Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius profesorius Juozas Augutis pastebėjo, kad naujų atvejų rodikliai yra labai aukšti, nepalyginami nei su alfa, nei su delta atmainomis, nors banga dar nepasiekė maksimumo.

Pasak profesoriaus J. Augučio, Europoje omikron banga sklinda iš pietų šalių – praktiškai visose pietinėse šalyse ši atmaina jau dominuoja.

Mobilusis koronaviruso patikros punktas Vilniuje

„Banga jau palietusi ir Vidurio Europą, šiek tiek palietusi ir Šiaurę, Suomijoje pradedame matyti kilimą. Lietuvoje panašiai. Perskaičiavau visus pandemijos parametrus Pietinių šalių pagal Lietuvos mastą. Jie rodo, kad naujų atvejų skaičiai per parą yra labai aukšti, nepalyginami nei su alfa, nei delta atmainomis“, – kalbėjo profesorius.

Skaičiuojant pagal tai, kas šiuo metu vyksta Nyderlanduose, Belgijoje, Danijoje, Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje ir kitose šalyse, pasak profesoriaus J. Augučio, Lietuvoje sulauksime nuo 5 iki 9 tūkstančių atvejų per parą.

„Turėkime omenyje, kad daugumoje šalių ši banga dar nėra pasiekusi savo maksimumo. Kas yra džiuginančio šioje statistikoje, tai kad, perskaičiavus į Lietuvos mastą, hospitalizacijų skaičius yra daug optimistiškesnis. Ir tie skaičiai svyruoja apie kelis šimtus, iki tūkstančio, vidutiniškai 600 hospitalizuotų žmonių. Taigi, į ligonines pakliūtų tik nedidelė dalis žmonių, taip pat yra ir su reanimacijomis“, – sakė profesorius.

Labiausiai džiugina, kaip teigė profesorius, kad mirčių skaičius yra nedidelis. Tačiau ragina neapsigauti dėl optimistinių prognozių, mat dauguma šių šalių turi daug geresnę situaciją su vakcinacija, ypač vyresnių žmonių.

Juozas Augutis
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Artimesnė šalis Lietuvai pagal vakcinaciją yra Graikija.

„Čia šiek tiek nuo optimizmo nukrypsta skaičiai. Pagal Graikiją būtų apie 2 tūkstančius hospitalizacijų, mirčių per dieną būtų apie 15–17“, – kalbėjo profesorius.

J. Augutis išskyrė ir dar vieną omikron bangos bruožą: ši banga savo maksimumą pasiekė labai greitai – maždaug per dvi–tris savaites. Tad jos piko Lietuvoje galima tikėtis sausio pabaigoje-vasario pradžioje.

Taip galima spręsti iš kitų šalių patirties – Pietų Afrikos Respublikos, Portugalijos.

„Modeliavimas rodo, kad nusileidimas irgi panašiai tiek pat užtruktų. Visa ta banga, skirtingai nuo delta atmainos, kuri užtrukdavo apie 3 mėnesius, visa tai gali tilpti į porą mėnesių, į 8 ar 10 savaičių“, – sakė prof. J. Augutis.

Profesorius pridūrė, kad dėl darbuotojų izoliacijos sveikatos įstaigos gali susidurti su darbuotoju trūkumu.

Kęstutis Petrikonis

LSMU Kauno klinikų profesoriaus Kęstučio Petrikonio teigimu, šiuo metu labai svarbu gauti sustiprinančią dozę. Taip pat, pasak profesoriaus, reikėtų atnaujinti karštosios linijos darbą bent artimiausiems 2–3 mėnesiams.

„Omikron skiriasi nuo kitų viruso variantų. Ji neturi didelių barjerų ir eina per juos. Plataus masto ribojimai, išskyrus būriavimasi, nereikalingus susitikimus, nereikalingą kontaktinį darbą, yra netikslingi. Kadangi karantino rezultatui pasiekti reikia laiko, sukelia neramumus“, – sakė profesorius K. Petrikonis.

Kartu mokslininkas patarė atsargiai vertinti galimybių paso taikymą.

„Galimybių pasas gali sukurti nepamatuotą saugumo jausmą ir padaryti daugiau problemų. Jei naudotume galimybių pasą kaip vakcinavimo skatinimą, abejojame, ar artimiausiu laiku tikslai bus pasiekti. Ši priemonė svarbi, ji išlieka svarbi, bet jos taikymas turi būti pergalvotas“, – apie galimybių pasą kalbėjo prof. K. Petrikonis.

VUL Santaros klinikų Laboratorinės medicinos centro vadovas docentas daktaras Dalius Vitkus pastebėjo, kad viena didesnių problemų Lietuvoje yra ribotos PGR tyrimų galimybės laboratorijose. Jų, kaip minėta, šių tekstų galima atlikti 20 tūkst. per parą, o galėtų būti 2–2,5 karto didesni.

Ekspertų taryba siūlo padidinti greitųjų antigeno testų prieinamumą visose sveikatos priežiūros įstaigose, ypač greitosios medicinos pagalbos sistemoje, vaistinėse.

„Tuo pačiu žengti kitą žingsnį, patikslinti COVID-19 diagnostikos algoritmus. Greitųjų testų teigiamą rezultatą priimti COVID-19 diagnostikoje kaip pakankamą įrodymą ir nereikalaujant papildomo PGR tyrimo“, – kalbėjo D. Vitkus.

Teigiami tokių testų rezultatai turėtų būti nedelsiant įvesti į e. sveikatos sistemą.

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija

Taip pat, pasak docento, būtų racionalu plėsti imunoglobulino G (IgG) prieš nukleokapsidės baltymą tyrimo prieinamumą Lietuvos laboratorijose ir teigiamą šio tyrimo rezultatą laikyti pakankamu įrodymu, kad žmogus persirgo COVID-19. Šie antikūnai nesusidaro po vakcinos, tik po ligos, dėl to jie gali įrodyti kontaktą su virusu. Tokiu atveju galimybių pasas galėtų būti pratęstas 5 mėnesiams.

Iki šiol daugiausiai tyrimų būdavo atliekama prieš IgG spyglio baltymą, nes tai pagrindinis matavimo įrankis, padedantis įvertinti imunitetą po vakcinos.

Antradienį Lietuvoje užfiksuota 2680 naujų koronaviruso atvejų, 9 mirtys.

Aštuoni mirusieji buvo nepaskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą beveik 1,5 tūkst. žmonių buvo paskiepyta pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze, iš viso buvo paskiepyta per 16,2 tūkst. žmonių.

Ligoninėse šiuo metu gydomi 1107 COVID-19 sergantys pacientai – keletu daugiau nei prieš parą, 90 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta apie 16,6 tūkst. molekulinių (PGR) ir 7 tūkst. antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.

14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų kiek paaugo ir siekia 1182,4 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis sumažėjo ir siekia 18,1 procento.