„Praėjus vos 2 mėnesiams po to, kai buvo gauta pranešimų apie paslaptingu virusu užkrėstus žmones Uhane, 2020 m. kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacja (PSO) paskelbė COVID-19 (koronaviruso infekciją) pasauline pandemija. Nors pirmuose pranešimuose buvo teigiama, kad virusas nėra lengvai platinamas žmonių, realybė pasirodė visai kitokia. Deja SARS-CoV-2 koronavirusą gali platinti žmonės, jis greitai apkeliavo pasaulį ir jau užkrėtė daugiau nei 450 mln. žmonių, o COVID-19 liga iki šiol nusinešė daugiau nei 6 mln. gyvybių. Tai viena mirtingiausių pandemijų istorijoje ir tai ne pirmas kartas, kai žmonija susiduria su iš pažiūros nesustabdoma liga“, – savo įrašą pradėjo profesorius S. Čaplinskas.

Savo įraše profesiorius iškelia klausimą, kuo baigsis COVID-19. S. Čaplinskas įsitikinęs, kad COVID-19 niekur nedings ir liga kurį laiką išliks endemiška, nes SARS-CoV-2 turi daug pranašumų.

„Ir jei kas nors kurtų „gerai atliekantį savo darbą virusą“, jis būtų labai panašus į šį koronavirusą. Vakcinos sukeltas ar natūraliai įgytas imunitetas, atmainos nusilpimas, greitųjų testų prieinamumas ir aktyvios ligos formos gydymo tobulinimas – visa tai drauge gali paversti COVID-19 ligą tuo, ką skeptikai iš pradžių klaidingai pakrikštijo sunkiu peršalimu ar gripu.

COVID-19 pandemijos pabaigos paskelbimas, neturi būti suprantamas, kaip SARS-CoV-2 viruso cirkuliacijos nutraukimas. Ligos atsiranda ir niekur nedingsta. Todėl paskelbus, kad blogiausia jau praeityje, nereiškia, kad visuomenė turi nepaisyti ir atsisakyti profilaktinių biosaugos priemonių ar veiksmingos specifinės prevencijos priemonės – vakcinacijos.

Koronaviruso infekcijai tapus endemine reiškia, kad ji ir toliau plis, sukeldama protrūkius, tačiau neperkraunant sveikatos apsaugos sistemos, nesutrikdant žmonių socialinio aktyvumo, jau nekalbant apie išaugusį perteklinį mirštamumą nuo kitų ligų dėl ribotų sveikatos priežiūros paslaugų pandeminių ribojimų metu. Tikėtina, kad SARS-CoV-2 ir toliau sukels žmonių ligas, tiktai, kadangi jų padariniai pasiskirstys per ilgesnį laiką, galime nesuvokti, kad jie tokie pat sunkūs, kaip ir patirti per pastaruosius 2 metus“, – skelbia profesorius.

Taip pat profesiorius įraše primena, kaip išgyvenome praėjusio šimtmečio pandemijas ir epidemijas.

„Ispaniškas gripas 1918 m. buvo daugiausiai mirčių nusinešusi kvėpavimo takų virusų pandemija žmonijos istorijoje – pasaulyje mirė daugiau nei 50 mln. (gal apie 100 mln.) žmonių arba 3% gyventojų. Mirštamumas siekė 10%–20%. Žmonija ispaniško gripo neįveikė – jį išgyveno, o natūralus imunitetas akivaizdžiai yra baisus būdas įveikti pandemiją. Kuo baigėsi Ispaniško gripo pandemija: tapo endemine liga.

Kiaulių gripą 2009 m., kaip ir ispanišką gripą, sukėlė to paties tipo gripo virusas: A H1N1. 80% mirčių buvo tarp jaunesnių nei 65 m. amžiaus žmonių. Kuo viskas baigėsi: kiaulių gripas tapo endemine liga.

ŽIV/AIDS pandemija tebėra pagrindinė pasaulinė visuomenės sveikatos problema, iki šiol nusinešusi 36,3 mln. [27,2–47,8 mln.] gyvybių. 2020 m. pabaigoje apytiksliai buvo 37,7 mln. [30,2–45,1 mln.] ŽIV užsikrėtusių žmonių, iš kurių daugiau nei du trečdaliai (25,4 mln.) Afrikos regione. ŽIV infekcija iki šiol yra neišgydoma, tačiau didėjant prieigai prie veiksmingos ŽIV prevencijos, diagnostikos ir gydymo, įskaitant oportunistines infekcijas, ŽIV infekcija tapo valdoma lėtine sveikatos būkle, leidžiančia ŽIV užsikrėtusiems žmonėms gyventi ilgą ir sveiką gyvenimą. Kuo viskas baigėsi: ŽIV infekcija tapo endemine liga.

SARS, MERS, Ebola užkrėsdavo tik sergantys žmonės. Kaip viskas baigėsi: sergamumas sumažėjo, kai plitimą pavyko sukontroliuoti pritaikius atitinkamas visuomenės sveikatos priemones.

Poliomielito protrūkiai fiksuojami visą pirmąją XX amžiaus pusę, o pandemijos lygį pasiekė besibaigiant 4 dešimtmečiui, daugiausia žūva vaikai, daug žmonių lieka paralyžiuoti. Liga buvo labai užkrečiama ir poliomielito žmonės bijojo kaip maro: namų ūkyje, kuriame buvo užsikrėtęs suaugęs ar vaikas, 90% – 100% imlių žmonių serologiniai žymenys bylojo, kad jie taip pat užsikrėtė. Lietuvoje 1957 m. buvo pradėta skiepyti nuo poliomielito, o 1972 m. buvo registruotas paskutinis susirgimo atvejis. Visuotinio skiepijimo pagalba 2002 m. birželio 21 d. visos Europos regiono šalys (taip pat ir Lietuva) paskelbtos „laisvos“ nuo poliomielito viruso. Kuo viskas baigėsi: vakcinuojant daugelyje pasaulio vietovių poliomielitas buvo išnaikintas.

Raupai XX a. nusinešė daugiau nei 300 mln. gyvybių. Mirštamumas siekė apie 30%. Kaip viskas baigėsi : vakcinuojant raupai buvo visiškai išnaikinti.

Raudonukė. Pradėjus visuotinio skiepijimo programas, įgimto raudonukės sindromo dažnis Europoje sumažėjo daugiau nei 90%.

Tymai. Iki 1963 m. prieš pradedant vakcinaciją pasauliniu mastu, kasmet buvo registruojama 2,6 mln. mirčių nuo tymų. Vakcinacija 2000-2018 m. padėjo išgelbėti apie 23,2 mln. gyvybių. Tymų virusui būdingas ypač didelis užkrečiamumas – imliose populiacijose suserga 90%-95% su sergančiu asmeniu bendravusių žmonių, o nuo vieno atvejo kyla 12-18 naujų (antrinių) susirgimų. Tymų ir raudonukės virusų cirkuliavimui sustabdyti reikia, kad skiepų aprėptys dviem MMR vakcinos dozėmis būtų didesnės nei 95%. Mažėjant skiepijimo aprėptims Lietuvoje (2008 m. – 97,0%, 2021 m. – 88,4%), susidaro sąlygos formuotis imlių asmenų grupėms, kurios kelia realią grėsmę nepaskiepytiems vaikams ir nesirgusiems asmenims susirgti tymais, be to, gali kilti tymų protrūkių.“