Apie onkologinių ligų prevencijos programas ir gydymą buvo kalbama trečiadienį Seimo konferencijoje.
Vėžio diagnozę išgirdo 36 metų
Konferencijoje dalyvavusi Deimantė Bačiulė papasakojo savo istoriją, kai jai teko susidurti su vėžiu. Tuo metu jai buvo 36 metai.
„Gėda prisipažinti, bet aš tikriausiai buvau viena iš tų, kuri nesiklausė raginimų tikrintis, nors mano aplinkoje sergančių vėžiu tikrai buvo – ir mama, ir močiutė, ir prosenelės. Mano istorija prasidėjo 2017 metų gruodžio mėnesį, kai pati užčiuopiau krūtyje guzelį. Supratau, kad bus kažkas nelabai gero“, – pasakojo D. Bačiulė.
Moteris nuvyko pasitikrinti ir jai buvo rasta antra piktybinio vėžio stadija. Visgi, gerai buvo tai, kad vėžys dar nebuvo išplitęs. Tad buvo atlikta operacija ir priimtas sprendimas, kad reikia pašalinti krūtį. Toliau prasidėjo reabilitacija ir chemoterapijos kursas. Dabar pacientė jau gali džiaugtis visaverčiu gyvenimu.
„Iškelti ligos ant pjedestalo nereikia, tai nėra mirties nuosprendis. Reikia išmokti su ja gyventi. Ar mano gyvenimas pasikeitė? Pasakiau sau, kad gyvenimo kokybė negali nukentėti, turiu mažą vaiką ir noriu skirti jam kuo daugiau dėmesio. Tikrinuosi, kad liga neatsinaujins. Linkiu, kad nebūtumėte tokie žmonės kaip aš ir laiku eitumėte pasitikrinti, o ne tik tada, kai pajautėte simptomus“, – kalbėjo D. Bačiulė.
Tik pusė žmonių ateina pasitikrinti
Seimo narė Jurgita Sejonienė pasakojo, kad Lietuvoje veikia 4 vėžio prevencijos programos: krūties, gimdos kaklelio, prostatos ir storosios žarnos vėžio. Šioms programoms kasmet skiriama virš 20 mln. eurų. Tačiau tik pusė tikslinės grupės žmonių ateina pasitikrinti.
Profesorė Sonata Jarmalaitė pastebi, kad miestuose gyvenantiems į prevencijos programas patekti nesunku, tačiau gyvenantiems kaimuose, ypač pandemijos metu, tai tapo dideliu iššūkiu: „Nuvykti iki rajono centro, surasti transportą, laiką. Ir tai atsiliepė – vidutinė trukmė tarp miesto ir kaimo gyventojo skiriasi 3 metais.“
Profesorės teigimu, kasmet Lietuvoje apie 400 moterų diagnozuojamas gimdos kaklelio vėžys. Daugiau nei pusė moterų yra darbingo, jauno amžiaus. Šiais metais buvo atnaujinta gimdos kaklelio prevencijos programa, kuri atliekama nuo 25 metų. Tačiau yra kita problema – Lietuvoje mergaitės vakcinuojamos dvivalentėmis vakcinomis nuo žmogaus papilomos viruso, pagrindinio gimdos kaklelio vėžio sukėlėjo, nors yra vakcinų, kurios suteikia apsaugą nuo devynių ŽPV tipų. Be to, vakcinuojami turėtų būti ir berniukai, bet Lietuvoje tai nėra daroma.
Tuo metu krūties vėžiu kasmet suserga apie 1500 moterų, penktadalis jų yra jaunos. Prevencinė programa prasideda nuo 50 metų, tačiau profesorės teigimu, ji turėtų prasidėti nuo 45 metų, taip būtų išgelbėta dar bent dviem šimtais daugiau gyvybių kasmet.
„Reikia pašalinti tuos įsitikinimus, kad prevencinėse programose dalyvauti nebūtina, jos neveikia. Iš tiesų, jos moksliškai paremtos ir nutaikytos į grupes, kurios turi didžiausią riziką susirgti. Kaimiškose vietovėse savivaldybės turėtų skirti daugiau dėmesio, kaip teikti pavėžėjimo paslaugą, kviesti specialistus ir panašiai“, – kalbėjo prof. S. Jarmalaitė.
Kol patenkama pas gydytojus, liga jau būna pažengusi
Viena didžiausių problemų dėl vėžio diagnostikos, pasak Pagalbos onkologinėmis ligomis asociacijos (POLA) direktorės Neringos Čiakienės, ilgas kelias iki patekimo pas gydytojus.
„Gydymo centrų yra ir Vilniuje, ir Kaune, tačiau pacientams į juos sunku pakliūti. Jei žmogus atkeliauja per patikros programą, tai labai laimingas atvejis. Kai pacientas pasitikrino, jį nusiuntė pas onkologą ir kelias prasideda.
Tačiau labai dažnai būna taip, kad žmogus be prevencinės programos pradeda jausti pokyčius ir skambina šeimos gydytojui. Tada sako palaukit, pandemija, registruosime už mėnesio ar dviejų. Kol pakliūva pas šeimos gydytoją, atliekamas bendras kraujo tyrimas, vėl laukiama, tada laukiama echoskopijos tyrimo, kartais net kelis mėnesius. Echoskopija nieko nerodo, reikia gydytojo specialisto konsultacijos, kurios vėl reikia laukti“, – pasakojo N. Čiakienė.
Lietuvoje šeimos gydytojai negali išrašyti kompiuterinės tomografijos arba magnetinio rezonanso, tad laukimo laikas dar labiau prasitęsia. Kol pacientas ateina pas onkologą, praeina ir 6, ir 9 mėnesiai.
„Ateina su 3, net 4 stadija. Kelias tikrai nėra lengvas. Labai norėtume, kad kelias nuo šeimos gydytojo iki patekimo pas onkologą būtų greitesnis. Tačiau noriu visiems pasakyti – nėra geresnio laiko nei šiandien, jei kažką skauda. Jei neužsiregistruosite šiandien, delsite, planinis vizitas nusikels dar vėliau“, – kalbėjo POLA direktorė.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorė dr. Elona Juozaitytė pabrėžė, kad per COVID-19 pandemiją sutriko visas onkologinių ligonių gydymas ir dėl to galvojama, kad mirštamumas ateityje padidės net 15 proc. palyginus su laikotarpiu iki pandemijos.
„Jei nebus imtasi ryžtingų veiksmų, prognozuojama, kad Europos Sąjungos šalyse iki 2035 metų dėl vėžio prarastų gyvybių padaugės 24 procentais. Todėl buvo paskelbtas kovos su vėžiu planas, jis buvo paskelbtas prieš metus. Jis atspindi ir politinį įsipareigojimą kovoti su vėžiu, kad į kovą turi įsijungti ir politikai. Viena iš plano dalių yra netolygumų onkologijoje tarp Europos šalių mažinimas. Didžiausi skirtumai bus ankstyvos diagnostikos ir inovatyvaus gydymo prieinamumo srityse“, – kalbėjo prof. E. Juozaitytė.
