Sveikatos apsaugos ministerija paprašė sudaryti sąrašą medikų, kurie, jeigu bus priimti atitinkami sprendimai, sutiktų dalyvauti tokioje misijoje.
Apie tai plačiau penktadienį papasakojo ministerijos atstovas Marius Čiurlionis.
„Kolegos iš Ukrainos Sveikatos apsaugos ministerijos susisiekė su Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerija. Buvo iškelti keli klausimai ir vienas iš klausimų buvo apie galimybę pratęsti anksčiau vykdytą projektą, kai nukentėję asmenys atvykdavo į Lietuvą ir gaudavo reabilitacijos paslaugas. Ir kitas klausimas apie galimybę Lietuvos sveikatos priežiūros specialistams ir medikams vykti į Ukrainą padėti ten dirbantiems kolegoms, kurie šiuo metu yra pakankamai sudėtingoje situacijoje“, – sakė M. Čiurlionis.
Šiuo metu, pasak M. Čiurlionio, svarbiausia yra užregistruoti potencialius medikus, kurie savanoriškai galėtų važiuoti į Ukrainą.
„Konkrečiu momentu misija nėra planuojama, bet tai, ką bandome suplanuoti, yra sveikatos priežiūros specialistų rezervas, kurie, esant poreikiui, galėtų išvykti ir prisidėti prie kolegų, dirbančių Ukrainos sveikatos priežiūros srityje“, – kalbėjo SAM atstovas.
M. Čiurlionis pridūrė, kad prioritetas yra saugumas, todėl, kilus bet kokiai grėsmei, būtų atsitraukiama. Remiantis tarptautiniais standartais, tokia misija trunka apie 10–14 dienų.
„Mus labai nustebino teigiama prasme, kad medikai, po įtempto COVID-19 pandemijos laikotarpio, randa jėgų savyje ir vėl save mobilizuoti. Per pastarąją parą sulaukėme ne vienos dešimties atsiliepusių, kurie norėtų prisijungti ir yra pasiryžę išvykti kad ir tuoj pat“, – sakė M. Čiurlionis.
Šiuo metu į rezervą įtraukiami absoliučiai visi sveikatos priežiūros specialistai, kurie pareiškia norą vykti padėti. Tačiau dažniausiai tokiose misijose labiausiai reikia reanimacijos, intensyviosios terapijos gydytojų, chirurgų, traumatologų, slaugytojų ir paramedikų. Lietuviai tikriausiai dirbtų ligoninėse.
