Mūšio lauke dirba paramedikai, o gydytojai – karo ligoninėse
Kaip pasakojo V. Kočiubaitis, karo medikai turi ne tik medicininį išsilavinimą, bet ir karinį pasirengimą.
„Asmeniškai aš esu baigęs kursus karo akademijoje, taip pat kursus Taline, daugybę kitų kursų. Mes buvome rengiami misijoms. Lietuva misijose buvo beveik 10 metų, pagrindinis mūsų tikslas buvo gelbėti karius ir užtikrinti jiems sveikatos apsaugą, sveikatos priežiūrą. Bet pagrindinė kvalifikacija yra medicinos universitetuose“, – kalbėjo pašnekovas.
V. Kočiubaitis Afganistane praleido 2 metus. Gydytojas pasakoja, kad pirmoje misijoje dirbo didelėje vokiečių karo ligoninėje. Ji teikė trečio lygio gydymo paslaugas ir beveik prilygo universitetinei ligoninei. Kitas dvi misijas gydytojas praleido Čagčarane, Goro provincijoje, šios misijos buvo koordinuojamos lietuvių.
„Pagrindinis mūsų tikslas buvo užtikrinti sveikatos priežiūrą, skubią pagalbą ir evakuaciją. Tačiau mano misijos metu sužeidimų nebuvo tiek daug, buvo daug infekcinių ligų. Todėl daugiausiai per paskutines dvi misijas gydžiau vaikus, o ukrainiečiai chirurgai, su kuriais man teko dirbti, operavo vietinius ligonius, karius afganistaniečius, policininkus, nes jie gana dažnai buvo sužeidžiami, apšaudomi, sprogdinami minų“, – sakė V. Kočiubaitis.
Pačiame mūšio lauke, kaip pasakojo pašnekovas, dirba paramedikai. Tuo metu karo gydytojai yra toliau nuo fronto linijos – bataliono medicinos stotyje arba karo ligoninėje. Neretai karo ligoninės būdavo įkurtos palapinėse. Jose teko dirbti ir V. Kočiubaičiui.
Tik atvykus į vietinę ligoninę žuvo 6 vokiečių gydytojai
Gydytojas prisimena, kad vietinius vaikus dažniausiai tekdavo gydyti nuo infekcinių, parazitinių ligų, plačiai paplitusios tuberkuliozės, maliarijos, meningito.
Kabulo vokiečių ligoninėje buvo gydomi NATO kariai, kartais sunkiau sergančius afganistaniečių vaikus.
„Buvo įvairus kolektyvas, gal 5 tautybių. Ligoninė buvo tikrai didelė, vyko intensyvus darbas. Ten ir įgijau savo pirmą patirtį – dirbant su vokiečiais, šveicarais, austrais. Kitos misijos buvo lengvesnės, bet pirma patirtis buvo ten“, – kalbėjo pašnekovas.
Ši pirmoji misija, pasak gydytojo, buvo sukrečianti.
„Man tik atvykus į bazę, į vietinę ligoninę, prie Kabulo ką tik buvo žuvę 6 vokiečių gydytojai.
Išliko ir prasmingų prisiminimų, tik tiek, kad viskas nuėjo šuniui ant uodegos, dabar viską valdo talibai. Dabar žiūriu, kas vyksta Ukrainoje – tas karas yra tūkstantį kartų brutalesnis nei tai, ką man teko matyti Afganistane. Ten dirbantys medikai dabar dirba labai pavojingomis sąlygomis, su kai kuriais iš jų dirbome kartu“, – pasakojo V. Kočiubaitis.
Pasak gydytojo, nors Afganistano karą jis matė iš arti, dabartiniai vaizdai iš Ukrainos jam kelia didelį siaubą.
Lietuvoje karo medikų yra apie 500
V. Kočiubaičio teigimu, karo atveju Lietuvoje didžiausias krūvis tektų didžiųjų miestų ligoninėms.
„Lietuva turi patyrusių gydytojų, turi ir karo gydytojų. Žinoma, daug gydytojų, kurie yra dirbę Afganistane ir turi patirtį, jie yra rezerve. Bet jie būtų mobilizuojami ir, jei žmogui iki 65 metų, jis turėtų grįžti. Dabar dauguma jų yra užsienyje“, – sakė pašnekovas.
Šiuo metu Ukrainoje ligoninės daugiausiai dirba požemiuose, rūsiuose.
„Rusai, statydami šias ligonines Ukrainoje, planavo, kad juos užpuls amerikiečiai, dėl to statydavo didžiules slėptuves po ligoninėmis. Dabar ten slepiasi ukrainiečiai nuo pačių rusų“, – kalbėjo gydytojas.
Lietuvoje karo medikų yra apie 500. Pasak pašnekovo, šie medikai tikrai gerai parengti, kai kurie buvę Afganistane ar kitose misijose. Taip pat yra karo medicinos centras, kuris 9 mėnesius ruošia paramedikus.
„Manau, kad dabar esančių parengtų karo medikų mums užtektų. Karo medicina neturi savo chirurgų ar ligoninės – jie orientuojasi į pirminę grandį. Tačiau karo atveju dirbtų pagrindinės ligoninės. Tokiai mažai šaliai turėti karo ligoninę būtų per didelė prabanga“, – sakė pašnekovas.
Karo ligoninės, skirtingai nuo civilių ligoninių, yra orientuotos į didelį sužeistų žmonių srautą. Civilių ligoninėse atliekamos planinės operacijos, konsultacijos, ambulatorinės paslaugos.
Karo ligoninės pagrindinis tikslas yra stabilizuoti sužeisto žmogaus būklę, jei reikia – operuoti, ir evakuoti pacientus į saugią vietą ar kitą šalį. Iš Afganistano, pasak gydytojo, daugiausiai sužeistų žmonių būdavo evakuojama į Vokietiją.
V. Kočiubaičio teigimu, dauguma karių, dabar kariaujančių Ukrainoje, patirs potrauminio streso sindromą. Tačiau dar baisiau tai, kad ukrainiečių vaikai karo siaubą ir traumą prisimins visam gyvenimui.
„Manau, kad daug ukrainiečių karių atvyks į Lietuvą reabilitacijai ir gydymui“, – sakė pašnekovas.
Patarė, ko karo atveju medikams reikėtų labiausiai
Gydytojas patarė neužmiršti karinių mokymų medikams, taip pat didelį dėmesį atkreipti į vaistų, tvarsčių, medicininės įrangos atsargas.
Būtinas ir medicininis šarvuotas transportas, sraigtasparniai, kurie galėtų evakuoti sužeistuosius.
„Greitoji pagalba turėtų smarkiai įsijungti į šį procesą. Žinoma, žinau, kad vyksta įvairūs mokymai. Manau, kad Lietuva neblogai pasiruošusi, nes gydytojai kvalifikuoti. Aišku, reikia atsargų, plano, kaip vyktų sužeistųjų judėjimas. Tai labai svarbu“, – patararė pašnekovas.
