Šį trečiadienį Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos siūlymui iš galimybių paso išbraukti serologinius, kitaip sakant – antikūnų, tyrimus. Nauja tvarka įsigalios nuo ateinančių metų sausio 10 dienos.

Taigi, jeigu iki šiol turintiems pakankamą antikūnų kiekį galimybių pasas būdavo pratęsiamas dar dviem mėnesiams, be būtinybės pasiskiepyti sustiprinančiąja doze, nuo sausio 10 dienos vienintelė sąlyga gauti galimybių pasą bus tik skiepai.

Tačiau portalas „Delfi“ sulaukė klausimų, o ką daryti tiems, kuriems po pilnos vakcinacijos jau praėjo 210 dienų, trečiojo skiepo jie dar negavo, bet galimybių pasą prasitęsė, nes turėjo pakankamai antikūnų. Ar po sausio 10 dienos dokumentas automatiškai nebegalios?

Sveikatos apsaugos ministerijos Spaudos tarnybos vyriausiasis specialistas Julijanas Gališanskis atsakė: „Vyriausybė yra numačiusi pereinamąjį laikotarpį, tai yra iki 2022 m. sausio 10 dienos serologinius testus po skiepų atlikusieji galimybių pasą galės turėti 60 dienų. Serologiniai testai persirgusiems asmenims galimybių pasui gauti galios ir toliau“.

Kartu J. Gališanskis paaiškino, kad sprendimai nebeįtraukti serologinių testų rezultatų į galimybių pasą priimti atsižvelgiant į tai, kad Europoje ir Lietuvoje plinta omikron atmaina (antradienio duomenimis, Lietuvoje registruoti 59 atvejai).

„Omikron atmaina yra labiausiai besiskirianti nuo kitų iki šiol aptiktų, galimai susijusi su vakcinų veiksmingumo sumažėjimu, ypač praėjus ilgesniam laiko tarpui po vakcinacijos. Tik trijų dozių vakcinavimo efektyvumą patvirtina moksliniai tyrimai ir stebėsena. Skiepytis stiprinamąja doze galima praėjus 3 mėnesiams po pasiskiepijimo pagal visą skiepijimo schemą. Būtent skiepijimą sustiprinančiąja doze akcentuoja ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras, tad gyventojams turi būti sudarytos galimybės skiepytis, o ne atlikti serologinius antikūnų tyrimus po pilnos vakcinacijos schemos“, – teigė specialistas.

Apie tai, kad iš galimybių paso gavimo sąlygų gali būti išbraukti serologinių tyrimų rezultatai, ekspertai minėjo ir anksčiau.

Sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė praėjusią savaitę aiškino: „Šiuo metu pagal Vyriausybės nutarimą atlikus antikūnų tyrimą galima turėti galimybių pasą 60 dienų. Tačiau iš situacijos, kuri yra šiandien, matome, kad laboratorijose antikūnai labai skirtingai interpretuojami arba laboratorijos turi labai skirtingus titrus.

Dabar, kai turime omikron, kai žinome, kad ne visos šalys taiko antikūnų testą galimybių pasui, planuojame svarstyti apie tai, jog šiuo metu būtų labai abejotinas galimybių paso galiojimas. Tačiau, kaip minėjau, dabar teisės aktuose tokia galimybė yra“.

Aušra Bilotienė Motiejūnienė

Antikūnų titras, anot A. Bilotienės Motiejūnienės, labiau skirtas nusistatyti, ar jau reikia trečios dozės, ar dar verta palaukti. Visgi abejotinas antikūnų tyrimo tikslingumas, kai po ligos ar vakcinacijos praeina 6 mėnesiai, o žmogus vis dar nenori stiprinamosios dozės.

„Pasikartosiu – šiuo metu galioja serologinis antikūnų tyrimas galimybių pasui 60 dienų, jei jis yra tinkamas. Tačiau kartu, įvertinus atmainą, kas šiandien vyksta Europoje, pasaulyje, svarstomas šio klausimo aktualumas ir keitimas“, – teigė A. Bilotienė Motiejūnienė.

Ligita Jančorienė

Jai pritarė ir Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė, Nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos narė, VU profesorė Ligita Jančorienė, pridūrusi, kad labai nedaug šalių naudoja serologinius antikūnų tyrimus kaip reikšmingą rodiklį vertinant vakcinų efektyvumą. Netgi atvirkščiai – skatina jų nenaudoti.

„Manau, kad būtų visai teisingas sprendimas, jei serologinių tyrimų buvimas, atlikimas būtų eliminuotas iš teisės aktų. Vienintelis svarbus dalykas – jei atlikę antikūnų tyrimą jų neaptinkame. Tada tikrai galime žinoti, kad žmogus turi imunosupresinę būklę, galime vertinti žmogaus būklę ir galvoti apie kitas profilaktikos priemones. Tačiau serologiniai atsakymai tiesiogiai nekoreliuoja su atsaku į vakcinas“, – aiškino profesorė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Dalintis
Nuomonės