Pasak R. Ustinavičienės, Higienos institutas šiuo metu turi duomenis iki spalio mėnesio, ir jie toli gražu nedžiugina. 2021 metais iki spalio mirė 6 140-čia žmonių daugiau nei per tokį pat laikotarpį 2020 metais.
„Dar turime du mėnesius, po jų galėsime pasižiūrėti, koks bus galutinis skaičius. Ir mirčių dėl COVID-19 tikrai prisidės“, – laidoje sakė R. Ustinavičienė.
Pasikeitė ir priežastys, dėl kurių dažniausiai miršta lietuviai. Anksčiau, iki pandemijos, ne vienus metus pagrindinis penketukas buvo toks pat. Pirmoje vietoje – kraujotakos sistemos ligos, antroje – piktybiniai navikai, trečioje buvo išorinės mirties priežastys, ketvirtoje – virškinimo sistemos ligos, o penktoje – kvėpavimo sistemos ligos.
Tačiau pandemija įvedė savo korekcijų: 2020 metais kvėpavimo sistema nebepateko į penketuką, ketvirtoje vietoje atsidūrė COVID-19. 2021 m. COVID-19 iki spalio užima jau trečią vietą, tikėtina, kad, gavus galutinius duomenis, koronavirusas, kaip mirties priežastis, gali atsidurti ir antroje vietoje.
Ryškiausiai prie skaičių didėjimo prisidėjo COVID-19 liga, tačiau, pasak laidos pašnekovės, padaugėjo ir kitų mirčių.
„Jei žiūrėtume absoliučiais skaičiais ir lygintume tuos pačius mėnesius, tai prie kraujotakos ligų prisidėjo papildomos 900 mirčių, prie virškinimo sistemos ligų – 140 mirčių. Lyginant procentais, kraujotakos sistemos ligų padaugėjo 5 proc., o virškinimo sistemos ligų – apie 8 proc.“, – sakė Higienos instituto atstovė.
Pastebima daugiau mirčių ir kitose grupėse – padaugėjo mirčių dėl cukrinio diabeto, psichikos ir elgesio sutrikimų bei nervų sistemos.
Išankstiniai metiniai duomenys, kurie parodys, kiek iš viso mirčių buvo 2021-aisiais, skelbiami balandį.
Laidoje taip pat buvo paklausta, kaip šie duomenys gaunami. Pasak R. Ustinavičienės, pagrindinis dokumentas yra medicininis mirties liudijimas.
„Jie visi atkeliauja į mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registrą. Medicininiai mirties liudijimai apdorojami ir pateikiama statistika. Mes nesugalvojame, nesukuriame tos informacijos, viskas pateikta mirties liudijime. Dėl to labai svarbu, kas jame įrašoma. Kuo liudijimas kokybiškiau, išsamiau užpildytas, tuo tikslesnė statistika“, – sakė pašnekovė.
Dėl didelio mirtingumo mato kompleksines priežastis
Seimo narė, konservatorė Jurgita Sejonienė pastebi, kad toks mirtingumas rodo, jog nepavyko nuo COVID-19 vakcinuoti didžiausioje rizikos grupėje esančių žmonių.
„Aišku, kad tuos skaičius labiausiai išaugino COVID-19. Tai reiškia, kad mums nepavyko pasiekti sunkiausiai sergančių žmonių grupės, kalbant apie vakcinaciją. Neabejotinai, COVID-19 pablogina ir kitų ligų eigą, net jau persirgta infekcija iki 3 kartų padidina tikimybę mirti nuo esamų gretutinių ligų. Nereikia didelių išvedžiojimų – COVID-19 tikrai yra iššūkis, ypač didžiausios rizikos gyventojams“, – sakė laidos pašnekovė.
Seimo narės teigimu, apskritai didelis mirtingumas Lietuvoje turi kelias priežastis.
„Visų pirma, tai mūsų gyventojų amžius. Kaip ir visa Europa, turime didelę dalį vyresnio amžiaus gyventojų. Taip pat socialinis statusas, nors prasta sveikata skundžiasi ir geriau gyvenantys žmonės. Trečia, kaip mes patys žiūrime į savo sveikatą. Ketvirta, mūsų labai prasta sveikatos sistemos paslaugų teikimo struktūra. Gydytojų turime kaip ir pakankamai, net daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis, bet didelis slaugytojų trūkumas situacijos tikrai nepagerina“, – kalbėjo J. Sejonienė.
Sveikatos politikoje itin trūksta dėmesio širdies ir kraujagyslių ligoms
Pasak profesoriaus R. Kubiliaus, per visą nepriklausomybės laikotarpį mirtys nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra pagrindinė visų mirčių priežastis. Šiais metais pristatyti nauji širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) duomenys parodė, kad kiekvienas lietuvis, sulaukęs 50-ies, jau turi riziką jomis susirgti.
„Kita vertus, nenumanėme, kokią įtaką lėtinėms uždegiminėms ligoms, taip pat ir ŠKL, padarys COVID-19 infekcija. Bendras paslaugų suvaržymas truputį pastūmė į šalį kitus pacientus, patys pacientai bijojo vykti į gydymo įstaigas.
Be to, padidėjęs pacientų sėslumas, mažesnis judėjimas per karantiną turėjo įtakos ligoms paūmėti ir tragiškoms išeitims įvykti. Turbūt dauguma gydytojų yra matę pacientų, kuriuos vargino lėtinė širdies ir kraujagyslių liga, bet jie buvo radę tam tikrą savo rutiną, fizinį aktyvumą, kuris padėjo. Kai jie buvo suvaržyti dėl karantino ir atvyko po metų, pamatėme, kad funkcinė būklė, galėjimas apsitarnauti buvo jau gerokai pablogėję. Toks pacientas labiau pažeidžiamas. Apibendrinant galima pasakyti, kad nenumatėme, kokią reikšmingą įtaką COVID-19 padarė širdies ir kraujagyslių ligoms“, – priežastis vardijo gydytojas kardiologas.
Kalbant apie sveikatos politiką ir strategiją, pasak prof. R. Kubiliaus, reikia daug dėmesio širdies ir kraujagyslių ligoms.
„Jei pažiūrėtume šiandien, ar turime kokį strateginį dokumentą, kaip kovojame, kaip siekiame atitolinti susirgimus, deja, matome, kad turime 2014–2015 metų strategiją. Duomenys gerokai pasenę, neatnaujinti. Tada galima paklausti, ar yra koks nors žemėlapis, kaip galėtume sumažinti šias ligas. Dabar turime tik gerai valdomą ŠKL programą, kai visi vyrai, sulaukę 40, o moterys, sulaukusios 50 metų, jau skatinamos kreiptis į šeimos gydytojus, kad šie nustatytų ŠKL riziką ir, priklausomai nuo jos, nusiųstų pasikonsultuoti su kardiologu“, – sakė laidos „Delfi tema“ pašnekovas.
Kaip itin didelę grėsmę profesorius įvardija ir tai, kad ŠKL rizikos veiksniai nėra jaučiami. Žmogus, kurio cholesterolio kiekis ar kraujo spaudimas padidėję, nejaučia nei vieno, nei kito. Tačiau šių veiksnių derinys daro didžiulę neigiamą įtaką ir kelia milžinišką infarkto riziką.
Be to, lietuviai pacientai neretai būna itin nedrausmingi sveikatos klausimais ir neatsižvelgia į gydytojų patarimus.
„Lietuvis pacientas, įvertinus jo būklę ir paraginus „susiimti“ – daugiau judėti, sveikiau maitintis, o kai nebeveikia šios priemonės – vartoti vaistus, nepriima patarimų. Sako, kad vaistus vartoti dar anksti, ir taip jaučiasi gerai. Nors rizikos veiksnių nejuntame, bet jie smarkiai kenkia“, – sakė prof. R. Kubilius ir pridūrė, kad po karantino matoma daug daugiau užleistų širdies ligų.
Tikinama, kad pas gydytojus lengviau patekti bus galima jau greitai
Dar viena problema, dėl kurios labai dažnai skundžiasi pacientai, – sunku patekti pas gydytojus.
Ši problema, pasak J. Sejonienės, tikrai žinoma. Kaip teigia Seimo narė, prieš pandemiją Lietuva neišsiskyrė iš kitų Europos Sąjungos šalių pagal sveikatos priežiūros prieinamumą – laukimo laikas iki specialisto konsultacijos buvo net mažesnis nei kitose ES šalyse.
„2020 m. įvyko tikrai nemažai sumaišties, kai buvo ribojamos planinės sveikatos paslaugos. Netgi dabar dalis pacientų bijo kreiptis į gydymo įstaigą. Labiausiai reikalingų specialybių gydytojų prieinamumas tikrai labai netolygus. Didžiuosiuose miestuose geresnis, regionuose, žinoma, prastesnis.
Ir Sveikatos reikalų komitete esame tą svarstę, turimas sveikatos paslaugų reformos planas taip pat skirtas tam, kad būtų pagerintas paslaugų prieinamumas. Ne tai, kad kiekviename miestelyje, rajone turėtume dideles gydymo įstaigas, bet kad savivaldybės būtų suinteresuotos pavežti iki tos vietos, kur yra pakankamai specialistų“, – kalbėjo pašnekovė.
Pokyčiai, pasak J. Sejonienės, daromi ir dabar, tačiau yra ir daugybė iššūkių: „Suprantu, kad pokyčių norisi labai greitai, bet ir finansavimo šiuo metu neturime. Tikiuosi, kad iki šios kadencijos pabaigos visi pajus realų pagerėjimą.“
Profesorius priminė, ką turi padaryti kiekvienas, kad sumažintų širdies ligų riziką
Gydytojo kardiologo teigimu, norint sumažinti mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų, gyventojais reikia pradėti rūpintis jau nuo darželio. Lietuvių vaikų fizinis aktyvumas itin mažas, o tai kelia rimtą grėsmę ateityje. Taip pat svarbu sukurti tokią sistemą, kad ŠKL būtų galima nustatyti kuo anksčiau.
„Jei dirbsime tik su 40–50 metų pacientais, kuriems absoliučiai visiems bus nustatyta rizika susirgti ŠKL, turbūt niekada nepakeisime mirties žemėlapio.
Didžiausias siekis – kaip paskatinti įsiminti širdies ligų prevenciją, kuri prasidėtų šeimoje: atsisakyti perteklinio druskos kiekio, riebių maisto produktų, virtuvėje neturėtų likti saldžių gazuotų gėrimų, kasdien 1–2 valandas turi būti vaikščiojama. Sveiko žmogaus prevencija prasideda dar iki jam gimstant. Jei besilaukiančiai mamai cholesterolio kiekis padidėjęs, vaikas, kai jau bus suaugęs, turės didesnę riziką patirti infarktą“, – patarė profesorius.
Higienos instituto duomenimis, 2021 metais iki spalio mirė beveik 38 900 žmonių, o 2020 metais šis skaičius siekė 33 200. Iš viso per 2020 metus Lietuvoje mirė 43 547 žmonės.
