„Vienybė žydi net ir pačiu tamsiausiu metu – į mus kreipėsi medikai ne tik iš Lietuvos, bet ir Danijos, Norvegijos, Jungtinės Karalystės ir Vokietijos... Tarp jų – medicinos studentai, rezidentai, slaugytojai, slaugytojų padėjėjai, odontologai, kineziterapeutai, ergoterapeutai, visuomenės sveikatos specialistai ir paramedikai. Vyriausiam mums parašiusiam medikui – 65-eri ir jis savo pašaukimu neabejoja… AČIŪ visiems, nusprendusiems padėti karo Ukrainoje aukoms ir užsiregistravusiems į misiją“, – rašoma SAM feisbuke.
Ministerija informuoja, kad šiuo metu jau pradedamos formuoti pirmosios į Ukrainą vyksiančios komandos, jose – po 12 asmenų. Likusieji savanoriai įtraukiami į rezervą, kad būtų pašaukti vos tik prireikus.
Užsiregistravę medikai paaiškino, kodėl ryžosi tokiai misijai
Kaip skelbiama Vilniaus miesto klinikinės ligoninės feisbuke, šios gydymo įstaigos medikai taip pat neliko abejingi kvietimui registruotis į misiją. Pirmajame sąraše yra vienuolika ligoninės specialistų.
Gydytojai paaiškino, kodėl nusprendė važiuoti padėti karo ištiktai šaliai.
„Aš esu karo gydytojas. Karo medicina – mano sąmoningai suvokta aplinka. Kai mano tėvelis kalėjo Stalino lageriuose, ukrainietis išgelbėjo jam gyvybę. Mano pareiga dabar tai padaryti. Noriu, kad mūsų žmonės būtų labai gerai parengti, instruktuoti, turiu patirties tai darant“, – sako gydytojas anesteziologas reanimatologas, atsargos karo gydytojas Gintaras Berkevičius.
„Aš ukrainietė. Aš žinau ukrainiečių kalbą. Aš jau ne jauna, mano vaikai jau užauginti, aš galiu ir turiu važiuoti“, – rydama ašaras, savo pasirinkimą komentuoja akušerė Tatjana Kuzmickienė.
„Jaučiu, kad galiu padaryti daugiau, nei sudarinėti grafikus ir gydyti prostatas“, – sako I–ojo skubiosios pagalbos ir priėmimo skyriaus vedėjas Vitalijus Varyginas.
„Miršta žmonės, kenčia iš skausmo, baimės, o aš turiu specialybę, žinias, kas gali padėti, todėl ir užsirašiau“, – sako gydytoja anesteziologė – reanimatologė Jekaterina Romanovienė.
„Nelabai galėjau neužsirašyti. Nes, jei ką nors galiu padaryti, tai reikia padaryti. Jei Ukrainoje neatsilaikysim, tuoj ir čia prisiminsim rusų kalbą. Ypač verta tai daryti, turint vaikų“, – Abdominalinio skyriaus laikinasis vedėjas gydytojas chirurgas Andrius Karpavičius.
„Esu pasiryžęs stoti prieš agresiją, okupuojant Ukrainą. Ne žodžiais, o realiu darbu prisidėti prie pagalbos savo, medicinos srityje“, – direktoriaus patarėjas Vaidas Kukarėnas.
„Nežinau, kaip nebanaliai atsakyti… Šitas karas ir mūsų. Kiekvienas prisideda, kaip gali. Naikintuvų nepilotuoju, bet žinau, kuriuo galu skalpelį laikyti, tai taip ir prisidedu. Juk naudingiausiai gali sudalyvauti, darydamas, ką moki geriausiai“ – gydytoja akušerė ginekologė Agnė Marcinkutė.
Savo pasirinkimą vykti į misiją paaiškino ir VUL Santaros klinikų medikai. Iš šios ligoninės vykti į misiją norą pareiškė kelios dešimtys gydytojų.
Širdies chirurgas dr. Aleksejus Zorinas vardija tris priežastis, dėl ko jis net nedvejodamas panoro prisijungti prie medikų komandos: „Neapibūdinama gėda už šalį, kurioje esu gimęs ir iki 2 metukų gyvenęs. Iš šios šalies dabar yra tiesiog pagrobta ateitis. Antroji priežastis – sukrečiantys bičiulės gydytojos pasakojimai, su kuria nuolat susirašinėju, tiesiog neleidžia būti abejingu. Neabejingumas politine ir žmogiškąja prasme – mes nebegalime NIEKO nedaryti!“
Gydytoja anesteziologė reanimatologė Smiltė Kolevinskaitė registruojasi į medikų savanorių būrį dėl to, kad pasikliauja savo sąžine: „Esu anesteziologė reanimatologė. Ši profesija yra tiesiogiai susijusi su gyvybės gelbėjimu. Tokios pagalbos dabar ten reikia, esu pasirengusi padėti“.
Infekcinių ligų centro kovidinio skyriaus slaugytoja Snieguolė Statauskienė sako suprantanti, kad ukrainiečiai kovoja ne tik už save, bet ir už mus. Artimų bičiulių Kijeve turinti Snieguolė virpančiu balsu pasakoja apie paskutinį pokalbį su rūsyje besislepiančiais ir dėl to sunkiai telefoniniu ryšiu pasiekiamais draugais. Paskutiniai jų žodžiai „labai tave mylim, bet galim nebepasimatyt“ sukrečia ir ji siekianti padėti tuo, kuo galinti: „Tai yra mano pagalba – širdimi ir rankomis. Esu širdimi su Ukrainos tauta, jų skausmas – ir mano skausmas. Buvau pirma ir kai prasidėjo pandemija, ir dabar esu ten, kur reikalinga mano pagalba“.
Siunčiamos ir medicininės priemonės
Antradienio pavakarę Joniškio ligoninė feisbuke paskelbė apie surinktus medikamentus Ukrainai.
„Dvi paletės antibiotikų, vaistų nuo skausmo, švirkštų, lašinių sistemų bei intraveninių tirpalų, priemonių žaizdų priežiūrai ir asmens apsaugai. Taip sureagavome į vakar Ukrainos Chersono miesto karių pagalbos šauksmą. Centralizuotai surinkta parama iškeliaus jau rytoj.
Esame užsitikrinę reikiamą medicinos priemonių rezervą, jų tiekimas nėra sutrikęs. Todėl galime operatyviai dalį jo mobilizuoti mūsų broliams ir seserims Ukrainoje. Tokiu būdu, gavus pagalbos prašymą su konkrečių priemonių sąrašu, darbuotojų per mažiau nei dieną skirta 1150 eur parama (!!!) kartu su ligoninės indėliu virto labai konkrečiomis priemonėmis nukentėjusiųjų priežiūrai“, – rašoma Joniškio ligoninės feisbuke.
Pirmadienį SAM ministras Arūnas Dulkys pabrėžė, kad svarbiausios dabar yra keturios pagalbos sritys: medicinos priemonių tiekimas, Lietuvos specialistų pagalba Ukrainoje bei priimant sužeistuosius gydymui ir reabilitacijai čia, Lietuvoje, taip pat paramedikų pagalba pasienyje.
Sveikatos apsaugos ministro teigimu, vaistinių preparatų, asmens apsaugos ir medicinos priemonių siuntoms gabenti reikės netgi 35 sunkiųjų vilkikų. Tikimasi, kad pirmieji penki jau šiomis dienomis keliaus į du reikiamus taškus.
