Nepasiskiepijusieji skaičiuojami tūkstančiais
Pasak D. Razmuvienės, koronaviruso pandemija turėjo ir tiesioginę, ir netiesioginę žalą. Vienas iš netiesioginės žalos pavyzdžių yra smarkiai sumažėjusios vakcinacijos apimtys nuo įvairių užkrečiamųjų ligų.
„Labai daug tėvų atsisako skiepyti savo vaikus. Vaikai pagal profilaktinį kalendorių skiepijami nuo 14 ligų. Pandeminiais metais skiepijimo apimtys sumažėjo 13 iš 14 šių ligų. Reiškia, nuo 13 užkrečiamų ligų vaikai paskiepyti tokiu procentu, kuris neleidžia formuoti visuomenės imuniteto“, – sakė D. Razmuvienė.
Kaip pasakoja gydytoja, įprastai vaikai iki 2 metų skiepijami nuo tymų, raudonukės ir epideminio parotito. Pernai metais nuo šių ligų paskiepyta tik 88 proc. vaikų. Tarp 7 metų – taip pat tik 88 proc. Kai kuriose savivaldybėse šie skaičiai nesiekia net 80 proc. Tačiau tymų virusas valdomas tik tada, jei vakcinuojama bent 95 proc. visuomenės.
2021 metais nuo tymų nepaskiepyta apie 3 tūkstančius vaikų, 2020 metais – daugiau nei 2,5 tūkstančio.
„Tokių vaikų skaičius auga ir jie tampa pačia pažeidžiamiausia grupe, kur gali įsisukti tymai, raudonukė ir visi kiti ligų sukėlėjai. Bet vaikai vieni negyvena, jie turi tėvus, globėjus, dėl to virusas gali sparčiai išplisti visuomenėje. Kitų skiepų apimtys taip pat sumažėjo. Ko gero, nuo 2010 metų tai yra pirmi metai, kai matome, kad mažėja skiepų apimtys“, – laidoje kalbėjo gydytoja epidemiologė.
Pasak gydytojos, vakcinacija nesumažėjo tik nuo meningokokinės B infekcijos – ji padidėjo 1 proc., bei nuo erkinio encefalito.
Problema ne tik dėl vaikų, bet ir dėl suaugusių vakcinacijos. Vakcinos nuo difterijos, stabligės, pneumokokinės infekcijos rizikos grupėms yra kompensuojamos, tačiau norinčiųjų pasinaudoti šia paslauga – vis mažiau.
„Manau, kad taip nutiko dėl pandemijos metu skleistos dezinformacijos ir neigiamo požiūrio į vakcinas“, – sakė D. Razmuvienė.
Greitai galime sulaukti infekcinių ligų protrūkių
Pasak gydytojo D. Varaškevičiaus, numatyti sumažėjusios vakcinacijos pasekmes yra gana nesunku.
„Tai infekcinių ligų protrūkiai. Ir situacija gali ženkliai pablogėti, nes visuomenėje pradėjo daugėti žmonių, atvykusių iš Ukrainos. Ukrainoje skiepų apimtys dar mažesnės nei Lietuvoje. Šiuo metu mūsų priėmimo skyriuje apie trečdalį atvykstančių vaikų yra ukrainiečiai. Jie serga ne tik rotavirusu, koronavirusu, bet yra tikimybė, kad pradės sirgti ir tomis infekcijomis, kurios yra reguliuojamos vakcinomis.
Tymų protrūkis jau prieš keletą metų buvo Lietuvoje. Didžiausias protrūkis buvo Kaune ir vėliau buvo išaiškinta, kad tai buvo įvežtinis atvejis, o tada infekcija išplito visoje Lietuvoje“, – sakė D. Varaškevičius.
Gydytojas pastebi, kad Lietuvoje jau darosi įprasta, jog gydytojų nuomonė nesvarbi, o žmonės labiau tiki pažįstamų, kaimynų nuomone, nors jie nieko bendro su medicina neturi.
„Nemažą meškos paslaugą daro ir kitų specialybių gydytojai, kurie su vakcinacija ir epidemiologija nieko bendro neturi. Pavyzdžiui, chirurgai, kurie kartais rekomenduoja nesiskiepyti. Kas būtų, jei mes, vaikų ligų gydytojai, pradėtume konsultuoti chirurgus kaip operuoti?“, – kalbėjo D. Varaškevičius.
Vėjaraupių protrūkiai šiuo metu jau pastebimi darželiuose ir mokyklose, todėl, pasak gydytojo, tikriausiai neužtruks ilgai, kai pamatysime ir tymų ar kitų užkrečiamų ligų protrūkius.
Infekcijos pavojingos ir suaugusiems
D. Razmuvienės teigimu, nereikėtų galvoti, kad šios užkrečiamos ligos pavojingos tik vaikams. Sergant tymais vienas žmogus gali užkrėsti dar 18 kitų. Tad užtenka vieno susirgusio vaiko, atėjusio į darželį ar mokyklą, ir infekcija pasklis visoje ugdymo įstaigoje arba dar plačiau.
„Raudonukės Lietuvoje jau seniai neturėjome, bet nebūkime tokie tikri, kad jos negali atsirasti. Tymų skiepai yra kartu su raudonukės komponentais bei kiaulytės. Šios trys infekcijos labai greitai plintančios ir labai greitai užkrečiamos. Nemanau, kad reikia galvoti apie kokį ilgesnį laikotarpį, blogų rezultatų galime sulaukti labai greitai“, – perspėjo gydytoja.
Gydytoja priminė, kad per 2019 metais įvykusį tymų protrūkį, itin daug susirgusių buvo ir tarp suaugusiųjų iki 30 metų. Tačiau lietuviai vis dar per mažai investuoja į savo sveikatą – nepasirūpina skiepais ir kita profilaktika.
Specialiai užkrėsti vaikų griežtai nepataria
Tėvų argumentai, kodėl jie nenori skiepyti vaikų, būna patys įvairiausi. D. Varaškevičiaus teigimu, dauguma jų dezinformacijos apie vakcinas būna skaitę internete.
„Žmonės, kurie užsiima medicina, imunologija, infektologija, jų šeimos nariai yra paskiepyti visomis vakcinomis. Nejaugi jie savo artimiausius žmones skiepytų, kad pablogintų jiems situaciją? Čia yra labai didelė spraga švietimo“, – sakė laidos pašnekovas.
Gydytojas pastebi 3 pagrindinius aspektus, kodėl visuomenė turi taip mažai žinių apie vakcinas. Visų pirma – universitetai, ruošiantys gydytojus, per mažai dėmesio skiria imunologijos temoms. Antra, mokyklose reikėtų kur kas daugiau informacijos apie imunitetą ir vakcinaciją.
„Ir, žinoma, labai svarbu, kad patys medikai rodytų pavyzdį. Kad pirminės sveikatos priežiūros centrų darbuotojai pasiskiepytų. Kartais tėvai sako, kad lankosi pas šeimos gydytoją, kuri nesiskiepija, tai kaip jie patys gali pasitikėti vakcinomis“, – sakė D. Varaškevičius.
Vienas iš itin gajų mitų, kad natūralus imunitetas yra geresnis už bet kokias vakcinas. Tad kai kurie tėvai netgi specialiai užkrečia vaikus vėjaraupiais ar kitomis ligomis, kad imunitetą jie įgautų natūraliai.
Tačiau, pasak gydytojo, komplikacijų rizika yra tikrai nemaža.
„Per mano 25 metų darbo stažą, visi tėvai, kurių vaikai persirgo encefalitais, ar erkiniu, ar išsivysčiusiu po vėjaraupių, paklausus, ar dabar jau skiepytų savo vaiką, atsakydavo, kad tikrai taip. Kol tiesiogiai su tuo nesusiduri, tol būna neigimo stadija. Be to, mes dabar jau turime finansines galimybes skristi ne tik į Europos, bet ir į Rytų šalis. Jose vakcinacija daug mažesnė, todėl parsivežti infekciją yra gana paprasta“, – kalbėjo vaikų ligų gydytojas.
Mirtingumas nuo infekcijų, nuo kurių šiuo metu jau turime vakcinas, seniau būdavo itin didelis. Tad gydytojas primena, kad vakcinos buvo sukurtos tikrai ne be tikslo. Pavyzdžiui, nuo tymų Ukrainoje kasmet miršta šimtai vaikų.
„Visos infekcijos gali baigtis mirtimi. Jau nekalbu apie kitas komplikacijas, kurios gali būti ilgalaikės. Vakcinos buvo sukurtos tam, kad apsaugotų mus nuo mirties“, – kalbėjo D. Varaškevičius.
Pasak D. Razmuvienės, dabar būtų pats laikas kreiptis į savo vaiko gydytoją, kad išsiaiškintumėte, kokie skiepai vaiko dar laukia. Tada šeimos gydytojas sudarys individualų skiepų planą. Gydytoja ragina nelaukti protrūkių ar nesilankyti vėjaraupių vakarėliuose, norint užkrėsti vaiką ir imunitetą sukurti neva natūraliu būdu.
„Dabar sustokite ir pagalvokite – grėsmė tikrai reali. Susikaupkite, nueikite, paklauskite, išsiaiškinkite ir pasiskiepykite. Pasirūpinti reikėtų ir suaugusiems žmonėms, net jei tai nekompensuojama vakcina“, – sakė D. Razmuvienė.
Sužinoti, ar esate skiepytas, galima iš savo skiepų paso ar kortelių gydymo įstaigose, taip pat informacijos gali būti e.sveikatoje. Padėti gali ir šeimos gydytojas.
