Remiantis Seimo statutu, tokį kreipimąsi parengė Socialdemokratų frakcijos seniūno pavaduotojas Eugenijus Sabutis, o jį pasirašė 35 Seimo nariai iš įvairių frakcijų, tarp jų – ir 6 Sveikatos reikalų komiteto nariai, t. y. pusė komiteto sudėties.

Parlamentaras pabrėžia, kad klausimų dėl reformos tikslų vis dar daugiau nei atsakymų, sveikatos apsaugos ministras ir toliau vengia atskleisti visą informaciją apie reformą, jos nesugebėjo pateikti net per ligoninių pertvarkos pristatymą Seimo salėje. Pasak jo, iš ministro Arūno Dulkio girdėjome tik tai, kad pertvarka atneš naudą ir niekas dėl reformos nenukentės, nors realybė jau rodo kitą vaizdą.

„SAM sprendimu, jau dabar kai kuriose rajonuose pradedami naikinti akušerijos skyriai, paskui juos artimiausiu metu greičiausiai paseks ir kitos paslaugos“, – sako E. Sabutis.

Eugenijus Sabutis
Foto: Asmeninins albumas

Socialdemokratas pabrėžia, kad skyrių uždarymas reiškia kelis aspektus – sudėtingesnį sveikatos paslaugų prieinamumą pacientams ir atleidžiamus gydytojus.

Sveikatos reikalų komitetui argumentuotą Seimo narių kreipimąsi įteikęs E. Sabutis teigė, kad jau daugiau nei metus trunkantis procesas, kai ministerija, prisidengdama sveikatos sistemos optimizavimu, lakoniškai atsakinėja į užduodamus klausimus, pagaliau turi baigtis, nes pataisos, įgyvendinančios reformą, jau pasiekė svarstymo stadiją Seime. Jeigu Sveikatos apsaugos ministerija nenori ar nesugeba pateikti informacijos dėl pertvarkos, pasak jo, tuos duomenis turėtų pateikti nepriklausomi ekspertai.

„Negaudami reformos planų ir argumentuotų paaiškinimų iš pertvarką parengusio A. Dulkio, esame priversti pasinaudoti Seimo statuto normomis ir kreiptis į ekspertus dėl nepriklausomų išvadų pateikimo. Visiškai naujo teisinio reguliavimo poveikio nešališkas ir objektyvus vertinimas yra būtinas, nes reformuojamas ne tik gydymo įstaigų tinklas, bet ir pertvarkoma visa sveikatos apsaugos sistema“, – mano Seimo narys.

Socialdemokrato teigimu, kreipimesi prašoma atlikti sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reformos kaštų ir naudos analizę bei ekonominį pagrįstumą, taip pat įvertinti pertvarkos įtaką sveikatos paslaugų prieinamumui regionuose ir galutinai atsakyti, kiek Lietuvos sveikatos įstaigų ar jų padalinių bus uždaryta ir kiek mažės ligoninių lovų skaičius visoje šalyje.

Be šių klausimų, iniciatoriai prašo atsakyti, kokia bus vadinamosios ligoninių reformos įtaka regionų plėtrai ir kokį poveikį sukels regionuose dirbančių sveikatos priežiūros specialistų darbo vietų skaičiui.

Arūnas Dulkys

Praktika taikyti statutinę normą, kuria Seimo nariai turi teisę prašyti nepriklausomos ekspertinės išvados dėl svarstomų projektų, nėra nauja.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę parlamentarai kreipėsi į Socialinių reikalų ir darbo komitetą, prašydami Seime svarstomo Ligos ir motinystės įstatymo pataisų ekspertinio vertinimo.

Remiantis Seimo statutu, jei į pagrindinį komitetą kreipiasi daugiau nei 29 parlamentarai, šis privalo kreiptis į valstybinius mokslinių tyrimų institutus, aukštąsias mokyklas ar inicijuoti viešą kvietimą ekspertams, prašydamas pateikti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvadą dėl įstatymo projekto. Ekspertinė išvada yra įstatymo projektą lydintis dokumentas, kuris su kitais teisės aktais pristatomas svarstymų komitetuose ir Seimo posėdyje metu.