Viena aktyviausių besiskiepijančių grupių

Kaip laidoje pasakojo V. Ivanovas, tai, kad 50 proc. medikų gavo sustiprinančią dozę, yra tiesa, tačiau nereikėtų manyti, kad tai mažas procentas revakcinuotų medikų.

„Skaičiai teisingi, bet klaidinga jų interpretacija. Vertinant, kiek yra medikų, ir kiek iš jų revakcinavosi, tai yra apie 50 proc. Bet tai visiškai nieko nepasako apie medikų norą arba nenorą gauti sustiprinančią vakciną. Tiesiogiai į tokį klausimą galima atsakyti įvertinus, kiek jau galėjo gauti sustiprinančią vakciną ir kokia dalis pasinaudojo šia galimybe.

Kažkur 85 proc. medikų, kurie galėjo gauti sustiprinančią dozę, jie ir pasinaudojo ta galimybe ir gavo sustiprinančią dozę. Palyginus su visa mūsų populiacija, kiek galėjo gauti sustiprinančią dozę, maždaug vidurkis yra apie 82 proc., medikų vidurkis viršija visuomenės“, – sakė V. Ivanovas.

Toks pat skaičiavimo principas taikomas ir kitoms visuomenės grupėms, pavyzdžiui, vaikams. Paskelbtas vaikų vakcinacijos procentas nereiškia, kad būtent tiek yra imunizuotų vaikų. Iš tiesų, šis procentas didesnis, nes kai kurie turi antikūnų po ką tik persirgtos ligos, serga šiuo metu ar negali pasiskiepyti dėl kitokių priežasčių.

Pasak A. Gerliakienės, pirmas dvi vakcinos dozes jau yra gavę 95 proc. medikų. Iš visų visuomenės grupių, kaip teigė pašnekovė, medikų imunizacija ir vakcinacija vyksta sklandžiausiai ir greičiausiai.

Didelė dalis medikų, kaip pasakojo A. Gerliakienė, sirgo pačioje pandemijos pradžioje, kai neužteko apsaugų, skiepų nebuvo, bet dirbti reikėjo.

Pagrindinis motyvas, pasak A. Gerliakienės, kodėl medikai turi vakcinuotis, yra tai, jog be skiepų nebus jokios apsaugos, tad ir pacientams pagalbos teikti negalės. Antra, ligoninėse daug pacientų, kurie yra itin sunkių būklių ir smarkiai nusilpusiu imunitetu. Tokius pacientus privaloma saugoti, nes jiems liga dažniausiai būna mirtina.

Pasak Santaros klinikų profesinės sąjungos narės Robertos Petrauskaitės, privalomai vakcinacijai medikai pritartų.

„Taip, medikų bendruomenė palaiko vakcinaciją ir mano, kad tai nėra privartinė priemonė, labiau privalomas atsakingumas. Laisvė rinktis neturėtų būti aukščiau žmonių mirčių ir pandemijos suvaldymo. Santaros klinikose antrą dozę gavo 96 proc. darbuotojų, revakcinuotų apie 80 proc.“, – sakė R. Petrauskaitė.

Medikų bendruomenė, pasak R. Petrauskienės, pritartų ir sprendimui, kad privaloma vakcinacija nuo įvairių ligų gydytojams liktų ir po pandemijos.

A. Gerliakienė pastebėjo, jog skiepai nuo gripo medikams buvo siūlomi ir prieš pandemiją, tačiau nuolat vėluodavo.

„Jie ne sausio mėnesį turi būti skiriami, o spalį. Nežinau, kiek prasminga būdavo skiepyti medikus nuo gripo sausį. Jei Vyriausybė ar ministerija svarsto tokį klausimą, tai noriu atkreipti dėmesį, kad vakcinas reikia užsakyti iš anksto“, – kalbėjo laidos pašnekovė.

Auristida Gerliakienė

Ką daryti su medikais, kurie nesiskiepija?

Santaros klinikose, pasak R. Petrauskaitės, medikai, kurie nenori vakcinuotis, yra periodiškai testuojami. Kitų sprendimų, kol bendros pozicijos nėra priimta valstybiniu lygiu, ligoninių administracija, pasak R. Petrauskaitės, taip pat negali priimti.

Yra ir tokių atvejų, kai gydytojai ne tik nesiskiepija, tačiau ir viešai skleidžia melagienas apie skiepus. Pasak A. Gerliakienės, ligonių administracija ar universitetai, kuriuose dirba šie asmenys, turėtų pareikšti savo poziciją.

„Tikriausiai kabame apie Sveikatos teisės institutą, jis buvo įkurtas liepos mėnesį. Iki šiol nėra jokios pozicijos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, kurio darbuotojai yra šio instituto nariai. Mes vis laukiame. Medikų bendruomenė įdėmiai žiūri ir laukia kokio nors pareiškimo“, – sakė A. Gerliakienė.

Tačiau šiuo metu tokie darbuotojai ir toliau gali dirbti ligoninėse ar net medikus rengiančiuose universitetuose.

„Ir man keista, kodėl universitetas toleruoja tokį reiškinį“, – kalbėjo gydytoja.

Kol nėra priimti sprendimai valstybiniu lygiu, sprendimai dėl nesiskiepijančių gydytojų nugula ant ligoninių administracijos pečių.

„Tai nemaloni pareiga, atleisti darbuotoją. Jei problema būtų išspręsta valstybiniu lygiu, būtų įvestas tam tikras aiškumas ir būtų tada konkretesni veiksmai, kad tai nėra asmeninės priežastys, atleidimas dėl neįtinkančio darbuotojo. Taisyklės turi būti visiems vienodos.

Žmogus, kuris nesutinka skiepytis ir dirba sveikatos sistemoje, jis visoje respublikoje darbo neberas, nes visiems taisyklės būtų vienodos“, – kalbėjo pašnekovė.

Nesiskiepijantys medikai, pasak A. Gerliakienės, daro didžiulę neigiamą įtaką žmonėms, kurie neturi medicininio išsilavinimo. Pašnekovė pastebi, kad žmonės į tai reaguoja labai emociškai, nes spekuliuojama jų orumu, laisve rinktis. Visgi, pamirštama, kad liga neretai būna mirtina, o jei iš jos gniaužtų žmogus išsivaduoja, didelė tikimybė, kad liks liekamieji reiškiniai.

Pasak V. Ivanovo, revakcinacijos Lietuvoje labiau vengia tie, kurie prieš tai rinkosi „Johnson & Johnson“.

„Panašu, kad tie, kurie skiepijosi „Johnson & Johnson“ vakcina, kurios užtekdavo vienos, palyginus su kitomis vakcinomis pasiskiepijusiais asmenimis, pavyzdžiui, „Pfizer“, „Moderna“ arba „AstraZeneca“, jie šiek tiek vangiau revakcinuojasi“, – sakė V. Ivanovas.

„Su didele baime laukiu kitų ir dar kitų metų“

Daug didesnė problema nei vakcinacija medikų bendruomenėje, šiuo metu, pasak A. Gerliakienės, yra gydytojų ir personalo pervargimas, kasdienis susidūrimas su dideliu ligonių mirtingumu.

„Manau, kad šitos problemos yra daug daug skaudesnės ir jų pasekmės bus daug skaudesnės nei dabartinis likusių nepaskiepytų medikų skaičius.

Praktiškai visi yra perdegę, labai sunkiai jau pakelia krūvį. Tenka vieniems kitus pakeisti, nes nemažai medikų užsikrečia omikron atmaina. O darbas yra intensyvus, ne tik su koronavirusu sergančiais pacientais. Yra dalis žmonių, su labai stipriai apleistomis ligomis, kurie dabar atvyksta į gydymo įstaigas ir jiems nebėra, kaip padėti. Tai labai sunkiai veikia medikus ir fiziškai, ir emociškai. Su didele baime laukiu kitų ir dar kitų metų. Bijau, kad ta patirtis, kuri yra dabar, atgrasys dalį medikų nuo darbo, o stojančių mokinių gerokai sumažės“, – kalbėjo pašnekovė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Dalintis
Nuomonės