Vilniaus Santaros klinikų Vaisingumo centras duris atvėrė prieš penkerius metus. Čia poros gali gauti pagalbinio apvaisinimo paslaugas ir lytinių ląstelių banke saugoti savo embrionus. Kažkada šiose patalpose tebuvo viena talpykla. Dabar – jau keletas, su daugiau kaip tūkstančio porų embrionais.
„Pats tas laikymo procesas nėra sudėtingas, tačiau laikas nuo laiko embriologai turi prižiūrėti ir pripildyt azoto, nes skystas azotas garuoja ir turi visą laiką būti palaikomas vienodas lygis azoto, kad tie embrioniukai būtų gyvybingi“, – laidai „Delfi diena“ pasakojo VUL Santaros klinikų Vaisingumo centro vadovas Rimantas Gricius.
Pagalbinio apvaisinimo įstatymas numato, kad procedūrų metu nepanaudoti porų embrionai privalo būti saugomi amžinai. Tokia paslauga kas mėnesį gali pareikalauti nuo 30 iki 80 eurų.
„Jie yra įpareigoti mokėti už tuos embrionus ir dar su paveldėjimo teise. Tai reiškia, jeigu jie numiršta, jų vaikai, kurie paveldi, turi mokėti toliau už tuos šaldytus embrioniukus“, – paaiškino gydytojas R. Gricius.
Nors numatoma galimybė embrionus donuoti, gydytojas R. Gricius pastebi, kad susidomėjimo tokia paslauga trūksta, lytinių ląstelių bankai pildosi greičiau. Ką daryti su besikaupiančias embrionais?
Ant parlamentarų stalų nugulė įstatymo pataisos, numatančios, kad sutuoktiniai ar partneriai galėtų apsispręsti, kiek laiko jų embrionai turėtų būti saugojami. Terminas turėtų būti ne trumpesnis nei dveji ir ne ilgesnis nei dešimt metų. Visgi, poros galėtų pasilikti teisę laikotarpio ir nenustatyti.
„Lietuvoje yra galiojantis toks įstatymas, tokia nuostata, kad tėvai, pora, kuri kreipiasi dėl pagalbinio apvaisinimo, vėliau privalo amžinai mokėti už tuos embrionus, kurie buvo sukurti, bet nebuvo panaudoti gydymo procese“, – paaiškino Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
R. Gricius papildė: „Saugoti iki begalybės tikrai nereikia. Ir aš manau, kad dabar tos pataisos, kurios turėtų būti priimtos Seime, jos yra labai logiškos, labai pasvertos, jos yra išdiskutuotos. Ir visame pasaulyje panaši praktika yra taikoma“.
Pasak Seimo pirmininkės, tokie pokyčiai išplėstų pagalbinio apvaisinimo paslaugos prieinamumą.
„Amžinas šaldymas apriboja porų galimybes, nes, na tiesiog, kad ir nelabai didelės tos išlaidos, sunku planuoti dalykus, kurie yra neriboti laike“, – įsitikinusi V. Čmilytė-Nielsen.
Opozicijai tokie pasiūlymai kelia nemažai klausimų. Lietuvos regionų frakcijos narė A. Širinskienė nemano, jog sutrumpinus embrionų saugojimo terminą, paslauga taps prieinamesne.
„Aš nesuprantu, ką gali turėti bendro embrionų saugojimo trumpinimas su prieinamumu. Jeigu asmeniui apmoki saugojimo laikotarpį, finansai jam tampa ne kliūtis ir tas finansinis prieinamumas yra užtikrinamas“, – įsitikinusi Lietuvos regionų frakcijos narė parlamentarė Agnė Širinskienė.
Savo ruožtu parlamentarė siūlo ne sutrumpinti saugojimo laikotarpį, tačiau nuimti kasmėnesinio mokėjimo naštą nuo porų pečių – A. Širinskienės manymu, už tai turėtų mokėti valstybė.
„Taip, reikia pripažinti, kad kai kurioms poroms mokėti po 20, po 30 ar trisdešimt kelis eurus per mėnesį tikrai yra sunku. Bet valstybei žinant, kad labai nedaug porų kreipiasi dėl pagalbinio apvaisinimo, tai tikrai nebūtų didelė našta“, – neabejojo A. Širinskienė.
Seimo darbotvarkėje pasiekus pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisas, politikė šiam klausimui paprašė pertraukos.
„Frakcijos vardu prašau pertraukos iki kito posėdžio, norėtumėm dar pasiskaityti kai kuriuos niuansus“, – Seime paprašė A. Širinskienė.
Į tai Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas replikavo: „Bet tai, gerbiami kolegos, mes negalim būti įkaitais to, kad Agnė Širinskienė lėtai skaito. Tai jau buvo anksčiau šis klausimas darbotvarkėje, tai gal galėjo perskaityti, kažkaip prašau nepritart tokiam prašymui“.
Visgi, parlamentas pritarė ir klausimas bus svarstomas kitą savaitę.
Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisų iniciatoriai taip pat siūlo netaikyti amžiaus cenzo vaisingumo išsaugojimo paslaugų teikimui.
