Dulkys: judame į labai karštą temą

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pasakojo, kad poreikį peržiūrėti kompensuojamųjų vaistų kainodaros ir kompensavimo tvarką paskatino ir Konstitucinio Teismo 2021 m. spalio 15 d. nutarimas ir siekis įstatymo lygmeniu patvirtinti principus, pagal kuriuos būtų nustatoma valstybės kompensuojamųjų vaistų kainodara ir kompensavimo sąlygos.

Arūnas Dulkys
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

„Daugelis dalykų turėtų būti ne Vyriausybės reguliuojami, o sutvarkyti įstatymo kontekste. Tai mums, aišku, atveria tą lauką, kada galima įnešti ir naujovių, pradėti kalbėti apie naujus dalykus, o kai kuriuos išdiskutuoti iš naujo.

Lietuva, kaip valstybė šiuo metu už vaistus moka daug. Mūsų žmonių krepšelyje tai sudaro didelę dalį, palyginti su kitomis valstybėmis.

Norėtume daryti vaistų vartojimą racionalesniu, labiau efektyviu. Norime, kad į Lietuvą pakliūtų inovatyvių vaistų. Mes dabar naudojame daug vaistų, bet tuose sąrašuose nėra daug inovatyvių vaistų. Mes dvigubai permokame ta prasme, kad mokame brangiai ir ne už pačius naujausius vaistus. Visi šie dalykai yra mūsų pasiūlymų pakete“, – žurnalistams teigė A. Dulkys.

Anot ministro, dabar atsirado puiki proga šiuos metus iš naujo skirti išdiskutuoti įvairiausius pasiūlymus. Pirminiai pasiūlymai jau pateikti.

„Tarsimės Ministrų kabinete, bus diskusijos ir analizės Sveikatos reikalų komitete. Judame į labai karštą temą, kur bus visokiausių interesų, matyt, ir kitų pragmatiškų pasiūlymų. Viską išklausysime ir judėsime į priekį“, – neabejojo A. Dulkys.

Sunaikinamų vaistų mastai – milžiniški

Ministras tikisi, kad pokyčiai padės sumažinti ir neracionalų vaistų vartojimą, kuris Lietuvoje yra milžiniškas.

„Mane asmeniškai visą laiką išmuša iš vėžių ir aš kiekvieną kartą pasitikslinu, ar tikrai gali būti tokie skaičiai, kad per pastaruosius metus iš mūsų gyventojų buvo surinkta ir utilizuota beveik 30 tonų vaistų – nebenaudojamų, išėjusių iš galiojimo termino. Tie skaičiai per pastaruosius metus netgi padvigubėjo!

Viena vertus galime sakyti, kad galbūt atsirado daugiau sąmoningų piliečių, kurie tiesiog neišmeta vaistų, kur nereikia. Kita vertus, ar tai nerodo, kad mes nebevertiname tų kompensuojamųjų vaistų, nes metinė vidutinė priemoka yra tik 15 eurų“, – kalbėjo A. Dulkys.

„Camelia“ tinklo vaistininkė
Foto: Organizacijos nuotr.

Taip pat jis mato ir kitą problemą – žmonės Lietuvoje rinkę rinktis brangiausią bet nebūtinai tinkamiausią jiems vaistą.

„Kai sudaryta galimybė rinktis iš jau esančių kainyne variantų, be abejo, žmonės tuo naudojasi. 75 m. ir vyresniems žmonėms apskritai viskas kompensuojama. Kadangi viskas yra dengiama, daugelis pradeda rinktis brangiausią galimą variantą.

Čia yra diskusinis klausimas: ar visą laiką brangiausias yra geriausias? Apie tai turėtume galvoti ateityje, kurti vaistų krepšelį.

Norime racionalesnio vaistų vartojimo, kad mes jų mažiau išmestume ir efektyviai naudotume Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšas“, – aiškino A. Dulkys.

Siekia mažinti šeimos ūkio išlaidas

Sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas pasakojo, kad ministerija, siūlydama koreguoti vaistų kainodarą ir kompensavimo tvarką, siekia įgyvendinti du pagrindinius tikslus. Vienas iš jų yra mažinti šeimos ūkio išlaidas.

Aurimas Pečkauskas

„Matome kontekstą – kainų augimą, kylančias kainas šildymui. Normalu, kad dalį tų išlaidų sudaro ir kainos, skiriamos kompensuojamųjų vaistų priemokoms.

Iš to konteksto atsiranda viena pagrindinė priemonė – vaistų priemokų krepšelio atsiradimas. Tai reiškia, kad šiuo metu pacientas vidutiniškai kompensuojamųjų vaistų priemokoms išleidžia apie 15 eurų. Bet matome, kad apie 120 tūkst. pacientų Lietuvoje išleidžia virš 45 eurų, o 20 tūkst. – ir virš 130 eurų“, – pastebėjo A. Pečkauskas.

Anot viceministro, remdamiesi kitų Europos šalių, daugiausia – Skandinavijos, patirtimi, norima įvesti krepšelį, kuriame per kalendorinius metus būtų apskaitomos pacientų sumokamos priemokos už įsigytus mažiausią priemoką turimus kompensuojamuosius vaistus. Pasiekus 45 eurų ribą (tokia šiuo metu yra trijų vidutinių metinių priemokų suma), likusias išlaidas padengtų valstybė – pacientams nebereikėtų mokėti daugiau.

„Buvo atliktas skaičiavimas ir modeliavimas, kokia to krepšelio riba galėtų būti. Žvelgiant į užsienio valstybių patirtis, vidutinės priemokos, kuri yra Lietuvoje, dydį buvo nuspręsta pasirinkti 45 eurų ribą“, – sakė viceministras.

A. Pečkausko teigimu, tokia priemonė taikoma ne vienoje Europos šalyje, taigi yra patikrinta ir tikrai turėtų būti efektyvi.

„Jeigu į krepšelį skaičiuojamos priemokos už mažiausią priemoką turinčius preparatus, tai nereiškia, kad kažkas keičiasi su kitų preparatų, turinčių didesnes priemokas tvarka, – patikslino A. Pečkauskas. – Pacientai kaip ir iki šiol, galės rinktis bet kurį prepartą. Tačiau brangesnių preparatų priemokos tiesiog nebus apskaitomos į krepšelio sumą“.

Įvestų MPP priemokų lubas

Kita priemonė būtų susijusi su medicinos pagalbos priemonių kompensavimu.

gimdymas, ligoninė, kateteris, mirtis

„Šiuo metu MPP rinkoje nėra jokių kontroliuojančių įrankių. Matome tendenciją, kad priemokos už MPP, kurias prisimoka pacientai, yra labai skirtingos ir ne vienodos. Jos svyruoja nuo keleto procentų iki kelių šimtų, o kartais net tūkstančių procentų pokyčių nuo bazinės kainos.

Norime pritaikyti šiuo metu vaistams taikomą analogiją, tai yra, įvesti MPP priemokų lubas. Siūlytina būtų, kad jos siektų apie 50 proc., tokiu būdu mažinant patiriamas išlaidas už išlaidas, reikalingas slaugomiems pacientams“, – komentavo viceministras.

Pasirinkimą sumažintų

A. Pečkauskas pasakojo, kad pasiūlymų pakete bus numatytas ir sprendimas, kaip sumažinti neracionalų vaistų pirkimą.

Vaistinėje
Foto: „Eurovaistinės“ nuotr.

Kaip anksčiau minėjo A. Dulkys, šiuo metu stebima tendencija, kad apie 60 proc. pacientų, kuriems visiškai kompensuojami vaistai ir MPP (tai yra, asmenys virš 75 metų amžiaus ir gaunantys mažas pajamas), galėdami rinktis iš plataus medikamentų spektro, linkę rinktis gerokai brangesnius arba brangiausius vaistus ir MPP iš viso pasirinkimų sąrašo.

„Manome, kad tai nėra labai socialiai teisinga praktika ir tikrai nėra racionalus lėšų naudojimo pavyzdys. Todėl sieksime, kad būtų kompensuojami tie vaistai ir MPP, kurie tikrai yra būtini ir tie, kurie turi mažiausią priemoką“, – žadėjo viceministras.

Siekis, kad pacientai rinktųsi kompensuojamuosius vaistus su mažiausia priemoka, anot A. Pečkausko, yra vienas iš racionalaus vaistų vartojimo aspektų.

Tikslas – daugiau inovatyvių vaistų Lietuvoje

Taip pat išsikeltas tikslas užtikrinti racionalų PSDF ir valstybės biudžeto lėšų naudojimą, siekiant sudaryti galimybes į Lietuvą patekti naujesniems, inovatyviems vaistams.

„Camelia“ vaistinėje
Foto: Organizacijos nuotr.

„Tenka pripažinti, kad Lietuva yra tikrai ne tarp pirmaujančiųjų Europos šalių pagal inovacijų prieinamumą. Matome, kad didelė dalis lėšų, skiriamų bendrai vaistų rinkai, nukreipiama į senus, daugelio tiekėjų patikrintus vaistus, kai nebeturime, ką skirti naujiems ir inovatyviems vaistams.

Norėtume įvesti išorinį referavimą – tai nėra nauja priemonė Lietuvoje, ji buvo taikoma iki 2018 metų vidurio ir vis dar taikoma kitoms vaistų grupėms.

Tai reiškia, kad nustatant bazinę vaistų kainą būtų atsižvelgiama į šiuo metu Europoje esančias kainas.

Matome, kad Lietuvoje turime didesnes vaistų kainas. Jeigu lygintume jas su vaistų kainomis Europoje, turėtume sumažinti šią kartelę ir sudaryti sąlygas įtraukti naujų medikamentų“, – paaiškino A. Pečkauskas.

2020 metais į kompensavimo sistemą buvo įtraukta apie 40 naujų medikamentų, pernai – apie dvidešimt.

„Šiuo metu turime ne vieną dešimtį paraiškų įtraukti inovatyvius vaistus, laukiančių, kol bus išanalizuotos, atliktas įvertinimas ir priimti sprendimai, ar tie vaistai turi patekti į kompensavimo sistemą.

Bet sprendimas yra ne viskas. Dar turime įvertinti PSDF galimybes tuos vaistus kompensuoti. Jeigu neturime ekonominių galimybių tuos vaistus įsileisti, net ir po priimto teigiamo sprendimo jie turi laukti, kol tam atsiras finansų“, – kalbėjo viceministras.

Įvedus visą išvardintų priemonių paketą galima būtų tikėtis sutaupyti 16–20 mln. eurų. Pasak A. Pečkausko šie pinigai galėtų būti nukreipti naujų vaistų atėjimui.

„Kiekvienais metais PSDF skiriamos lėšos ir taip yra augančios. Čia būtų dar papildomos galimybės įvesti naujus vaistus“, – teigė jis.

Šiuo metu naująją tvarką reglamentuojančių teisės aktų projektų paketas jau pasiekė Vyriausybę. Planuojama, kad pokyčiai galėtų įsigalioti jau nuo 2023 m. sausio 1-osios, tačiau dėl jų dar turės apsispręsti Seimas.

Bijo dėl galimo chaoso vaistinėse

Lietuvos vaistinių asociacijos (LVA), vienijančios „Eurovaistinę“, „Benu vaistinę“, „Gintarinę vaistinę“ ir „Norfos vaistinę“, pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė teigė, kad asociacija pritaria sprendimui pozityviai skatinti pacientus rinktis pigiausią vaistą. Tačiau manoma pacientams, kuriems šiuo metu yra 75 m. ir daugiau, šis skatinimas bus ne pozityvus, bet priešingai, iš jų bus atimama galimybė pasirinkti.

„Ši pacientų grupė, dažniausiai jau ilgai serga lėtinėmis ligomis ir vartoja tuos pačius vaistus 10, 20 ar net daugiau metų. Jei paprastai gavę tam tikrą vaistą nemokamai, ateityje turės primokėti, kils nemažai nepasitenkinimo ir chaoso vaistinėse, nes pacientams pakeisti savo dešimtmetį vartotą vaistą gali būti labai sudėtinga. Todėl siūlytume šiai pacientų grupei palikti esamą reglamentavimą.

O kitiems pacientams, kurie šiuo metu turi primokėti už kompensuojamus vaistus, siūlymas, jei jie per metus išleidžia 45 eurus pigiausiam kompensuojamam vaistui, kiti vaistai, jei pacientas renkasi pigiausią, būtų nemokami tikrai yra sveikintinas, tačiau tik su viena sąlyga.

Atkreipiame dėmesį, kad pacientas pats neprisimins, ar visada rinkosi pigiausią vaistą, gali būti, kad dėl vaistų tiekimo sutrikimų, vaistinėse net nebus paties pigiausio preparato, tad, pavyzdžiui, po beveik metų pacientas tikėsis, kad jam priklauso nemokami kompensuojami vaistai, tačiau realiai e.sveikata ir kitos duomenų bazės rodys, kad nepriklauso. Bus daug neaiškumo, tiek pacientams, tiek vaistininkams.

Todėl siūlome, kad būtų nustatyta konkreti suma nuo kurios, jei pacientas renkasi pigiausią kompensuojamą vaistą, visi šie vaistai jam išduodami nemokamai, nevertinant, ar jo jau patirtos išlaidos visada buvo tik pigiausiam vaistui primokėti“, – portalui „Delfi“ komentavo K. Nemaniūtė-Gagė.

Foto: Asm. albumas

Anot jos, svarbu pastebėti, kad e.sveikatos sistemų keitimai užtrunka, pvz. nuotolinės vaistų prekybos receptiniais vaistais laukiama jau du metus. Tad tikėtis, kad pvz. rudenį priėmus teisės aktus, jau kitų metų pradžioje, e.sveikata ir kitos duomenų bazės suteiks galimybę skaičiuoti, kiek pacientai išleidžia konkrečiam pigiausiam vaistui, pašnekovės nuomone, matyt, yra daugiau nei optimistiška.

„Baiminamės, kad teisiniai sprendimai bus, bet techninių ne, tokiu atveju pacientai bus siunčiami permoką susigrąžinti kreipiantis į Valstybines ligonių kasas, ar kitais nei pacientams, nei vaistinėms nepatogiais būdais. Tad tokie sprendimai, kuriems reikalinga įgyvendinti ir techninius sprendimus, turi būti nukeliami bent metams, kad juos būtų įmanoma realiai įgyvendinti vaistinėse.

Sveikatos apsaugos ministerijai taip pat siūlėme būdą, kuris yra naudojamas Skandinavijos šalyse ir leistų mažinti kompensuojamųjų vaistų kainas, t.y. įpareigoti vaistų gamintojus susirinkti iš vaistinių kompensuojamus vaistus, jei jie iškrenta iš kompensacijos“, – kalbėjo asociacijos atstovė.

Pasak pašnekovės, Europos Sąjungos šalyse, kur vyksta kainų konkursas dėl vaistų patekimo į kompensaciją, viena iš konkursų sąlygų yra vaistų gamintojų ar jų atstovų įpareigojimas pasibaigus naujam konkursui, susirinkti iš vaistinių vaistinius preparatus, kurie nepateko į kompensavimą. Šis reguliavimas yra taikomas Olandijoje, Danijoje ir kitose Skandinavijos šalyse, į kurių vaistų politiką šiandien lygiuojasi Lietuva.

„Siekiant, kad nauja vaistų kompensavimo tvarka veiktų sistemingai bei be spragų, būtina atsižvelgti į visų grandinėje dalyvaujančių subjektų teises ir pareigas bei jas tinkamai užtikrinti įtvirtinant tai teisės aktuose, pavyzdžiui Portugalijoje ir Ispanijoje, pasikeitus kompensuojamųjų vaistų kainoms, gamintojai yra įpareigoti pakeisti kainą ant pakuočių, todėl turi susirinkti vaistus iš visų vaistinių ir juos perpakuoti. Airijoje, keičiantis kompensuojamųjų vaistų kainynui, gamintojai ar jų atstovai taip pat turi susirinkti vaistus iš didmeninių vaistų platinimo įmonių ir vaistinių pagal nacionalinį susitarimą, kurio iniciatoriai buvo Vyriausybė“, – kalbėjo K. Nemaniūtė-Gagė.

Kitų Europos Sąjungos šalių praktika, kuomet gamintojai ar jų atstovai yra įpareigojami susirinkti po tenderio likusius vaistinius preparatus, skatina juos sekančiam konkursui siūlyti dar palankesnes kompensuojamųjų vaistų kainas, nes likučių klausimai yra vaistų gamintojų ar atstovų, bet ne vaistinių problema.

„Tačiau šiuo metu Lietuvoje pasikeitus kompensuojamų vaistinių preparatų kainynui, vaistai kurie nebekompensuojami ir nebeįsigyjami pacientų tampa visos šalies vaistinių ir vaistų didmeninio platinimo įmonių problema, nes jos priverstos prisiimti neproporcingus įsipareigojimus ir patirti papildomus kaštus ( sandėliuoti vaistus, kurie pasibaigus jų galiojimo terminui tampa farmacine atlieka), kadangi pagal šiandieninį teisinį reguliavimą vaistų gamintojai ar jų atstovai nėra įpareigojami susirinkti vaistų likučius iš didmeninio vaistų platinimo įmonių ir vaistinių ir taip neskatinamos konkuruoti sekančiuose kainynuose“, aiškino ji.