Apie tai, kaip keičiasi iki šiol dar likusios pandemijos valdymo priemonės bei COVID-19 diagnostika ir gydymas, penktadienį spaudos konferencijoje papasakojo sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė ir kiti Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) specialistai.
Pasak A. Bilotienės-Motiejūnienės, sergančių COVID-19 turime vis mažiau, tad nuspręsta atšaukti ekstremalią situaciją ir kitaip valdyti pandemiją.
„Mes nesakome, kad jos nebelieka, bet ji yra valdoma, nes imunizacijos lygis yra aukštas ir šiandien iš sunkiai sergančių turime pusę ar kiek daugiau nevakcinuotų asmenų. Tai reiškia, kad vakcinos veikia“, – sakė viceministrė ir pridūrė, kad dauguma šalių dabar galvoja, kaip pereiti nuo ekstremalios situacijos, prie įprasto gyvenimo.
Transporto priemonėse kaukės nebebus privalomos
Visų pirma, pasak viceministrės, kaukės nebebus privalomos visose transporto priemonėse. Tačiau SAM ir toliau ragina įsivertinti situaciją bei tam tikrais atvejais kaukių neužmiršti.
Tai reiškia, kad kaukės nebeprivalomos nei viešajame transporte, nei oro uostuose ar traukiniuose. Ar kaukių reikės lėktuvuose ir kitose tarptautinius keleivių pervežimus vykdančiose transporto priemonėse, priklausys nuo vežėjo ir šalies į kurią vykstama politikos.
„Jeigu būtų reikalavimas šalies, į kurią mes skrendame, tai gali tekti užsidėti kaukes. Neabejotinai šalių praktika šiandien yra skirtinga, bet visos šalys eina link to paties – pereinamojo laikotarpio. Priklausomai nuo šalies sprendimo, tai gali keistis.
Pačiame oro uoste iki lėktuvo įlipimo pagal mūsų naują tvarką nereikės privalomai dėvėti kaukių, tačiau rekomendacija išlieka.
Bet tuo metu, kai įlipame į lėktuvą ir skrendame į kitą šalį arba, pvz., nusileidus lėktuvui gali būti visiškai kiti reikalavimai ir mes privalome elgtis taip, kaip numatyta tos šalies reikalavimuose“, – paaiškino viceministrė.
Pacientus lankyti vis dar reikės su kaukėmis
Keičiasi ir artimųjų lankymo gydymo įstaigose tvarka. Lankyti bus galima dažniau.
„Pačią tvarką nustatys įstaigos vadovai, nes jos skirtingos. Vienos dar turės imunosupresinių pacientų, kitos daugiau teiks planinių paslaugų, tačiau lankytojams kaukių dėvėjimas bus privalomas“, – spaudos konferencijoje kalbėjo viceministrė.
Kol kas, anot A. Bilotienės-Motiejūnienės, dėl pacientų kaukių dėvėjimo nėra numatyta. Jos bus privalomos tik lankytojams.
„Darbuotojams kaukių arba asmens priežiūros priemonių tvarką nustatys įstaigos vadovas“, – teigė viceministrė.
Besigulant į ligoninę COVID-19 testas nebebus privalomas, nebent asmuo turės koronaviruso simptomų.
Nuotolinės gydytojų konsultacijos galimybė išliks
Viceministrė kalbėjo ir apie apsilankymus pas gydytojus.
„Yra numatyta, kad gydytojas gali priimti sprendimą, ar konsultaciją daryti nuotolinę, ar gyvą. Tai priklauso nuo asmens sveikatos būklės ir ar ta įstaiga turi galimybę saugiai priimti karščiuojantį pacientą, nes gydymo įstaigos nėra visos vienodos. Nuotolinės konsultacijos išlieka kaip galimybė gydytojo sprendimu.
Tačiau paskambinus ir pasakius, kad žmogus turi simptomų, siuntimas tikriausiai bus išrašomas nuotoliniu būdu. Bet kuriuo atveju, reikės atvykti atlikti testą“, – sakė A. Bilotienė-Motiejūnienė.
Tiesa, prioritetas bus teikiamas gyvosioms konsultacijoms.
„Didžiąja dalimi bus grįžtama prie gyvų kontaktinių konsultacijų. Tačiau tam tikrais atvejais bus paliekama išimtis.
Pvz., infekcinių ligų susirgimo, tarp jų – ir COVID-19, jeigu nėra galimybių ir žmogaus būklė leidžia, gydytojas spręs, ar tokį pacientą konsultuoti nuotoliniu, ar kontaktiniu būdu.
Jeigu reikėtų prasitęsti nedarbingumo lapelį, išlieka nuotolinė konsultacija. Taip pat, jeigu reikėtų išsirašyti receptą medicinininėms priemonėms, pakaks nuotolinės konsultacijos.
Taip pat, jeigu kalbame apie vieno ar kito siuntimo išrašymą, išrašymą tyrimui ar, jeigu reikėtų pakomentuoti jau turimus rezultatus.
Nuotolinės konsultacijos apibrėžtis yra labai susiaurinta ir didžiąja dalimi visos konsultacijos turės būti suteikiamos gyvu kontaktiniu būdu“, – paaiškino viceministrė.
Nebelieka ir izoliacijos sergant. Tai reiškia, kad pats gydytojas pagal sergančiojo būklę spręs, kiek tęsti nedarbingumą.
Keičiasi testavimo tvarka
Kitas pokytis – testavimo tvarka. Nebelieka mobiliųjų punktų, reikia kreiptis į pirminės sveikatos priežiūros centrą arba kitaip, ten, kur esame registruoti. Tyrimai bus atliekami simptomus jaučiantiems asmenims.
Pirminės sveikatos centruose bus atliekami greitieji testai žmonėms, jaučiantiems koronaviruso simptomus.
„Nebelieka galimybės į testavimą registruotis 1808 telefonu, registruotis reikia per pirminės sveikatos priežiūros įstaigas“, – sakė viceministrė.
Ugdymo įstaigose atsisakoma periodinio testavimo greitaisiais testais. Tačiau vaikui blogai pasijutus, ugdymo įstaiga gali pagal poreikį testuoti visą klasę.
A. Bilotienės-Motiejūnienės teigimu, ugdymo įstaigose bus galima testuoti tik tuos vaikus, kurie turi tėvų sutikimą. Jei jo nėra, vaikas su simptomais išleidžiamas namo, tuomet sprendimus dėl testavimo priima tėvai.
SAM Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Ginreta Megelinskienė sakė, kad nuo gegužės 1 dienos nebebus atliekami kiekvieno užsikrėtusio asmens epidemiologiniai tyrimai, tad nebereikės pildyti atvejo anketos. Tačiau bus tiriami protrūkiai, kilę socialinės globos įstaigose ir, pagal poreikį, asmens sveikatos priežiūros įstaigose.
1808 numeris visiškai panaikinamas nebus – juo bus teikiama informacija apie koronavirusą, kol bus matomas poreikis.
Visuotinio poreikio ketvirtajai dozei kol kas nėra
„Vakcinacija ir toliau išlieka per koronastop.lt puslapį. Taip pat galima registruotis pirminės sveikatos priežiūros centruose ir e.sveikatoje“, – kalbėjo A. Bilotienė-Motiejūnienė.
Anot viceministrės, šiuo metu sudaryta darbo grupė su ekspertais, kurioje diskutuojama, kam būtų galima skirti ketvirtąją COVID-19 vakcinos dozę. Visuotinio skiepijimo poreikio kol kas nėra – Europos vaistų agentūros rekomendacijomis, ketvirtoji dozė turėtų būti skiriama 80 metų ar vyresniems asmenims.
A. Bilotienė-Motiejūnienė sako, kad rekomendacijos dėl ketvirtosios dozės turėtų atsirasti gegužės viduryje arba anksčiau, tačiau apie visuotinį vakcinavimą nekalbama.
Kas lauktų rudenį?
Paklausta apie tai, kas mūsų gali laukti rudenį: ar grįžtume prie ribojimų, A. Bilotienė-Motiejūnienė sakė: „Diskutuojama dėl to, kokie planai galėtų būti pagal poreikį, nes tikrai dar mažai duomenų turime, kaip mūsų imunitetas, vakcinacija veiks rudenį, kokios bus viruso atmainos.
Šiandien turime planus pasirengę. Jeigu būtų kraštutinė situacija, galimai būtų svarstoma dėl ekstremalios situacijos.
Bet turime dviejų metų pamokas, matome situaciją, taip pat turime vakcinacijos suteiktą imunitetą, asmenys yra persirgę. Tai manome, kad neprireiks tokių drastiškų priemonių, kaip ekstremalios situacijos.
Ir kitos šalys europinėje erdvėje kalba susitikimuose, kad vis tik turėtų pakakti mūsų imunizacijos, kad toliau susigyventume, gyventume ir gydytumėmės turimą virusą“.
Ji pridūrė, kad šiandien jokių grėsmingų žinių apie atmainą, kuri galėtų iššaukti didelį protrūkį arba didelius skaičius, nėra.
G. Megelinskienė papildė, kad, jeigu bus laikomasi rekomendacijų, kurias išmokome per pandemiją, bus galima valdyti situaciją be jokių drastiškų priemonių. Tačiau ji įspėjo, kad virusas plinta, tad visko gali būti. Bet virusui dabar nėra tokių palankių sąlygų, kokios buvo pandemijos pradžioje, plintant ankstesnėms atmainoms.
