Pasak prof. S. Čaplinsko, 1958 m. šis virusas buvo atrastas beždžionėse, jis priklauso tai pačiai raupų, vėjaraupių virusų grupei. Jis paplitęs vakarų ir centrinėje Afrikoje, taip pat, kaip pas mus paplitęs erkinis encefalitas.
„Nėra nieko nuostabaus, kad, pavyzdžiui, Kongo Demokratinėje Respublikoje per metus beždžionių raupų virusu užsikrečia apie 100 žmonių. Priklausomai, kokia viruso linija, toks ir mirtingumas, nuo vienos miršta apie 10 žmonių, nuo kitos apie 1 proc. Ši, kuri dabar išplito į kitas šalis, yra ta švelnesnė. Afrikoje miršta apie 1 proc. žmonių, užsikrėtusių šiuo virusu“, – sakė prof. S. Čaplinskas.
Nors virusas pavadintas beždžionių, iš tiesų, pagrindiniai platintojai yra graužikai, taip pat ir voverės.
Problema ta, kad Europoje šiuo virusu anksčiau užsikrėsdavo tik tie, kurie nuvykdavo į endeminę zoną, ir jų artimieji, su kuriais keliavęs žmogus bendraudavo. Tačiau dabar virusas fiksuotas 9 Europos šalyse, Kanadoje, Indijoje, Amerikoje, bet užsikrėtimo kelias nėra žinomas. Tik kai kuriais atvejais užsikrėtę buvo keliavę po Afriką.
P. Gradeckas pasakoja, kad gera žinia ta, jog vakcina, taikoma prieš raupus, yra 85 proc. efektyvi ir prieš beždžionių raupų virusą.
„Kita žinia, kad jau dabar Europos ligų kontrolės centras sako, kad tos grupės, kuriose plinta virusas, turi panašių bruožų. Vienas iš jų, kad jose gali būti didesnis skaičius žmonių, turinčių silpną imunitetą. Tai gali lemti, kad ir pats virusas gali keistis, nors jis pakankamai stabilus, nelinkęs mutuoti“, – sakė P. Gradeckas.
P. Gradecko teigimu, jau nustatyta, kad dauguma susirgusiųjų neturėjo nieko bendro su endeminėmis šalimis, o virusas plinta per tam tikras žmonių grupes. Tad dabar pagrindinis epidemiologų darbas yra nustatyti, su kuo susijęs šis plitimas.
Europos ligų ir prevencijos centras, pamatęs, kad serga daugiausiai jauni ir seksualiai aktyvūs vyrai, daro prielaidą, kad jis plinta tarp vyrų, turinčių lytinių santykių su kitais vyrais.
„Dėl to protrūkiai galimi, bet jie nebus tokie sprogstantys kaip per orą lašelių būdu plintančių infekcijų, nors raupai gali plisti ir šiuo būdu. Gydymo nėra, bet jei reikės, bus galima pritaikyti vakciną, kuri buvo sukurta kariuomenei prieš biologinį pavojų“, – pasakojo P. Gradeckas.
Prof. S. Čaplinsko nuomone, šis raupų virusas netaps tokiu pat iššūkiu kaip COVID-19 pandemija dėl kelių priežasčių. Visų pirma, juo gali būti užsikrečiama kai iš žaizdų skystis patenka kitam žmogui, taip gali nutikti artimo kontakto metu ar per daiktus, patalynę.
„Iš kitos pusės, plinta stambiais oro lašeliais. Bet vėlgi, virusas išskiriamas iš žaizdų burnoje ir tokiu būdu užsikrečiama tik per artimą kontaktą, kvėpuojant veidas į veidą. Tuo metu koronaviruso atveju virusas gali būti platinamas inkubaciniame laikotarpyje, trečdalis žmonių nejaučia jokių simptomų, virusas gali būti paliktas patalpoje“, – sakė prof. S. Čaplinskas.
Be to, yra skiepai. Tad tokio pavojaus, kaip koronavirusas, šis virusas neturėtų sukelti. Visgi, kyla klausimas, kaip jis atsirado Europoje.
P. Gradeckas primena, kad ŽIV buvo pirmiausia pastebėta tarp homoseksualių žmonių, tačiau vėliau, besivystant ligai, atsirado ir heteroseksualių žmonių, sergančių ŽIV.
Kitas pavyzdys – hepatitas A. Ilgą laiką buvo manoma, kad tai vaikų liga, plintanti per maistą, nešvarias rankas. 2011 metais prasidėjo hepatito A protrūkiai tarp homoseksualių vyrų.
„Dabar turime suprasti, ar tai buitinis kontaktas, ar lytinė elgsena, ir ar tose grupėse yra sutrikusios imuninės sistemos žmonių“, – kalbėjo P. Gradeckas.
Prof. S. Čaplinsko teigimu, jei virusui bus palikta galimybė plisti, jis tokia galimybe būtinai pasinaudos. Važiuojant į centrinės ir vakarinės Afrikos dalis, profesorius pataria neturėti jokių kontaktų su laukiniais gyvūnais.
Šis virusas, kaip ir kiti, pavojingiausias yra senjorams, vaikams bei tiems, kurie turi gretutinių ligų.
„Vasarą reikėtų džiaugtis atostogomis, stiprinti sveikatą, o per keliones laikytis higienos. Pajutus bet kokius negalavimus, ypač karščiavimą, reikėtų susilaikyti nuo kontaktų. Jei atsiranda neaiškūs bėrimai, reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją“, – sakė prof. S. Čaplinskas.
Pastebėta, kad daliai žmonių simptomai pasireiškia po kelių savaičių, taip pat ir bėrimai. P. Gradecko teigimu, dar reikia palaukti epidemiologinių tyrimų, kad situacija būtų aiškesnė. O iki tol tereikia laikytis higienos, ypač keliaujant.
