Profesorius priminė, kad tiek persirgus, tiek po skiepo susiformuoja antikūnai, kurie, susidūrę su viruso doze, spėja susidoroti su juo dar nepradėjus jam daugintis ląstelėse. Tam reikia, kad antikūnų organizme būtų pakankamai.
Problema ta, kad niekas tiksliai nežino, koks yra pakankamas jų kiekis, be to, skiriasi tyrimų metodai.
„Dėl to nėra vieningos rekomendacijos, kuri tiksliai pasako, kad jei antikūnų kiekis būtent toks, tikrai neužsikrėsi. Todėl tas pasakymas, kad antikūnų testas teigiamas, pasako tik tiek, kad žmogus turėjo kontaktą su virusu ar skiepu, bet nebūtinai tai jį apsaugos. Na, ir natūralu, kad kuo didesnis antikūnų titras, tuo daugiau viruso reikia, kad apsauga būtų pramušta. Vėlgi, imunitetas yra ne tik antikūnai, bet ir kiti komponentai.“, – sakė prof. S. Čaplinskas.
Profesorius pabrėžė: medicina yra viena, galimybių pasas yra visai kas kita. Nustatyti vieną antikūnų ribą, kuri tiktų visiems žmonėms, labai sudėtinga, mat visais laikais tyrimus gydytojai interpretuodavo ne tik pagal normas, tačiau ir pagal paciento savijautą, anamnezę ir kitus dalykus.
„Galimybių pasas nėra medicina, tai politiniai, organizaciniai sprendimai“, – sakė profesorius.
Tai, kad persirgus dažnai susidaro stipresnis imunitetas, kuris išlieka ilgiau, pasak profesoriaus, yra tiesa. Tačiau kitas klausimas, kokia kaina įgyjamas šis imunitetas, mat ligos forma gali būti labai sunki, žmogus gali atsidurti ligoninėje arba neišgyventi. Be to, sergant iš pradžių imunitetas nusilpsta ir tik po kurio laiko vėl atsistato. Gali būti, kad jis susiformuos silpnesnis nei po skiepų.
Trečiadienį SAM surengtoje spaudos konferencijoje nuskambėjo mintis, kad antikūnų testas neparodo tikrojo atsako į vakciną ir juo pasitikėti nereikia, neva jis nieko nereiškia. Visgi, prof. S. Čaplinskas tokiai minčiai nepritaria.
„Tai tada galima užduoti klausimą – kuo remiantis buvo paankstinta revakcinacija? Aš tikriausiai pirmas šitą parašiau, kad pagal tai, kaip blėsta antikūnų titras, daliai žmonių revakcinacija po pusės metų jau gali būti per vėlu. Remiantis tuo, kaip rodė atlikti tyrimai Santaros klinikose, daliai žmonių po pusės metų apsauga jau gali būti išblėsusi.
Tai nekoreliuoja tada pasakymas, kad antikūnai nieko nereiškia. Kuo didesnis antikūnų titras, tuo didesnė tikimybė, kad susidūrus su virusu liga nesivystys. Tačiau imuninės atminties ląstelės, susidūrusios su virusu, jei prieš tai žmogus buvo pasiskiepijęs ar persirgęs, greitai gali pagaminti naujus antikūnus. Bet tas greitai užtrunka nuo 3 iki 5 dienų. Per tą laiką, jei neužteks antikūnų, žmogus gali būti užkrečiamas, pajusti simptomus. Turint pakankamai antikūnų žmogus lengviau ir trumpiau sirgs, trumpesnį laiką bus užkrečiamas“, – kalbėjo pašnekovas.
Taip pat profesorius pridūrė, kad pradėjus mediciną sieti su politika, medicinos lieka vis mažiau.
„Kai pradedame maišyti mediciną su politika, dažnai taip ir išeina, kad lieka tik politika, o medicinos nebe. Vienas dalykas yra konkretus ligonis, jo sveikatos būklė, kitas dalykas kaip vakcinacijos, antikūnų, teigiamą testą naudoti kasdieniame, visuomenės gyvenime“, – sakė profesorius.
Jei antikūnų tyrimas nukritęs žemiau nei 1000 BAU vienetų, kai matuojami antikūnai prieš RBD baltymą, profesorius pataria kuo skubiau revakcinuotis.
„Kai manęs asmeniškai klausia žmonės, kada revakcinuotis, aš galiu pasakyti savo nuomonę, kokią išsako ir dauguma ekspertų – jei antikūnai BAU vienetais prieš RBD nukrenta žemiau 1 000, revakcinacija tikrai reikalinga.
Jei pas kažką yra gerokai daugiau ir žmogus dvejoja, revakcinaciją galima kuriam laikui atidėti, bet nebūtina. Revakcinacija sustiprina ir ląstelinį imunitetą, ir antikūnus. Antikūnai išlieka maždaug 4 mėnesius, vėliau pradeda mažėti. Jei kyla abejonių, kad jų gali būti mažiau nei reikia nepraėjus terminui, galima atlikti antikūnų tyrimą ir pasitikrinti“, – sakė pašnekovas.
Profesoriaus teigimu, svarbu nepamiršti ir skurdžių pasaulio šalių, kuriose net pažeidžiamos grupės dar negavo nė vieno skiepo. Tokiose šalyse kyla didžiulė viruso mutacijų rizika.
„Daugybė pasaulio šalių dar nėra paskiepiję pažeidžiamiausių grupių nė viena vakcinos doze. Kalbant pasauliu mastu, kas svarbiau, ar juos paskiepyti pirmu skiepu, ar mažos rizikos grupes sustiprinančiu skiepu, ekspertai sako, kad reikėtų greičiau paskiepyti pažeidžiamiausius žmones. Nors natūralu, kad iš pradžių galvojame apie savo šalį“, – kalbėjo prof. S. Čaplinskas.
