Dvejus metus nuo karantino paskelbimo 2020 m. kovo mėn. „Vilnius sveikiau“ aktyviai dalyvavo COVID-19 pandemijos valdymo procese. Vilniaus miesto savivaldybė pirmoji iš šalies savivaldybių atidarė mobilųjį patikros punktą, kurio apimtys nuo 3 testavimo taškų ir 100 testų per dieną per dvejus metus išaugo iki 16 taškų – plintant omikron atmainai, buvo atliekama daugiau nei 7,5 tūkst. testų per dieną. Per dvejus COVID-19 metus Vilniaus mobiliajame punkte buvo atlikta trečdalis visos Lietuvos PGR testų, daugiau nei ketvirtadalis visų greitųjų antigeno testų Lietuvoje ir 40 proc. šalies serologinių testų.
„Per dvejus metus epidemiologinė situacija Vilniuje nuolat keitėsi. Testavimo poreikis virš pusės milijono gyventojų turinčioje sostinėje smarkiai augo, todėl lenktyniaudami su virusu privalėjome būti lankstūs, siūlyti inovatyvius sprendimus ir būti nuolat pasirengę naujiems iššūkiams. Pirmieji šalyje įdiegėme naujus tyrimo metodus ir pradėjome testavimą mokyklose, prisidėjome kuriant nacionalinę kaupinių ir paviršių tyrimų sistemą. Iš daugiau nei 1,6 mln. testų, Vilniuje atliktų per dvejus pandemijos metus, virš 0,5 mln. testų atlikome ugdymo įstaigose. Bendradarbiaudami su Vilniaus miesto savivaldybe ir kitomis organizacijomis, kūrėme bei tobulinome pandemijos ir rizikos valdymo modelius, procesus. Sėkmingas mobiliųjų punktų darbo organizavimas ir pasiteisinusios pandemijos valdymo strategijos leido būti pavyzdžiu bei gerosiomis praktikomis dalytis su kitomis savivaldybėmis“, – pandemijos metu nuveiktus darbus apibendrina Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ direktorė Guoda Ropaitė-Beigė.
Patirtį pritaikys padedant Ukrainos karo pabėgėliams
G. Ropaitė-Beigė pažymi, kad biuras ne tik siekė užtikrinti efektyvų piliečių testavimą, bet ir, pasitelkdamas savo ekspertų tinklą ir savanorius, įkūrė skambučių pagalbos bei konsultacijų linijas medikams, senjorams ir jų artimiesiems, taip pat tėvams ir globėjams (rūpintojams). Praėjusių metų pavasarį savanoriai buvo įtraukti į Vilniaus mobiliojo punkto veiklą – „Vilnius sveikiau“ rūpinosi jų apmokymu ir koordinavo apie 80 savanorių.
„Pandemija parodė, kad sunkiu laikotarpiu piliečiai nori padėti vieni kitiems ir geba susitelkti bendram tikslui. Savanorių įsitraukimas buvo neapsakomai svarbus prisidedant prie COVID-19 pandemijos valdymo, o „Vilnius sveikiau“ komanda sukaupė neįkainojamos patirties koordinuodama mobiliojo punkto veiklą ir žmonių pastangas padėti. Naujų iššūkių akivaizdoje – vykstant karui Ukrainoje, šią patirtį pritaikome koordinuodami savanorius psichologus, padedančius į Vilnių atvykusiems ukrainiečiams, bėgantiems nuo karo. Taip pat prisijungėme prie visuomeninės iniciatyvos „Stiprūs kartu“ ir padedame karo pabėgėliams, neturintiems kur apsistoti, surasti saugų prieglobstį“, – sako G. Ropaitė-Beigė.
Didesnis dėmesys psichologinei sveikatai
Nors COVID-19 pandemijos valdymas dėl greitai plintančių koronaviruso atmainų praėjusiais metais pareikalavo ypatingo dėmesio ir žmogiškųjų išteklių, „Vilnius sveikiau“ 2021 m. toliau vykdė ir plėtė fizinio aktyvumo, ligų prevencijos, sveikos mitybos ir psichikos sveikatos stiprinimo veiklas.
Siekiant mažinti pandemijos sukeltą visuomenės nuovargį, nerimą ir patenkinti ženkliai išaugusį psichologinės pagalbos poreikį, 2021 m. daug dėmesio buvo skiriama naujų individualių psichologinių konsultacijų ir grupinių užsiėmimų organizavimui. Pernai suteikta virš 2,5 tūkst. individualių ir grupinių konsultacijų, taip pat beveik 1,5 tūkst. asmenų suteiktos priklausomybės konsultantų paslaugos. Be nuolat vykdomų psichikos ir fizinės sveikatos stiprinimo veiklų, įsteigta nauja savižudybių valdymo algoritmo koordinatoriaus pareigybė – taip siekiama aktyviau telkti visuomenę, siekiant atpažinti savižudybės riziką ir kurti pagalbos tinklą. „Vilnius sveikiau“ aktyviai organizavo savižudybių prevencijos ir intervencijos mokymus visuomenei.
„Paslaugos visuomenei ne tik nenutrūko, bet ir buvo papildytos naujomis veiklomis. Stebėjome Vilniaus gyventojų sveikatą ir aplinką: rinkome ir analizavome vilniečių̨ sveikatos bei emocinės būklės duomenis, taip pat tyrėme aplinkos ir pandemijos poveikį. Gautus duomenis naudojame įgyvendindami tęstines veiklas ir pradėdami naujas, o svarbiausia – surinkta informacija bei išvados įgalina mus efektyviai prisidėti formuojant visapusišką Vilniaus visuomenės sveikatos politiką“, – teigia G. Ropaitė-Beigė.
Komandos tikslas – pailginti vilniečių gyvenimo trukmę
„Vilnius sveikiau“ veikla apima platų su sveikata susijusių temų spektrą, įskaitant psichikos sveikatą, ligų prevenciją, fizinio aktyvumo ir sveikos mitybos skatinimą, sveikatos stebėseną. Pagrindinis tikslas – iki 2025 m. pailginti tikėtiną vidutinę vilniečių gyvenimo trukmę iki 83,7 metų (palyginti su 2018 m. fiksuota 77,5 metų vidutine gyvenimo trukme).
Siekdama šio tikslo, biuro komanda, kurioje dirba 240 psichologų, paramedikų, visuomenės sveikatos, strateginio planavimo, sveikatos stebėsenos, vadybos ir komunikacijos specialistų, aktyviai siekia rezultatų 5 strateginėse srityse: savižudybių skaičiaus mažinimas, atsitiktinių paskendimų skaičiaus mažinimas, mirčių dėl apsinuodijimo alkoholiu mažinimas, mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų prevencija keliose tikslinėse amžiaus grupėse – 45–64 metų bei 65+ metų.
„Per pandemiją, o ir šiandienos karo neramumų Europoje kontekste esame arti bendruomenės ir stengiamės padėti. Turime daug iššūkių, bet kartu ir daug galimybių aktyviems, rezultatų siekiantiems specialistams save realizuoti ir įgauti unikalios patirties“, – pasakoja biuro „Vilnius sveikiau“ vadovė G. Ropaitė-Beigė.
