Visų pirma, ji lemia didesnį užkrečiamumą ir plitimą, palyginti su iki tol lyderiavusia delta atmaina. Be to, omikron atmaina turi reikšmingą dalinį atsparumą imuninei apsaugai, susidariusiai po persirgimo kitomis COVID-19 atmainomis ir paskiepytiems nuo koronaviruso. nerimą kelia ir šios atmainos atsparumas kai kuriems terapiniams monokloniniams antikūnams (moAk), pvz., „Regkirona“ (regdanvimabui) ar „Ronapreve“ (kasirivimabo ir imdevimabo deriniui).
Taip pat pastebima, kad minėtoji atmaina turi dar tris papildomus variantus. Vienas jų laikomas pavojingesniu už originaliąją atmainą.
Tad ar verta nerimauti? Į tai savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje atsakė Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas daktaras Marius Strioga.
Grėsmingiausias savybes kompensuoja du dalykai
Gydytojas pasakojo, kad grėsmingąsias omikron atmainos savybes kompensuoja du mums palankūs jos ypatumai. Vienas jų – mažesnis gebėjimas sukelti sunkią ligą.
„Tai sietina tiek su viruso virulentiškumo mažėjimu, tiek su pakankama visuomenės imunizacija“, – paaiškino M. Strioga.
Kita savybė – išlikęs jautrumas daliai medikamentų, pvz., priešvirusiniams vaistams „Paxlovid“ (nirmatrelviro ir ritonaviro deriniui), „Lagevrio“ (molnupiravirui) ir „Veklury“ (remdesivirui) bei kai kuriems monokloniniams antikūnams, tokiems, kaip „Xevudy“ (sotrovimabui) ar „Evusheld“ (tiksagevimabo ir cilgavimabo deriniui).
Tiesa, daktaras pažymėjo, kad visa ši informacija yra apie originaliąją omikron atmainą, žymimą BA.1, kuri, pasirodo, turi dar tris papildomus variantus: BA.1.1, BA.2 ir BA.3. Iš jų aktualiausias yra BA.2.
Tad kuo jis ypatingas? BA.2 pirmą kartą aptiktas 2021 m. lapkritį Filipinuose, t. y. beveik tuo pačiu metu, kaip originalioji omikron atmaina Afrikoje. Primename, kad originali omikron atmaina pirmą kartą aptikta 2021 m. lapkričio mėn. Pietų Afrikos Respublikoje ir Botsvanoje.
Nuo šių metų sausio BA.2 intensyviai plinta ir ima dominuoti kai kuriose šalyse, pvz., Danijoje, Indijoje, Kinijoje, Filipinuose ir kt.
„Esami epidemiologiniai ir klinikiniai duomenys rodo, kad BA.2 yra iki 1,5 karto užkrečiamesnis už BA.1, tačiau, panašu, nėra susijęs su sunkesne ligos eiga.
Antikūnai, susidarę po BA.1 infekcijos ar vakcinacijos (ypač iRNR vakcinos 3 dozėmis), pakankamai efektyviai neutralizuoja ir BA.2, nors ir kiek silpniau (apie 1,4 karto, t.y. labai neženkliai)“, – socialiniame tinkle ramina M. Strioga, remdamasis moksliniais duomenimis, pridūręs, kad, stebint vakcinų efektyvumą, jis beveik nesiskiria tarp BA.1 ir BA.2.
Tuo pačiu daktaras įspėjo: yra preliminarių duomenų, kad žmonės gali užsikrėsti BA.2, nepaisant buvusios BA.1 infekcijos.
„Tyrimų duomenimis, BA.2 yra atsparus sotrovimabui – vieninteliam COVID-19 gydymui skirtam monokloniniam antikūnui, kuris veiksmingas prieš omikron atmainą (BA.1), – pastebėjo M. Strioga, bet pridūrė, kad pati sotrovimabą sukūrusi kompanija teigia, kad jis veiksmingas ir prieš BA.2.
Taip pat BA.2 išlieka jautrus „Evusheld“ preparatui, tačiau šis moAk derinys kol kas patvirtintas (JAV) tik COVID-19 infekcijos profilaktikai, o ne esamos ligos gydymui.
Nerimą sukėlęs japonų tyrimas
M. Strioga pastebėjo ir tai, kad užsienio žiniasklaidoje plačiai komentuojamas dar nerecenzuotas japonų mokslininkų tyrimas, atliktas in vitro ir su žiurkėnais.
Šio tyrimo rezultatai rodo, kad BA.2 labiau pažeidžia žiurkėnų plaučius, sutrikdo jų funkciją ir sukelia sunkesnę ligos eigą, palyginti su BA.1. Taip pat patogeniškumu ir virulentiškumu BA.2 yra artimesnis delta atmainai.
Antikūnai, susidarę po BA.1 infekcijos žiurkėnuose ir po imunizacijos pelėse, daug silpniau neutralizuoja BA.2.
Vis tik sotrovimabas nepasižymi neutralizuojančiu poveikiu prieš BA.2 in vitro.
„Atsižvelgiant į virusologinius bei genetinius skirtumus tarp BA.1 ir BA.2, japonų tyrėjai siūlo BA.2 klasifikuoti kaip atskirą SARS-Cov-2 atmainą (suteikiant jai atskirą raidę iš graikų abėcėlės), o ne kaip omikron atmainos variantą.
Tačiau, tiriant žmonių, persirgusių BA.1, kraują, nustatyta, kad nors susidarę antikūnai apie 1,4 karto silpniau neutralizuoja BA.2, bet šis sumažėjimas statistiškai nereikšmingas.
Vienas to paaiškinimų – didžioji dauguma BA.1 užsikrėtusių tirtų asmenų buvo pilnai vakcinuoti (priešingai, nei tirti gyvūnai), todėl po BA.1 proveržio infekcijos žmonių organizme susidarė platesnio profilio imuninis atsakas, kryžmiškai „dengiantis“ ir BA.2.
Vien tik natūrali pirminė omikron atmainos (BA.1) infekcija gali nesukelti pakankamo kryžminio antikūnų atsako prieš kitas viruso atmainas ar net tos pačios atmainos skirtingus variantus“, – rašė M. Strioga.
Taigi, ar verta panikuoti?
Daktaras nuramino: „Aišku, kad ne! Panikuoti niekada nereikia, o juolab dabar!
Duomenys su gyvūnais yra svarbūs, visgi realaus pasaulio epidemiologiniai ir klinikiniai duomenys žmonių populiacijose turi didesnį svorį – tiek dėl galimo skirtingo to paties viruso patogeniškumo skirtingose rūšyse, tiek ir dėl esamo žmonių imunizacijos prieš COVID-19 statuso“.
Visgi mokslininkas siūlė nenumoti ranka į tokių tyrimų rezultatus: „Esant signalų dėl galimo didesnio BA.2 pavojingumo, jo plitimą visuomenėje ir padarinius žmonių sveikatai reikia atidžiau stebėti.
Būtent dėl to, laisvinant įvairius su pandemijos valdymu susijusius nemalonius ir visiems nusibodusius ribojimus, visada atsargiai užsimenama, kad, reikalui esant, kai kurie jų gali būti laikinai grąžinti.
Taip, dabartinė situacija rodo, kad COVID-19 pandemija išsisemia. Dėl visuomenės imunizacijos ir naujų evoliuciškai pranašesnių viruso atmainų atsiradimo, jis palaipsniui adaptuojasi prie žmonių taip, kad galėtų ramiai plisti per daug mūsų neerzindamas.
Tačiau negalime būti garantuoti, kad nemalonių siurprizų mums nebus pateikta, todėl budrumo prarasti negalima – ramiai, be panikos stebėti viruso veiklą būtina ir, reikalui esant, imtis priemonių, jei jis vėl sugalvotų „bachūrauti“.
Kuo ypatingi kiti omikron variantai?
Kartu M. Strioga patikino, kad iš tiesų be originalios omikron atmainos (BA.1) ir jau aptarto jos BA.2 varianto, šioje šeimynėlėje yra ir BA.3 variantas.
„Tačiau nepanašu, kad jis mums keltų problemų, tad jam ir dėmesio daugiau neskiriama. Na, bent kol kas“, – rašo daktaras.
M. Strioga pridūrė, kad ir pati BA.1 atmaina turi atskirą mažiuką variantuką BA.1.1, nuo jos besiskiriantį tik viena mutacija (BA.1.1 = BA.1+R346K).
„Taigi, yra keturi omikron pavidalai – originalioji omikron atmaina (BA.1) ir trys jos variantai – BA1.1, BA.2 ir BA.3.
Beje, agresyvioji delta atmaina turėjo daugiau nei 200 variantų, jei jau ką... Ir tai gali paaiškinti, kodėl jos sukeltos bangos pasekmės skirtingose šalyse buvo nevienodos“, – teigė daktaras.
M. Strioga pastebėjo, kad omikron atmaina ir čia turi išskirtinumą: „Genetiniai skirtumai tarp BA.1, BA.2 ir BA.3 yra labai ženklūs, pvz., jie prilygsta tarpusavio skirtumams tarp alfa, beta, gama ir delta atmainų.
Visi omikron šeimos nariai buvo aptikti vienu metu Pietų Afrikoje, nors, manoma, kad nuo bendro protėvio jie „atskilo“ dar prieš keletą mėnesių iki jų nustatymo. Taigi originali omikron atmaina ir jos variantai nėra, tarsi, mama ir jos vaikai – visi jie yra broliai/seserys.
Tai yra unikalus pavyzdys, kai populiacijoje vienu metu atsiranda tokie labai skirtingi tos pačios atmainos variantai“.
