„Pastarasis savaitgalis mūsų ligoninės komandai buvo išties „karštas“. Dėl pasikeitusių oro sąlygų susiformavęs plikledis smarkiai išaugino traumas patyrusių pacientų srautus. Per praėjusią parą į RVUL Skubios pagalbos skyrių kreipėsi 330 žmonių, iš jų 60 teko hospitalizuoti. Traumatologinio pobūdžio pagalbos prireikė 179 asmenims – tai kol kas šio šaltojo sezono „rekordas“, nes įprastai per parą kreipiasi perpus mažiau.
Deja, savaitės pradžia jokio atokvėpio medikams nežada, nes šiandien nuo pat ryto Skubios pagalbos skyriuje verda intensyvus darbas. Nors pasitelktos sustiprintos specialistų pajėgos, tikėtina, kad nemažai daliai pacientų teks ilgiau užtrukti laukiant konsultacijos ir tyrimų – iš anksto dėl to atsiprašome. Dėl padidėjusio „ekstrinių“ pacientų srauto šią savaitę RVUL Ortopedijos ir traumatologijos centre taip pat bus ribojamos planinės operacijos, prioritetą teikiant pacientams, kuriems reikalinga neatidėliotina pagalba čia ir dabar“, – parašė ligoninė savo socialinio puslapio „Facebook“ paskyroje.
Šeimos gydytojas Valerijus Morozovas patyrusiems traumą laidoje „Delfi diena“ patarė: „Jeigu patiems niekaip nepavyksta susitvarkyti su skausmu, arba funkcijos sutrikimu, pvz., negalite atsistoti ant kojos, pakelti rankos, sulenkti piršto ar dar kažkaip, tada reikia vienareikšmiškai kreiptis į gydytojus.
Jeigu pavyksta, uždėjus ką nors šalto, pabuvus ramiai, pakėlus pažeistą galūnę aukščiau, išgėrus vaistų nuo skausmo (nes mes, gydytojai, nenorime tos „atgailos“ iš pacientų, kad reikia kentėti), reikia bandyti likti namuose.
Jeigu skausmas per porą dienų nepraeina, vis tiek reikia kreiptis į gydytoją ir vertinti, kiek jo yra. Arba, jeigu jums neramu ir nesate tikras dėl savo sveikatos būklės ir traumos stiprumo, reikėtų kreiptis į medikus. Tik kreiptis reikėtų ne į Priėmimo skyrių, bet į savo šeimos gydytoją“.
Gydytojas V. Morozovas sakė, kad kęsti skausmo, nesikreipiant į gydytojus, ypač patyrus lūžį, nereikėtų, nes tai gali labai stipriai pakenkti.
„Jeigu pirmomis dienomis besikreipiant užtektų paprastos imobilizacijos arba savaitę-tris panešioti gipsą, tai, praėjus kelioms savaitėms, be operacinio gydymo vargu ar mes išsisuksime, jeigu kalbame apie lūžusius kaulus.
Bet, kadangi motulė gamta mus kuria su „atsarga“: turime dvi rankas, dvi kojas, tie patys kaulai dažnai eina po du, labai dažnai, jeigu ta trauma nėra labai stipri, žmogus gali su įtrūkusiu kaulu arba nutrūkusiu raiščiu vaikščioti visą gyvenimą ir, jeigu jis nėra labai sportininkas ir neturi kažkokių didelių intencijų savo aktyvumui, taip galima ir gyventi“, – pastebėjo medikas.
Gydytojas V. Morozovas patarė tomis dienomis, kai yra slidu, vaikščioti taip, kaip vaikšto pingvinai: tai yra, šiek tiek pasilenkus į priekį, išlaikant savo kūno svorį viena ašimi ir krypuojant į šalis, stengiantis, kad nebūtų didelio poslinkio į priekį ar atgal.
Taip pat medikas įspėjo, kad kritimas ypač pavojingas vyresniems žmonėms, ypač moterims, kurių kaulai praretėję.
„Sveikam žmogui tas kritimas gali ir nieko neduoti, bet vyresniam žmogui gali būti rimtos traumos. Tokiu atveju būtinai reikėtų kreiptis į gydytojus ir atlikti tai kuo greičiau“, – rekomendavo V. Morozovas.
Vyresniems žmonėms ypač pavojingas šlaunikaulio arba stuburo lūžimas. Vyresniame amžiuje pagal mirtingumą tai esą gali prilygti net miokardo infarktui.
