1 iš 4 lietuvių bent kartą vartojo raminamuosius arba migdomuosius vaistus. Lietuviai dažniausiai juos vartojama dėl nemigos, o vidutinė vartojimo trukmė yra net 86 mėnesiai, tai beveik 7 metai. Pusė apklaustųjų vaistus geria kasdien, nors vaistų receptuose nurodoma, kad jie vartojami iki 4 savaičių.
Apie benzodiazepinų vartojimą trečiadienį buvo kalbėta Seimo Psichikos sveikatos pakomitečio posėdyje.
Jau kurį laiką benzodiazepinai gali būti išrašomi tik per e.sveikatos sistemą, o jei reikia, ant specialaus raudonos spalvos blanko. Toks sprendimas buvo priimtas norint suvaldyti receptų padirbinėjimą bei nesaikingą šių vaistų vartojimą.
Kaip buvo aptarta Seimo posėdyje, vien 2020 metais dėl receptų klastojimo buvo pradėti 36 tyrimai. Visgi, receptų klastojimą labai sunku nustatyti, tad tikrasis padirbinėjimo mastas yra nežinomas. Daugiau nei pusė apklaustų Lietuvos vaistinių atsakė, kad susiduria su padirbtais receptais.
Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos atstovės Marijos Oleškevičienės, po receptų sugriežtinimo benzodiazepinų vartojimas sumažėjo, nors ir ne taip smarkiai, kaip norėtųsi. Nors pastebimi sugriežtintos tvarkos pliusai, yra ir minusų.
„Kai kurie žmonės nenori, kad toks įrašas atsirastų prie jų sveikatos įrašų, nes bijo psichikos ligų stigmos bei darbo praradimo“, – sakė M. Oleškevičienė. Pasak ministerijos atstovės, ministerija peržiūri sveikatos reikalavimus įvairioms profesijoms ir įvairių teisių turėtojams, kad įrašas dėl benzodiazepinų neužkirstų kelio jiems toliau dirbti savo darbą.
Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos atstovės Ramunės Vaitkevičienės teigimu, tarnyba niekada nėra sulaukusi skundų iš pacientų, kurie būtų nepatenkinti jiems skirtais psichotropiniais vaistais, jų dozėmis.
R. Vaitkevičienės teigimu, po 2016 metų patikrinimų rasta, kad sistemingai ir plačiu mastu benzodiazepinus išrašinėjo 3 gydytojai, tačiau receptus klastodavo dažniausiai patys pacientai.
„Sankcijos gydytojams taikomos įvairios, dažniausiai įspėjimai rašomi įstaigos vadovui, teko surašyti administracinio nusižengimo protokolą, teko sustabdyti vienos privačios įstaigos profesoriaus veiklą ir patikrinti profesinę kompetenciją. Tai buvo ilgametis, sistemingas, viršijantis visas dozes psichotropinių vaistų išrašymas. Užmegzti su vienu pacientu ryšiai ir receptai buvo rašomi kas kelias dienas įspūdingomis dozėmis. Bendra suma buvo virš 5 tūkstančių tablečių“, – kalbėjo R. Vaitkevičienė.
Visgi, kaip pastebi specialistė, pastaraisiais metais pažeidimų daug mažiau.
Lietuvos psichiatrų asociacijos prezidentė Ramunė Mazaliauskienė pastebėjo, kad kai kurie šeimos gydytojai vis dar bijo išrašyti šiuos vaistus, o tai taip pat yra problema.
„Buvo tam tikro nerimo, kai atsirado nauja sistema ir prievolė rašyti receptus arba elektroniniu būdu, arba ant raudonų blankų. Tačiau baimės iš dalies buvo perdėtos, tai padėjo kai kuriems pacientams sumažinti vaistų dozes, kai kuriems net nutraukti. Problema išlieka tai, kad vis dar išgąsdinti šeimos gydytojai ir jie bijo rašyti benzodiazepinus. Reikia prisiminti, kad benzodiazepinai yra vaistai ir kartais jų tikrai reikia, tačiau problemos atsiranda tada, kai jais pradedama piktnaudžiauti“, – kalbėjo R. Mazaliauskienė.
Lietuvos bendrosios praktikos šeimos gydytojų asociacijos vadovas profesorius Julius Kalibatas įžvelgė kitą šios problemos pusę. Pasak jo, šeimos gydytojams trūksta mokymų apie benzodiazepinų skyrimą, tad jie skiriami daug dažniau nei reikėtų.
„Daugumoje šalių, nustačius lengvą depresiją, neskiriami vaistai, žmogus siunčiamas psichologo konsultacijai, dažnai to ir užtenka. Pas mus nerimo, depresijos lygis nenustatomas ir atsiradus menkiausiems simptomams skiriami benzodiazepinai. Atsiradus nuotaikų sutrikimams, menkiausiems nemigos simptomams, gydytojai skirdavo benzodiazepinus. Manau, labai svarbu šeimos gydytojų mokymai, kad būtų aiškios ribas, kada tikrai reikia juos skirti, o kada ne“, – kalbėjo prof. J. Kalibatas.
