Išsityrė ir simptomus pajutęs Gretos vyras, tačiau jam koronaviruso nenustatyta. Vis tik žinodama, kad reikia izoliuotis, Greta užpildė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) interneto svetainėje rastą anketą. Vyrą nurodė kaip artimą kontaktą.
Gretos sutuoktinis, kuris kartu izoliavosi, kaip nurodyta, taip pat užpildė formą-prašymą, kad galėtų gauti nedarbingumą. Tačiau gavo atsakymą, kad prašymas bus patenkintas tik po 10 darbo dienų.
„O kaip iki to laiko darbdaviui pateisinti nedarbingumą?“ – stebėjosi Greta.
Taip pat moteris pasakojo, kad visiškai neaišku, nuo kada skaičiuojama izoliacijos pradžia, jeigu ji teigiamą atsakymą gavo praeitą trečiadienį: nuo ligos simptomų pasireiškimo ar nuo teigiamo atsakymo gavimo?
„Jokios SMS žinutės, užpildę anketas, kuri apie tai informuotų, negavome. Bandžiau skambinti į NVSC, bet prisiskambinti neįmanoma“, – teigė Greta.
Su panašia problema susidūrė ir „Delfi“ skaitytoja Inga. Moteris skundėsi, kad anketą nedarbingumo pažymai gauti užpildė sausio 18-osios rytą, o sausio 24 dienos popietę ji dar negauta.
NVSC Kokybės vadybos ir komunikacijos skyriaus patarėja Lina Grinytė-Jauniškienė, paklausta, nuo kada ir kuriam laikui susirgus COVID-19 liga izoliuotis reikėtų asmens šeimos nariams, atsakė: „Susirgus vienam iš šeimos narių ar kartu gyvenančių asmenų, kartu gyvenantys asmenys turi izoliuotis 7 dienas nuo asmens, kuriam patvirtinta COVID-19 liga, teigiamo PGR tyrimo ar laboratorijoje atlikto greitojo antigeno testo atlikimo (t. y. teigiamo rezultato patvirtinimo) dienos.
Išimtis taikoma tik 90 d. laikotarpiu COVID-19 liga persirgusiems asmenims, kuriems liga patvirtinta teigiamu PGR ar greitojo antigeno tyrimu, atliekamu laboratorijoje, rezultatu“, – paaiškino L. Grinytė-Jauniškienė.
Anot specialistės, kitas labai svarbus veiksmas, kurį susirgę asmenys turi padaryti tam, kad kartu su jais gyvenantieji būtų įtraukti į izoliuotų asmenų sąrašą ir, jeigu reikia, galėtų kreiptis į NVSC dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo, yra užpildyti susirgusiojo asmens anketą interneto svetainėje atvejis.nvsc.lt, kurioje būtina nurodyti kartu gyvenančius asmenis (kaip sąlytį su sergančiuoju turėjusius asmenis).
„Po to, kai susirgęs šeimos narys pateikia atvejo anketą, joje nurodytiems asmenims (t. y. sąlytį turėjusiems asmenims) išsiunčiamos SMS žinutės, kuriose pateikiama nuoroda į jiems skirtą anketą, kurią būtina užpildyti tam, kad jie būtų įtraukti į sąlytį turėjusių asmenų sąrašą.
Taigi sąlytį turėję asmenys (kartu su sergančiuoju gyvenantys asmenys) turi sulaukti SMS žinutės iš NVSC ir užpildyti jiems skirtą anketą.
Po to, kai sąlytį turėjęs asmuo (kartu su sergančiuoju gyvenantis asmuo) užpildo SMS žinute jam atsiųstą anketą, jis gali teikti prašymą dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo, jeigu jis yra reikalingas. Atkreipiame dėmesį, kad jeigu asmuo gali dirbti nuotoliniu būdu, nedarbingumo pažymėjimas nėra išduodamas.
Prašymą dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo būtina pateikti iki izoliacijos pabaigos“, – nurodė L. Grinytė-Jauniškienė.
NVSC specialistė patarė, kad patogiausias būdas izoliuotiems asmenims teikti prašymą dėl nedarbingumo išdavimo – teikti elektroninį prašymą per Elektroninius valdžios vartus epaslaugos.lt .
Tiesiogines nuorodas į prašymų formas galima rasti NVSC interneto svetainėje šiuo adresu: https://nvsc.lrv.lt/lt/nedarbingumo-pazymejimo-del-privalomos-izoliacijos-isdavimas/teikti-elektronini-prasyma-del-nedarbingumo-pazymejimo.
Informacija apie kitus prašymo teikimo būdus, atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus ir kt. galima rasti šiame NVSC interneto svetainės puslapyje https://nvsc.lrv.lt/nedarbingumas.
Paklausta, kaip greitai galima tikėtis prašymo dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo patenkinimo, pašnekovė atsakė: „Pagal nustatytas taisykles NVSC sprendimą dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo priima per 3 darbo dienas nuo prašymo ir kitų dokumentų gavimo NVSC dienos“.
Pagal šiuo metu Lietuvoje galiojančius teisės aktus, prašymą dėl nedarbingumo pateikus darbo valandomis, 3 dienų terminas pradedamas skaičiuoti kitą darbo dieną. Jeigu prašymas gautas po darbo valandų, poilsio ar šventės dieną, jo gavimo diena laikoma po jos einanti darbo diena, t. y. įstaigoje jis užregistruojamas kitą darbo dieną, o sprendimo priėmimo terminas pradedamas skaičiuoti dar kitą darbo dieną.
