Leidžiasi ne Kauno klinikų pašonėje, bet Aleksote

Šios savaitės pradžioje Kauno S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome nusileidęs KOP sraigtasparnis iš Šiaulių respublikinės ligoninės atgabeno donoro širdį.

Išskirtinis krovinys kartu su medikų brigada greitosios pagalbos automobiliu buvo nuvežtas į Kauno klinikas, kur 30-ies metų nesulaukusiam vyrui atlikta širdies persodinimo operacija.

KOP aviatoriai gabena žmogaus organus
Foto: KOP nuotr.

Šioje situacijoje, kur itin svarbus laiko faktorius verta atkreipti dėmesį į vieną aplinkybę: kariškių sraigtasparnis leidosi ne šalia klinikų, bet už 10 kilometrų esančiame Aleksoto rajone, S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome.

Vykstant lengvuoju automobiliu, eismo ir navigacijos programos „Waze“ skaičiavimais kelionė truktų apie 20 minučių. Aišku, greitosios pagalbos automobilis šį kelią įveiktų daug greičiau, tačiau egzistuoja tikimybė jam papulti į transporto spūstis.

Mokyklos stadione tūpti rizikinga

Kodėl buvo pasirinktas sprendimas donoro širdį sraigtasparniu atskraidinti į Aleksoto S. Dariaus ir S. Girėno aerodromą ir iki Kauno klinikų gabenti automobiliu? Juolab, kad anksčiau kariškių sraigtasparniai leisdavo šalia Klinikų esančiame mokyklos stadione.

KOP atstovai paaiškino, kad tai daroma bendru kariškių ir medikų sutarimu, o viską sąlyga saugos reikalavimai.

KOP aviatoriai gabena žmogaus organus
Foto: KOP nuotr.

„Kadangi stadionas priklauso mokyklai ir dėl to reikalingas papildomas derinimas su Kauno miesto institucijomis bei dėl to, kad stadionas nėra saugi vieta tūpimui, bendru medikų ir KOP sutarimu Aleksoto Dariaus ir Girėno aerodrome esančios sertifikuotos KOP paieškos ir gelbėjimo posto sraigtasparnių nusileidimo aikštelės buvo pasirinktos kaip nuolatinė tūpimo vieta organų pervežimui.

Yra posakis, kad visos aviacijos saugumo taisyklės yra užrašytos krauju, tad jomis nesivadovauti yra žaidimas savo ir, svarbiausia, kitų gyvybėmis“, – portalui „Delfi“ komentavo Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų aviacijos bazės Oro operacijų grupės Sraigtasparnių eskadrilės B grandies vyresn. lakūnas kpt. Valius Urbonas

Nei viena Lietuvos ligoninė neturi saugios aikštelės

Karo aviatoriai nuolat talkina medikams, per metus sraigtasparniais atliekama apie 10 skrydžių, kurių metų gabenami persodinimui skirti donorų organai.

Visgi, pasak KOP Sraigtasparnių eskadrilės vyresniojo lakūno kpt. V. Urbono, jo žiniomis nei viena gydymo įstaiga dar nėra įsirengusi reikalavimus atitinkančios nusileidimo aikštelės. Be to vietos, kuriose prie leidžiasi orlaiviai – nėra saugios.

Gabena donoro organus
Foto: KOP nuotr.

„Pirma, turėtų būti atsižvelgiama į aplinkinių gyventojų ir medikų bei įgulos saugumą. Kaip taisyklė, visos aikštelės yra tankiai apgyvendintose teritorijose. Atsižvelgiant į tai, sudėtingiausios yra šalia Kauno miesto gydymo įstaigų esančios aikštelės. Tačiau nei viena prie Lietuvos gydymo įstaigų esanti aikštelė nėra saugi. Pavyzdžiui į Santaros klinikas sostinėje donorų organus skraidinantys pilotai leidžiasi šalia esančiame transporto žiede.

Tūpimas į minėtas aikšteles net ir dienos metu nėra lengvas dėl šalia esančių kliūčių, kaip kad gyvenamieji namai ar elektros linijos.

Naktį tai sukelia papildomų problemų, kadangi kliūtys nėra tinkamai apšviestos, matomumas yra ženkliai prastesnis ir dėmesį blaško šalia esantys papildomi, stiprūs ir, dažnai, judantys šviesos šaltiniai. Didžiausią įtaką saugumui daro aukštos, neapšviestos kliūtys”, – komentavo KOP kapitonas V. Urbonas.

Grėsmę sraigtasparniams kelia ir įmirkusi žemė, ir stadiono apsauginis tinklas

Pasak aviatoriaus, įsivaizdavimas, kad karinis sraigtasparnis gali nutūpti bet kur, kaip dažnai rodoma filmuose, yra neteisingas. Egzistuoja nemažai faktorių, galinčių sukelti ir žmonių žūtimi pasibaigsiančią orlaivio avariją.

„Didžiausią įtaką saugiam tūpimui į aikštelę turi artėjimo prie aikštelės trajektorijoje esančios aukštos, neapšviestos kliūtys bei aikštelės dydis ir paviršiaus būklė.

Foto: DELFI skaitytojo nuotr.

Paviršiaus būklė - tai paviršiaus lygumas, dangos standumas ir slidumas, ar ant aikštelės yra objektų, kurie galėtų būti pakelti į orą tūpimo metu ir būti įtraukti į variklį ar pažeisti sraigtų mentes.

Pavyzdžiui, tupiant į šlapią stadioną, jei jis nėra gerai prižiūrėtas, sraigtasparnio važiuoklė gali įstrigti minkštame grunte ir tai gali sukelti dinaminį sraigtasparnio apvirtimą arba naktį tupiant į tą patį stadioną galinis sraigtas gali užkliūti už aukšto stadiono apsauginio tinklo ar už futbolo vartų ir katastrofiškai prarasti kontrolę“, – komentavo KOP atstovas V. Urbonas.

Gali tekti skubiai priimti sunkiai sužeistus žmonėms

Apie tai, jog Kauno klinikoms savo teritorijoje būtina turėti sraigtasparnių nusileidimo aikštelę – kalbama jau seniai.

Pradžioje galvota, kad ją vertėtų įrengti ant neseniai baigtos statyti daugiaaukštės automobilių stovėjimo aikštelės stogo. Bet paskaičiavus, kad reikėtų tvirtesnių konstrukcijų, dėl ko ženkliai padidėtų statinio kaina, šios minties buvo atsisakyta.

LSMU Kauno klinikos

Vėliau ją įrengti norėta ant žemės, pačioje klinikų teritorijoje, prie dabar veikiančio priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus pastato. Tai būtų logiška, nes sraigtasparniais gali būti gabenami ne tik žmonių organai, bet ir itin sunkios būklės pacientai. Tačiau vieta saugiai nusileisti orlaiviams neįrengta iki šiol.

Kauno klinikų direktorius medicinai ir slaugai doc. dr. Kęstutis Stašaitis portalui „Delfi“ sakė, kad sraigtasparnių nusileidimo aikštelės klinikų teritorijoje reikia pirmiausiai dėl to, kad Kauno klinikos yra vienas iš dviejų Lietuvos transplantacijų centrų, kuriame atliekamos visų tipų organų transplantacijos.

Spaudos konferencija Kauno klinikose
Foto: Kas vyksta Kaune / Rokas Tenys

„Be to, čia paruošiama daugiausiai multiorganinių donorų, kurių organai transplantacijoms iškeliauja į kitus transplantacijų centrus. Kauno klinikos taip pat aktyviai dalyvauja Eurotransplanto programoje, kurios pagalba donoriniai organai, esant poreikiui, atvežami į Kauno klinikas arba mūsų specialistai siunčia juos į kitas ES valstybes. Sraigtasparnių nusileidimo aikštelės poreikis Kauno klinikų teritorijoje buvo akivaizdus dar 2010-aisiais, kai buvo parengtas tokios aikštelės projektas. Tačiau, negavus finansavimo, sraigtasparnių aikštelės prie Kauno klinikų vis dar nėra.

Vertinant besikeičiančią situaciją ir kylančias naujas grėsmes, dėl kurių Kauno klinikoms gali reikėti teikti pagalbą sunkiai sužeistiems žmonėms, tokia aikštelė yra būtina prie universiteto ligoninės, teikiančios traumų ir skubios pagalbos paslaugas“, – sakė Kauno klinikų direktorius medicinai ir slaugai doc. dr. K. Stašaitis.

Sraigtasparnių aikštelę planuojama įrengti ant naujosios ligoninės stogo

Jis patikslino, kad į Kauno klinikas sraigtasparniu donoriniai organai atskraidinami vidutiniškai 1-2 kartus per metus. Tačiau tiek pat kartų per metus Kauno klinikose paruošti donoriniai organai sraigtasparniais išskraidinami į kitus transplantacijų centrus.

Pasak doc. dr. K. Stašaičio, nesaugios sraigtasparnių nusileidimo sąlygos nulemia ir organų transportavimo būdo pasirinkimą. Todėl, esant tokiai infrastruktūrai, organai būtų dažniau transportuojami sraigtasparniu.

„Stebint medicinos mokslo ir technologijų progresą (pavyzdžiui, neplakančios širdies donorystės plėtrą), akivaizdu, kad plėsis tiek donorystės, tiek transplantacijų paslaugos, todėl turime tam ruoštis jau dabar“, – sakė Kauno klinikų direktorius medicinai ir slaugai doc. dr. K. Stašaitis.

Kauno klinikų teritorija
Foto: DELFI / Nerijus Povilaitis

Medikas minėjo, kad šiuo metu Kauno klinikų teritorijos vietoje, kurioje buvo numatyta sraigtasparnių nusileidimo aikštelė, yra projektuojama nauja, moderni Infekcinių ligų ligoninė. Pasitarus su aviacinės saugos specialistais ir tarptautiniais ekspertais, sraigtasparnių nusileidimo aikštelė suplanuota ant naujosios Infekcinių ligų ligoninės pastato stogo. Tokia aikštelė, specialistų vertinimu, būtų daug saugesnė nei antžeminė. Kitų, aviacine prasme saugių vietų leistis sraigtasparniams aplink Kauno klinikas nėra.

„Jeigu Lietuvos Vyriausybės sprendimai dėl šios ligoninės statymo bus palankūs, sraigtasparnių aikštelės kaina bus įtraukta į bendrą Infekcinių ligų ligoninės projekto sumą. Tikimės, kad naujoji ligoninė, ant kurios stogo bus įrengta sraigtasparniams skirta aikštelė, galėtų atsirasti 2024 metų antroje pusėje“, – sakė doc. dr. K. Stašaitis.

Iš Klaipėdos į Vilnių – per 70 minučių

Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos organų gabenimui naudoja „Airbus Helicopters AS365N3+ Dauphin“, kurio maksimalus greitis yra 270 km/val., ir Mi-8T, kurio maksimalus greitis yra 230 km/val.

KOP aviatoriai gabena žmogaus organus
Foto: KOP nuotr.

Nors skrydžio trukmė priklauso nuo kelių faktorių iš kurių didžiausi yra vyraujančio vėjo kryptis ir greitis, tačiau vienu konkrečiu atveju organai buvo pergabenti iš Kauno į Vilnių sraigtasparniu „Mi-8T“ per 22 minutes.

Priklausomai nuo meteorologinių sąlygų ir sraigtasparnio konfigūracijos tuo metu, kelionė iš Klaipėdos į Vilnių sraigtasparniu „AS365“ galėtų trukti apie 70 minučių.