Neįgalumas sunkus, bet spec. poreikių nėra
Suėjus vieneriems metams, tėvai išsiuntė šeimos gydytojos paruoštus dokumentus Alytaus Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai.
„Balandžio 14 dieną, kai vaikui jau buvo suėję metai, gavome atsakymą iš Neįgalumo tarnybos. Atsakymas buvo toks, kad vaikui nustatytas sunkus neįgalumas, bet nenustatyti jokie specialieji poreikiai“, – pasakojo Akvilė.
Kaip pasakojo pašnekovė, paskambinus šios tarnybos skyriaus vedėjui, jis pasiūlė vaikui eiti į darželį, nes jam nepriklauso jokie specialieji poreikiai.
„Galiausiai pasakė, kad nieko nežino, nes nenagrinėja tokių atvejų. Tačiau mūsų metų vaiko raida atitinka maždaug 3 mėnesių vaiko raidą. Jis beveik nekelia galvos, nesėdi, jam sudėti šuntai, nevaikšto, kasdien dirbame, kad jis bent kokius judesius atliktų.
Taip pat vaikas nemato, koordinacijos išvis nėra. Tačiau, pasak skyriaus vedėjo, to neužtenka, kad būtų skiriami spec. poreikiai. Jis šnekėjo pasityčiodamas, netgi pasiūlė leisti į darželį, neva tai ne jo problema“, – kalbėjo pašnekovė.
Prižiūrėti vaiką tenka vienai
Akvilė sako, jog sunku suprasti, kaip gali būti nustatytas sunkus neįgalumo lygis, bet jokių specialiųjų poreikių neskiriama.
„Aš negaliu visiškai dirbti, vaikui reikia 24 valandų per parą priežiūros, nuolatinės slaugos. Bet mes negalime pretenduoti nei į slaugos išmoką, nei į kokį nors pagerinimą, į nieką, arba gausiu minimalią dalį. Tačiau mums priklauso, mūsų vaikas yra labai sudėtingos būklės. Juk už viską dabar reikia mokėti“, – nusivylusi kalbėjo moteris.
Pašnekovė pasakoja, kad be spec. poreikių nustatymo negali gauti didesnės išmokos, taip pat negali kreiptis į specialius centrus, sanatorijas.
„Išmokas galima panaudoti vaiko fizinės būklės pagerinimui. Dabar viso to negauname. Bet ir vadovo bendravimas yra nepagarbus, atstumiantis, tokie žmonės neturėtų dirbti. Pasiūlyti nematančio, nevaikštančio vaiko tėvams jį vesti į darželį...“, – sakė Akvilė.
Akvilė pasakoja, kad šiuo metu vaiką prižiūri ji, tačiau tai itin sunku.
„Vyras dirbdavo užsienyje, šiuo metu yra grįžęs, nes vienai tikrai labai sunku. Sunku ir kiloti, jo galva po operacijų daug didesnė nei įprastai, o reikia nuolat kelti, perkelti, galvos jis beveik nelaiko“, – kalbėjo pašnekovė.
Deja, tačiau vilčių, kad vaikas matys, beveik nėra. Tad ir į darželį jo leisti būtų neįmanoma.
Druskininkietė pasakoja, kad šį Aytaus neįgalumo tarnybos sprendimą dar bandys skųsti, tačiau nori, kad apie tokią patirtį sužinotų kuo daugiau žmonių.
Neįgalumo tarnybos teigimu, vaikas spec. poreikiams dar per mažas
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Asmenų aptarnavimo ir dokumentų valdymo
skyriaus patarėjos Nomedos Pikelytės teigimu, vaikų neįgalumo lygio nustatymo kriterijai yra patvirtinti trijų ministrų (sveikatos apsaugos, švietimo ir mokslo ir socialinės apsaugos ir darbo) įsakymu. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba, nustatydama neįgalumo lygį, šiais kriterijais ir vadovaujasi.
„Specialiųjų poreikių nustatymo kriterijai patvirtinti sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų įsakymu, kuriuo, vertinant specialiuosius poreikius, ir vadovaujamasi. Negalia nustatoma įvertinus medicininius kriterijus – sveikatos būklę, organizmo funkcijų sutrikimus ir pan., ir asmens savarankiškumą“, – po klausimo dėl druskininkiečių tėvų istorijos atsakyme rašė NDNT atstovė.
Pasak N. Pikelytės, medicininius duomenis NDNT pateikia gydantis gydytojas siuntime ir kituose prie jo pridėtuose medicininiuose dokumentuose. Patys NDNT specialistai žmogaus sveikatos netiria, nediagnozuoja, nes NDNT nėra sveikatos priežiūros įstaiga.
„Savarankiškumą įvertiname pokalbio su asmeniu metu užpildę asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyną. Vaikų iki 4 metų klausimynas nepildomas, jų neįgalumas nustatomas tik iš medicininių duomenų“, – rašė NDNT.
Pasak tarnybos, vaiko, apie kurį kalbama, neįgalumo lygis ir specialieji poreikiai buvo vertinami tik iš medicininių duomenų.
„Klausimyno nepildėme, nes berniukui tik vieni metai. Vaikui nustatytas sunkus neįgalumo lygis. Tėvai klausia, kodėl nenustatyti jokie specialieji poreikiai. Suprantu situaciją ir tėvų nuoskaudą, bet specialieji poreikiai nenustatyti, nes neatitiko minėtų kriterijų. Ateityje jam galimai specialieji poreikiai ir bus nustatyti. Kodėl ne dabar? Vaikas, kaip minėta, dar per mažas įvertinti jo savarankiškumą, jis vertinamas tik nuo ketverių metų. O sumažėjęs savarankiškumas daro įtaką negalios nustatymui.
Vaikas, kaip pažymi gydytojai, taip pat dar per mažas įvertinti ir jo regos sutrikimus. Šiuo metu berniukas yra nesavarankiškas ir jam reikia priežiūros labiau dėl amžiaus – vienų metų vaikas ir be negalios yra nesavarankiškas. Berniukui nereikia nuolatinės medicininės ar kitų specialistų priežiūros. Taip sakydama turiu galvoje specialiųjų poreikių reikmę (sunkus neįgalumo lygis berniukui nustatytas). Vaikui augant, kai bus galima įvertinti jo savarankiškumą, fizinę, psichologinę ir kt. būklę dėl ligos pasekmių, bus pagrindas iš naujo spręsti dėl berniuko specialiųjų poreikių.
Tuo labiau, kad numatytas jo planinis gydymas, reabilitacija. Pasikartodama dar sykį priminsiu, kad berniuko būklė neatitiko nustatytų specialiųjų poreikių vertinimo kriterijų, nes specialieji poreikiai nustatomi tik tada, kai išsivysto negrįžtami organizmo funkcijų sutrikimai, kurie visiškai arba žymiai apriboja asmens savarankiškumą. Pokalbio su skyriaus vedėju negalime vertinti ar komentuoti, nes jo negirdėjome, jis nėra užfiksuotas. Apgailestaujame, jei tėvams liko neigiamas įspūdis apie bendravimo kultūrą. Būtinai į tai atkreipsime dėmesį“, – savo poziciją laiške išdėstė NDNT.
