakologė.
Be to, kartais pacientams pasireiškia nepageidaujamos reakcijos į vaistus, dėl šios priežasties pacientas juos taip pat nutraukia, nors reikėtų pasitarti su gydytoju ir galbūt pakeisti dozę ar patį vaistą.
Jei arterinė hipertenzija negydoma taip, kaip reikia, pažeidžiami svarbūs organai – akys, širdis, gali įvykti miokardo infarktas, išsivystyti širdies nepakankamumas. Negana to, gali būti pažeidžiami ir inkstai, išsivystyti jų nepakankamumas, gali prireikti netgi hemodializės.
„Jei negydome ligų ankstyvose stadijose, ilgainiui galime sirgti labai sunkiai ir su daugybe komplikacijų“, – sakė S. Stankevičiūtė.
Padės tik griežtesnė tvarka ir švietimas
Gydytojos toksikologės G. Laubner Sakalauskienės teigimu, sugriežtinta benzodiazepinų išdavimo tvarka turėtų prisidėti prie suvartojamų benzodiazepinų kiekių mažėjimo.
„Tai, ką matome dabar, tiesiog vieša paslaptis, buvusi keletą metų iki tol. Manau, kad jau dabar yra daromi pokyčiai. Žinoma, didėja ir žmonių sąmoningumas. Griežtinti kontrolę ir didinti sąmoningumą, tikriausiai tokios priemonės būtų“, – apie tai, kaip sumažinti suvartojamų vaistų kiekius, kalbėjo gydytoja.
S. Stankevičiūtė taip pat pritaria, kad būtina didinti visuomenės sąmoningumą, daugiau pasakoti, kas yra vaistai, kaip jie veikia, taip pat reikia daugiau biologijos žinių.
„Svarbiausia yra švietimas ir kai kurioms vaistų grupėms taikyti griežtesnes priemones. Tokias priemones jau turime ir antibiotikams, ir benzodiazepinams, tad jas reikia palaikyti ir toliau tęsti“, – sakė pašnekovė.
G. Laubner Sakalauskienės teigimu, didelė dalis pacientų, priklausomų nuo benzodiazepinų, po daugelio metų supranta, kad šių vaistų galėjo nė nepradėti vartoti.
„Iš savo pacientų patirties galiu papasakoti, kad po tam tikro laiko jie supranta, jog tikrai nebūtinai reikėjo pradėti vartoti šiuos vaistus, kad buvo galima jų situaciją, dėl ko buvo paskirtas vaistas, išspręsti nemedikamentiniu būdu, psichologine, psichoterapine pagalba. 90 proc. pacientų taip galvoja.
Jei vaistas paskirtas nebūtinai pagal indikacijas, pats žmogus gali turėti didelę valią ir norą jo nebevartoti, bet smegenys įpranta, ir tada jau tikrai sudėtinga nebegauti šios medžiagos. Tai nėra taip, kad žmogus vartoja vaistus, kad jam pasidarytų geriau. Jis tos tabletės nori tam, kad galėtų normaliai funkcionuoti. Kad būtų išvengta tokios situacijos, reikia pagalvoti, ar negalima sutvarkyti problemos nemedikamentiniu būdu“, – sakė pašnekovė.
