Nakvynė ligoninėje – 3 eurai

Ne taip seniai Kėdainių ligoninė paskelbė apie atnaujintą Dienos chirurgijos paslaugų teikimo tvarką. Joje nurodyta, kad dienos chirurgija nuo šiol bus vienos dienos paslauga, o norintiems likti nakčiai ligoninėje su medikų priežiūra, už tai teks susimokėti. Kaina: viena nakvynė – 3 eurai.

Aldo Surkevičiaus nuotr.

„Dienos chirurgijos paslauga organizuojama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos ministro įsakymo „dėl dienos chirurgijos paslaugų teikimo ir apmokėjimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis reikalavimų“ aprašu. Planinė asmens sveikatos priežiūros paslauga suteikiama paciento atvykimo į asmens sveikatos priežiūros įstaigą (ASPĮ) dieną. Tai yra, pacientui atvykus į ASPĮ, jam atliekama gydomoji ir (ar) diagnostinė intervencinė procedūra. Kai po atliktos procedūros pacientas atgauna sąmonę, apsauginius refleksus ir stabilizuojasi jo organizmo gyvybinės funkcijos, jis tą pačią dieną išrašomas.

Iki patvirtinto ministro aprašo pakeitimo, dienos chirurgijos paslaugas galėjome organizuoti iki 24 val., kurios buvo apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų.

Dabar įstaigoje pasitvirtinome mokamos nakvynės tvarką, vadovaudamiesi to paties aprašo 29 punktu „Mokamos apgyvendinimo (nakvojimo) paslaugos ASPĮ teikimo tvarką nustato ASPĮ vadovas“. Nuspręsta įvesti simbolinį 3 eurų mokestį už nakvynės paslaugą pacientui, kuris pageidauja pasilikti nakvoti ligoninėje ir jaustųsi saugesnis medikų priežiūroje nei namuose“, – kodėl buvo įvestas toks mokestis portalui „Delfi“ paaiškino Kėdainių ligoninės direktorė Edita Vaškevičienė.

Edita Vaškevičienė
Foto: Vilniaus miesto savivaldybė

Pašnekovė pridūrė, kad ministro įsakymas galioja visoms įstaigoms, teikiančioms šias paslaugas. Įstaigos turėjo pasitvirtinti mokamas nakvynės tvarkas, įsivertinti ir pasitvirtinti nakvynės kainą.

Paklausta, kaip į tai, kad už nakvynę ligoninėje teks susimokėti, reaguoja pacientai E. Vaškevičienė atsakė: „Pacientai, išreikšdami norą gauti nakvynės paslaugą, yra supažindinami pasirašytinai dėl mokamos paslaugos. Kol kas pretenzijų negirdėjome“.

Pasidomėjus, ar toks pat mokestis, jeigu, suteikus dienos chirurgijos paslaugas, pacientas pasiliktų nakčiai, būtų imamas ir Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (KUL), šios gydymo įstaigos atstovė spaudai Aistė Noreikaitė atsakė: „Jei yra poreikis stebėti paciento sveikatos būklę – jis lieka ligoninėje. Šiuo metu tai nėra apmokestinta“.

"Kauno klinikose patvirtintos tvarkos, kad pacientams, norint gydymo įstaigoje likti nakčiai su gydytojo priežiūra už papildomą mokestį, nėra.

Šiuo metu Kauno klinikose dienos chirurgijos paslaugos teikiamos nemokamai iki 12 valandų. Vėliau pacientai išleidžiami iš gydymo įstaigos, o pastebėjus, kad pacientui dėl sveikatos būklės reikalinga ilgesnės trukmės priežiūra, jie perkeliami į stacionarą. Jame pacientams medikamentai ir medicininės priemonės teikiamos nemokamai.

Taip pat šiuo metu Kauno klinikose rengiama tvarka, kad po suteiktų dienos chirurgijos paslaugų, pacientai, norintys gydymo įstaigoje likti ilgiau nei to reikalauja gydymas, galėtų tai padaryti už papildomą mokestį", - portalui "Delfi" sakė Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriaus vadovas Linas Darginavičius.

Tvarka galioja visoje Lietuvoje

Tai, kad už nakvynę ligoninėje gali tekti susimokėti, patvirtino ir Valstybinės ligonių kasos (VLK) Ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė Diana Petravičienė, pabrėžusi, kad nuo šių metų kovo 3 dienos nauja dienos chirurgijos paslaugų teikimo tvarka įsigaliojo visoje Lietuvoje.

Dienos chirurgijos paslaugų teikimo ir apmokėjimo PSDF lėšomis reikalavimų aprašas yra išdėstytas nauja redakcija ir patvirtintas ministro įsakymu. Juo vadovaujantis, dienos chirurgijos paslauga yra laikoma planinė asmens sveikatos priežiūros paslauga, suteikiama paciento atvykimo į gydymo įstaigą dieną.

„Minėtame reikalavimų apraše yra nurodyta, kad po atliktos chirurginės intervencijos, pacientui atgavus gyvybines funkcijas, chirurgijos paslaugą teikiantis gydytojas turi atlikti paciento sveikatos būklės vertinimą ir priimti vieną iš šių sprendimų:

  • paciento sveikatos būklė stabili ir jis gali būti išrašomas iš dienos chirurgijos paslaugą teikusios gydymo įstaigos (toliau sveikatos būklės įvertinimą organizuoja šeimos gydytojo komanda);
  • pacientas dėl sveikatos būklės turi būti perkeliamas į stacionarines paslaugas teikiančią gydymo įstaigą arba pacientui toliau teikiama stacionarinė paslauga, jei dienos chirurgijos paslauga buvo teikta gydymo įstaigoje, turinčioje teisę teikti ne žemesnio nei antrinio lygio stacionarines chirurgijos arba terapinio profilio paslaugas.


Taigi, tik tuo atveju, kai paciento sveikatos būklė stabili ir jis gali būti išrašomas, tačiau pacientas pats pageidauja likti gydymo įstaigoje ilgesnį laiką, jam gali būti suteikiama mokama apgyvendinimo (nakvojimo) paslauga“, – nurodė atsiųstame atsakyme VLK specialistė.

Kada už paslaugas reikia mokėti?
Foto: VLK infografikas

D. Petravičienė pridūrė, kad gydymo įstaigos mokamų paslaugų (taip pat ir apgyvendinimo) teikimo tvarką ir mokamų paslaugų kainas nustato gydymo įstaigos vadovas, o gydymo įstaiga pacientui turi suteikti galimybę su šia tvarka ir kainomis susipažinti.

„Jeigu pacientui kyla neaiškumų dėl gydymo įstaigoje nustatytų mokamų paslaugų kainų, reikėtų kreiptis į gydymo įstaigos administraciją.

Verta paminėti, kad į dienos chirurgijos paslaugų kainas įskaičiuotos visų reikalingų diagnostinių ir gydomųjų priemonių, vaistų, gydomųjų ir diagnostinių intervencinių procedūrų (įskaitant anesteziją), ikioperacinės ir pooperacinės priežiūros sąnaudos“, – nurodė ligonių kasų atstovė.

Srautus reguliuoja ir mokesčiu

Susimokėti už gydymo paslaugas gali būti paprašyti ir pacientai, kurie kreipiasi į skubios pagalbos skyrius dėl nežymių sveikatos sutrikdymų arba tada, kai skubi būtinoji pagalba jiems nebūtina.

Santaros klinikų Skubios medicinos centro vadovas Andrius Klimašauskas pastebėjo, kad tokių pacientų skubiosios pagalbos skyriuose yra apie 30 proc. Tai – didelis skaičius, žinant, kad pernai Santaros klinikų Skubios medicinos centre iš viso buvo gydyti 55 tūkst. pacientų, taigi iš jų apie 20 tūkst. kreipėsi, kai skubi pagalba nebuvo būtina, o kamavo tik nežymūs sveikatos sutrikimai.

„Mes tuos ligonius atpažįstame dar prieš jiems įeinant į ligoninę. Tik, reikia pripažinti, kad ne visada kategorija ligonių, kuriems nepriklauso būtinoji pagalba, tokia pati išlieka. Mes turime teisę pakeisti, kas patenka į šią kategoriją, padaryti kurią nors pagalbą būtina ir pan.“, – patikslino Santaros klinikų Skubios medicinos centro vadovas.

Andrius Klimašauskas
Foto: Organizacijos nuotr.


Paprašius pateikti nebūtinos skubios pagalbos atvejų pavyzdžių, gydytojas sakė, kad jie gali būti įvairūs.

„Kažkoks skausmas, kuris neatitinka būtinosios pagalbos kriterijų. Arba kosulys, kuris atsirado šiandien, dėl kurio ligoniui neramu ir todėl jis kreipiasi į skubios pagalbos skyrių ligoninėje, kur reikia teikti pagalbą rimtesniems ligoniams.

Žmogus, net ir tada, jeigu kreipiasi į skubios pagalbos skyrių su nežymiu skundu, kuomet galėtų būti gydomas ar pas šeimos gydytoją, ar kreiptis į vaistinę ir nusipirkti nuskausminančių vaistų, negali būti nepriimtas. Mes negalime prie durų nustatyti pagalbos būtinumo ir išsiųsti jo į namus. Bet kiekvienas toks žmogus tam tikra prasme užima rimto ligonio vietą ir atima gydytojo laiką“, – apeliavo į žmonių pilietiškumą gydytojas A. Klimašauskas.

Medikas pridūrė, kad pacientai skubios pagalbos skyriuose rūšiuojami pagal svarbumą. Tam, kuriam nebūtina pagalbą suteikti skubiai, suteikiama žemiausia kategorija – jis apžiūrimas vėliau.

„Bet lūkesčiai to žmogaus, kuris yra apsidraudęs Privalomuoju sveikatos draudimu, išlieka tokie patys: jis nori pagalbos čia ir dabar. Dėl to dalį pacientų mes apmokestiname“, – paaiškino „Delfi“ pašnekovas.

Imti tokį mokestį ligoninė gali, remdamasi sveikatos apsaugos ministro įsakymu ir Būtinosios pagalbos kriterijais.

Apmokestina per mažai

Pasitikslinus, kokią sumą gali tekti už tai pakloti, gydytojas sakė, kad viskas priklauso nuo situacijos. Tiesa, patikslino, kad būtinoji pagalba neapmokestinama.

Išgirdę, kad už nebūtinosios pagalbos suteikimą teks mokėti iš savo kišenės, žmonės supyksta.

„Jie į tai blogai reaguoja ir mes, saugodami savo ir žmonių nervų sistemą, turbūt juos apmokestiname per mažai“, – neslėpė A. Klimašauskas.

Foto: Vidmantas Balkūnas


Nenorintiems atverti piniginės pašnekovas patarė prieš važiuojant į skubiosios pagalbos skyrių visų pirma dėl to pasikonsultuoti su budinčiu gydytoju – tokius neretai turi poliklinikos – arba sulaukti kitos dienos ryto ir kreiptis į savo šeimos gydytojus.

Paklaustas, ar per pandemiją sumažėjo pacientų, kurie į skubiosios pagalbos skyrius kreiptųsi dėl neskubių atvejų, medikas sakė, kad kaip tik ne.

„Stacionarinė pagalba vis dar suvaržyta ir tam tikra prasme ligoninėse dar tebėra įprastų paslaugų stygius, vietų stygius.

Dabar sunkių, lėtinėmis ligomis sergančių ligonių, kurių būklė pablogėjo, yra daug ir pas mus, ir kitose didžiosiose ligoninėse, kurios perima didžiausią pacientų srautą, pvz., Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje. Pernai pacientų į mus besikreipiančių buvo 20 proc. daugiau nei 2019 metais“, – palygino gydytojas.

Ukrainiečiams skubi pagalba nemokama

Kaip pasakojo Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriaus vadovas Linas Darginavičius, skubi ir būtinoji pagalba visiems pacientams yra suteikiama nemokamai.

Kauno klinikų skubios pagalbos skyrius
Foto: DELFI / Rafael Achmedov

„Išskyrus atvejus, kai pacientai neturi deklaruotos gyvenamosios vietos Lietuvoje arba jie yra užsienio piliečiai, neturintys Europos draudimo kortelės.

Taip pat, jei pacientai neatitinka skubiosios ir būtinosios pagalbos kriterijų arba kai pacientai atvyksta dėl paslaugų, kurias gali suteikti šeimos gydytojas. Pavyzdžiui, jei pacientui prieš kelias dienas suteiktos paslaugos Skubios pagalbos skyriuje, o po kelių dienų jis pakartotinai kreipiasi besiskųsdamas tuo pačiu sveikatos sutrikimu, tačiau įvertinus būklę, paaiškėja, jog ji nesuprastėjo, už paslaugas yra prašoma susimokėti.

Atsižvelgiant į tai, kad nuo karo bėgantys ukrainiečiai dar gali neturėti savo šeimos gydytojo, jiems Kauno klinikose skubi pagalba teikiama nemokamai net ir tada, kai pacientai neatitinka nurodytų būtinosios pagalbos kriterijų, bet kurios nesuteikus ir paciento būklei pablogėjus, jo būklė jau reikalautų būtinosios pagalbos“, – paaiškino L. Darginavičius.

Nenorėdami laukti vizito pas šeimos gydytojus, važiuoja į ligoninę

A. Noreikaitė sakė, kad KUL tokių pacientų, kurie į Priėmimo-skubios pagalbos skyrių kreipiasi, kai to daryti neturėtų, yra apie ketvirtadalį.

Klaipėdos universitetinė ligoninė
Foto: DELFI / Rita Gečiūnaitė

„Tokie žmonės turėtų kreiptis į savo šeimos gydytojus, tačiau, dažnu atveju nenorėdami laukti vizito, jie važiuoja į ligoninę“, – kalbėjo pašnekovė, pridūrusi, kad tokiais atvejais pacientai apmokestinami pavieniais atvejais. Apmokestinimo kriterijai yra nustatomi, vadovaujamasi SAM nustatyta tvarka.

Išgirdę, kad už suteiktas paslaugas teks susimokėti, pacientai, anot A. Noreikaitės, paprastai supyksta.

Susimokėti ligoninėje gali tekti dviem atvejais

Ir kiti ligoninių skubiosios pagalbos skyriuose dirbantys medikai pastebi, kad atvykę pacientai neretai piktnaudžiauja ligoninės paslaugomis. Tai yra, kreipiasi ne dėl būtinosios pagalbos, o dėl tokios, kurią gali suteikti poliklinikoje dirbantis šeimos ar budintis gydytojas, pagal šeimos medicinos normą.

„Ar pagalba yra būtina, ar ne – sprendimą priima pacientą apžiūrėjęs gydytojas. Jei nustatoma, kad susirgimas pavojaus paciento gyvybei nekelia – jis į ligoninę neguldomas, pacientui rekomenduojama artimiausiu metu kreiptis į savo šeimos gydytoją. Todėl už skubiosios pagalbos skyriuje suteiktą nebūtinąją pagalbą paciento gali būti paprašoma susimokėti.

Trumpiau tariant, pacientui gali tekti susimokėti dviem atvejais. Pirma, jei pacientas savo noru atvyko nebūtinosios pagalbos ir sutinka laukti, kol jam bus suteiktos mokamos paslaugos. Antra, jei pacientas neatitinka būtinosios pagalbos masto, kurį nustato jį apžiūrėjęs gydytojas – tokiu atveju gali būti teikiamos tik mokamos paslaugos, nes pacientas turi kreiptis į šeimos gydytoją, tačiau pats savo noru nori būti aptarnaujamas skubiosios pagalbos skyriuje“, – paaiškino VLK atstovė D. Petravičienė.

Medikų pavyzdžiai, kai pacientas be reikalo atvyksta į Priėmimo-skubios pagalbos skyrių.
Foto: VLK infografikas

Anot specialistės, skubioji pagalba turi būti pacientui suteikta nedelsiant ir pagal poreikį.

„Tačiau, kaip jau minėta, jei pacientui reikalinga ne būtinoji, o planinė pagalba, pacientas gali būti nukreiptas pas šeimos ar budintį gydytoją. Gydymo įstaiga privalo informuoti pacientus apie galimybę nemokamai gauti ligonių kasų lėšomis apmokamas paslaugas“, – komentavo D. Petravičienė.

Specialistė atkreipė dėmesį, kad vykti į ligoninės skubiosios pagalbos skyrių ar kviestis greitąją pagalbą reikia tais atvejais, kai kyla reali grėsmė žmogaus sveikatai ar gyvybei, pavyzdžiui, patekus į autoįvykį, stipriai susižeidus, nusideginus, praradus sąmonę, esant tokiai būklei, dėl kurios gali sutrikti gyvybiškai svarbių organizmo funkcijų veikla.

Skubioji medicinos pagalba – tai tokia medicinos pagalba, kuri teikiama nedelsiant arba neatidėliotinai, kai dėl ūmių klinikinių būklių gresia pavojus paciento ar aplinkinių gyvybei arba tokios pagalbos nesuteikimas laiku sukelia sunkių komplikacijų grėsmę pacientams. Skubiosios medicinos pagalbos mastas yra patvirtintas sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Visais kitais atvejais pacientai raginami kreiptis į poliklinikose dirbančius šeimos gydytojus, o poliklinikų nedarbo metu – į budinčius gydytojus.

Taip pat svarbu žinoti, kad būtinoji medicinos pagalba visiems Lietuvos gyventojams – tiek apdraustiems PSD, tiek neturintiems šio draudimo – nemokamai teikiama visose sveikatos priežiūros įstaigose, kur jie besilankytų. Pavyzdžiui, jei būtinosios medicinos pagalbos reikia Telšiuose, nors žmogus atvykęs iš Vievio, jam ši pagalba turi būti suteikta artimiausioje gydymo įstaigoje: ar tai būtų šeimos medicinos centras, ar ligoninė“, – teigė D. Petravičienė.

Šeimos medicinos paslaugos turi būti tiekiamos visada

VLK atstovė priminė, kad kiekviena poliklinika ar šeimos medicinos centras turi užtikrinti prie jų prisirašiusiems privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems pacientams nepertraukiamą šeimos medicinos paslaugų teikimą. Tai reiškia, kad reikiama medicinos pagalba žmonėms turi būti suteikta 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę.

„Pacientus neretai supainioja tai, kad ne visos poliklinikos ar šeimos medicinos centrai pagalbą nepertraukiamai teikia pačios. Kai kurios jų yra sudariusios sutartis su kitomis sveikatos priežiūros įstaigomis. Todėl gyventojams labai svarbu iš anksto išsiaiškinti, kur kreiptis budinčio gydytojo paslaugų, kai gydymo įstaiga, prie kurios žmogus yra prisirašęs, nedirba.

Apie tai galima pasiteirauti savo šeimos gydytojo ar registratūros darbuotojų. Taip pat ši informacija privalo būti skelbiama ir gydymo įstaigų skelbimų lentose, jų interneto svetainėse. Patogu sužinoti, kur kreiptis pagalbos po darbo valandų, ir ligonių kasų interneto svetainėje. Čia surinkta ir nuolat atnaujinama informacija apie visos šalies gydymo įstaigas ir jų teikiamas paslaugas“, – patarė specialistė.