Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Reabilitacijos klinikos vadovas profesorius kardiologas Raimondas Kubilius pasakojo, kad tikslių duomenų, statistikos dėl uždelstų, negydytų širdies ligų pandemijos metu, nėra. Tačiau, pasak gydytojo, tikrai galima konstatuoti, kad COVID-19 turėjo didelę įtaką sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, taip žmonėms, kuriems liga dar nebuvo diagnozuota, tad jie tiesiog nežinojo, kad serga.
„Nenuostabu, kad pagal Higienos instituto duomenis, pandemijos laikotarpiu mirštamumas dėl širdies ligų išaugo. Mes, kardiologai, pastebėjome, kad ypač rajonų gyventojams pandemijos metu patekti pas gydytojus, pavyzdžiui, sutrikus širdies ritmui, buvo itin sudėtinga“, – sakė profesorius.
Sveikatos sistema, pasak profesoriaus, buvo susitelkusi pagalbą teikti sergantiems koronavirusu ir galvojo, kad kiti pacientai palauks, kol situacija pagerės. Visgi, ne visi galėjo laukti.
„Tačiau matėme, kad padaugėjo atvejų, kai pacientai nebespėjo kreiptis į gydytojus. Kai kurie vyresnio amžiaus pacientai, kurie turėjo širdies ir kraujagyslių ligų, prieš pandemiją turėjo tam tikrą fizinį aktyvumą, dienotvarkę, todėl ligos rodiklius pavykdavo išlaikyti stabilius. Prasidėjus karantinui, sumažėjo fizinis aktyvumas, prasidėjo įvairūs suvaržymai, dėl to pacientai, kai jau kreipėsi į mus, būdavo gerokai sunkesnės būklės.
Galiausiai, galime konstatuoti, kad pacientų, kurie atvykdavo į reabilitaciją po aktyvaus gydymo, funkcinė būklė, liga buvo daug sunkesnė palyginus su laikotarpiu iki pandemijos“, – kalbėjo prof. R. Kubilius.
Ką kardiologai laiko užleistomis ligomis?
Profesorius paaiškina, ką gydytojai kardiologai vadina užleistomis ligomis. Pasak jo, viena grupė – tai iš pažiūros sveiki pacientai, kurie tiesiog numojo ranka į savo rizikos veiksnius, tokius kaip padidėjusį kraujospūdį, cholesterolį, antsvorį.
„Dažniausiai jų atsakymas būna toks, kad jaučiasi gerai ir niekuo neserga. Tačiau neilgai trukus pacientas pradeda dusti, netoleruoti fizinio krūvio. Tada kreipiasi į gydytojus, bet matome, kad liga jau pažengusi, širdies sienelės sustorėjusios, pats širdies raumuo pakitęs, nes laiku nebuvo atkreiptas dėmesys“, – pasakojo gydytojas.
Kita grupė žmonių yra ta, kuriems jau diagnozuota širdies ar kraujagyslių liga, jiems paskirti vaistai, tačiau pacientas savavališkai atsisako vaistų ar reguliariai nesitikrina.
„Dažnai pacientas tiesioginio pagerėjimo nuo paskirtų vaistų nejaučia, bet jie užtikrina, kad nesusiformuotų krešuliai ir neįvyktų dar didesnė katastrofa. Tačiau pacientas vaistus savavališkai nutraukia ar sumažina dozę, todėl liga vystosi toliau ir galiausiai baigiasi vienokia ar kitokia komplikacija. Pacientas žinojo, kad jam diagnozuota liga, buvo paskirti vaistai, bet jų nevartojo, dėl to įvyko tragiškos išeitys“, – kalbėjo prof. R. Kubilius.
Užleistos širdies ligos, pasak pašnekovo, dažnai būna dėl tam tikrų spąstų – pacientas gali tiesiog nejausti simptomų, padidėjusio kraujospūdžio ar cholesterolio, tad tokius pacientus būna sudėtinga motyvuoti vartoti vaistus ar keisti gyvenseną.
Jei nieko nesiimsime, širdies ligą kiekvienas turės sulaukus 50–ies
Vieni iš labiausiai nukentėjusių pacientų pandemijos metu, profesoriaus teigimu, tikriausiai buvo sergantys lėtinėmis širdies ligomis. Šiems žmonėms reikia nuolatinės gydytojų priežiūros, konsultacijų, mat lėtines širdies ligas būtina koreguoti vaistais. To nedarant bei nestebint bendros būklės, gresia insultas ir infarktas.
Viena iš tokių dažnų lėtinių širdies ligų yra širdies nepakankamumas, antra – ritmo sutrikimai.
„Sulaukus 65 metų viena dažniausių ligų yra prieširdžių virpėjimas. Jį reikia nustatyti kaip galima anksčiau, per 48 valandas, ir grąžinti ritmą, paskirti vaistus. Jei jis laiku nediagnozuojamas, gresia insultas. Tačiau pacientas dažnai aritmijos gali nė nejausti“, – perspėjo gydytojas.
Per visą nepriklausomybės laikotarpį širdies ligos išliko pagrindine mirties priežastimi Lietuvoje. Gydytojas pataria visiems vyrams nuo 40, o moterims nuo 50 metų kreiptis į gydytoją, kad būtų įvertinti rizikos veiksniai dėl šių ligų ir kuo anksčiau nustatyta jų pradžia, net jei pacientas visiškai nieko nejaučia.
„Jei nepavyks įtraukti daugiau pacientų į šią prevencinę programą, nepavyks anksčiau diagnozuoti ligos, artimiausius metus ar dešimtmečius vėl matysime tik liūdną statistiką“, – perspėjo prof. R. Kubilius.
Gydytojas papasakojo, jog neseniai atliktas amerikiečių tyrimas parodė, kad maždaug kas antros besiruošiančios gimdyti amerikietės širdies būklė nėra gera. Tad tik pusė jų turi nepriekaištingą širdies sveikatą ir neturi rizikos veiksnių. Tuo metu Lietuva yra priskiriama prie šalių, turinčių labai didelę riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Taigi, nieko aktyviai nedarant, sulaukus 50 metų dauguma jau turės širdies ar kraujagyslių ligas.
„Kiekvienas, sulaukęs 20 metų, jau turi pasimatuoti savo kraujospūdį, išsitirti cholesterolį ir kartoti tyrimus kas 2 metus. Labai svarbus fizinis aktyvumas ir sveika mityba – rodos, reikia visai nedaug, kad širdies ligų būtų daug mažiau“, – apibendrino profesorius.
Pažengusių stadijų navikų padaugėjo apie 5 proc.
Pasak nacionalinio vėžio instituto Konsultacinės poliklinikos skyriaus vedėjo, gydytojo urologo dr. Arūno Kulbokos, pažengusių stadijų navikų padaugėjo apie 5 proc.
„Dėl 2020 m. prasidėjusios COVID-19 pandemijos gyventojams buvo sunkiau rūpintis savo sveikata ir tikrintis profilaktiškai – pirminėje grandyje buvo vengiama kontaktinių vizitų, neveikė vėžio prevencijos programos. Visos šios priežastys nulėmė, kad pažengusių stadijų navikų padaugėjo apie 5 proc.“, – sakė dr. A. Kulboka.
Mediko paklausėme, ką gydytojai onkologai vadina užleista liga.
„Profilaktinių patikrinimų, vėžio prevencijos programų pagrindinė užduotis yra nustatyti onkologinę ligą ankstyvoje stadijoje, kai ją dar galima kontroliuoti ir visiškai išgydyti pacientą. Užleistas atvejis reiškia, kad onkologinė liga nustatyta pavėluotai – dažnai jau vietiškai pažengusi, t.y. navikas užaugęs didelis, pažeidęs gretimus organus ar sistemiškai išplitęs, metastazavęs. Jei liga nustatoma jau pažengusi, dažniausiai paciento visiškai išgydyti nebeįmanoma, gydymo rezultatai, paciento mirtingumo ir išgyvenamumo rodikliai būna prastesni“, – paaiškino pašnekovas.
Gydytojas pasakoja, kad iš savo patirties matė, jog pandemijos metu dažniau į gydytojus onkologus pavėluotai kreipėsi pacientai, kurių onkologinės ligos buvo agresyvesnės ir jų progresavimo eiga buvo greitesnė, dažnai slapta.
„Konsultuodamas pacientus kaip urologas pastebėjau, kad padaugėjo užleistų inkstų ir šlapimo pūslės vėžio atvejų“, – sakė dr. A. Kulboka.
Per COVID-19 pandemiją gyventojams buvo sunkiau rūpintis savo sveikata ir tikrintis profilaktiškai bei sutriko visas onkologinių ligonių ištyrimas ir gydymas, tad skaičiuojama, kad dėl to mirštamumas nuo šių ligų ateityje gali padidėti net 15 proc.
Pasak pašnekovo, 2020 m. prasidėjus COVID-19 pandemijai, bendras pacientų apsilankymų skaičius Nacionalinio vėžio instituto Konsultacinėje poliklinikoje buvo sumažėjęs beveik 25 procentais.
„2021 m. pacientų apsilankymų skaičius padidėjo, tačiau dar nepasiekė priešpandeminio lygio, todėl galima daryti išvadą, kad ir prevencinės programos dar negrįžo į priešpandeminį lygį. Tikimės ir dedame visas pastangas, kad 2022 taptų lūžio metais ir tiek prevencinės programos, tiek pacientų apsilankymų skaičius padidėtų ir pasiektų buvusį lygį“, – sakė dr. A. Kulboka.
