Plačiau apie šiuos pokyčius trečiadienį papasakojo ir į aktualius klausimus atsakė sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė, Nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos narė, VU profesorė Ligita Jančorienė bei Registrų centro paslaugų valdymo direktorė Diana Vilytė.
Vaikams galimybių paso reikės ne visur
A. Bilotienė Motiejūnienė aiškino, kad po stiprinamosios dozės galimybių pasas įsigalioja iškart ir neturi galiojimo termino.
Vaikams nuo 12 metų galimybių pasas suteikiamas ne tik po vakcinos, tačiau ir po greitųjų testų, kurie periodiškai atliekami ir mokyklose kaupinių metodu. Toks galimybių pasas galioja savaitę. Taip pat galimybių pasą vaikams suteikia testas, atliktas mobiliajame punkte.
„Vaikams formaliam, neformaliam ugdymui galimybių paso nereikia ir nereikės, to nėra numatyta. Su ugdymu susijusioms veikloms vykdyti (gali būti baseinas, teatras, kino teatras) taip pat nebus reikalaujamas galimybių pasas. Tačiau jei veikla – po pamokų, tai, kas susiję ne su mokykla, – teatras, kinas, tada vaikas nuo 12 metų ir 2 mėnesių turėtų pateikti galimybių pasą. Tikrinant gali paprašyti asmens dokumento, tiktų ir moksleivio pažymėjimas“, – kalbėjo viceministrė.
„Įsijungs“ ir persirgimo taisyklė
Registrų centro paslaugų valdymo direktorės D. Vilytės teigimu, nuo gruodžio 28 dienos žmonėms, kurie pasiskiepijo vėliau nei birželį, kol kas niekas nepasikeis. Galimybių pasas bus tikrinamas tomis pačiomis programėlėmis kaip ir anksčiau.
„Reikėtų atkreipti dėmesį į žmones, kurie turėjo du skiepus ir persirgo. Ši grupė 28 dieną privalės atsinaujinti galimybių pasą. Iki 27 dienos jiems galioja algoritmas du skiepai, o paskui „įsijungs“ persirgimo taisyklė. Į tai reikėtų atkreipti dėmesį šiai tikslinei grupei, kurie pasiskiepijo ir tada susirgo“, – sakė D. Vilytė.
Laukia pokyčių ir dėl antikūnų tyrimo įtraukimo į galimybių pasą
A. Bilotienė Motiejūnienė taip pat užsiminė, kad artimiausiu metu planuojama persvarstyti galimybę įtraukti serologinių antikūnų tyrimo rezultatus į galimybių paso išdavimo tvarką, nes, įvertinus omikron atmainos plitimą, svarstomas šio klausimo aktualumas. Be to, esą skirtingų laboratorijų atliktų serologinių antikūnų tyrimų rezultatai yra prieštaringi.
„Šiuo metu pagal Vyriausybės nutarimą atlikus antikūnų tyrimą galima turėti galimybių pasą 60 dienų. Tačiau iš situacijos, kuri yra šiandien, matome, kad laboratorijose antikūnai labai skirtingai interpretuojami arba laboratorijos turi labai skirtingus titrus.
Dabar, kai turime omikron, kai žinome, kad ne visos šalys taiko antikūnų testą galimybių pasui, planuojame svarstyti apie tai, jog šiuo metu būtų labai abejotinas galimybių paso galiojimas. Tačiau, kaip minėjau, dabar teisės aktuose tokia galimybė yra“, – priminė viceministrė.
Antikūnų titras, anot A. Bilotienės Motiejūnienės, labiau skirtas nusistatyti, ar jau reikia trečios dozės, ar dar verta palaukti. Visgi abejotinas antikūnų tyrimo tikslingumas, kai po ligos ar vakcinacijos praeina 6 mėnesiai, o žmogus vis dar nenori stiprinamosios dozės.
„Pasikartosiu – šiuo metu galioja serologinis antikūnų tyrimas galimybių pasui 60 dienų, jei jis yra tinkamas. Tačiau kartu, įvertinus atmainą, kas šiandien vyksta Europoje, pasaulyje, svarstomas šio klausimo aktualumas ir keitimas“, – teigė A. Bilotienė Motiejūnienė.
Profesorė L. Jančorienė pridūrė, kad labai nedaug šalių naudoja serologinius antikūnų tyrimus kaip reikšmingą rodiklį vertinant vakcinų efektyvumą. Netgi atvirkščiai – skatina jų nenaudoti.
„Manau, kad būtų visai teisingas sprendimas, jei serologinių tyrimų buvimas, atlikimas būtų eliminuotas iš teisės aktų. Vienintelis svarbus dalykas – jei atlikę antikūnų tyrimą jų neaptinkame. Tada tikrai galime žinoti, kad žmogus turi imunosupresinę būklę, galime vertinti žmogaus būklę ir galvoti apie kitas profilaktikos priemones. Tačiau serologiniai atsakymai tiesiogiai nekoreliuoja su atsaku į vakcinas“, – aiškino profesorė.
Revakcinuotis galima ir anksčiau
Pasak profesorės L. Jančorienės, jau sukaupta pakankamai duomenų, kad asmenys, pasiskiepiję pagal visą vakcinacijos sistemą ir turintys normalų imunitetą, antikūnų prieš koronavirusą įgauna, tačiau imunitetas laikui bėgant po truputį blėsta.
Po 4 mėnesių apsauga ima stipriai mažėti. Tai, pasak profesorės, itin gerai buvo matyti prasidėjus delta bangai.
„Prasidėjus delta bangai, vasaros pabaigoje, kai matėme augantį susirgimų skaičių, tarp jų buvo ir skiepytų asmenų. Kitų šalių ekspertai, kurie revakcinaciją pradėjo anksčiau, pateikė daugiau duomenų dėl stiprinamosios dozės. Ja pasiskiepijus, pasiekiamas beveik toks pat efektyvumas, koks buvo po pirmų 2 skiepų praėjus pirmam mėnesiui po skiepų“, – sakė profesorė.
Visgi, kalbant apie asmenis, kurie turi itin prastą imuninę sistemą, pavyzdžiui, po organų transplantacijos ar onkologinių ligų, net po 2 vakcinos dozių gali nesusidaryti pakankamai antikūnų. Taip pat gali būti ir po 3 vakcinos dozės, tad stiprinamoji dozė jiems rekomenduojama praėjus vos mėnesiui po pirminės vakcinacijos.
Kaip teigė prof. L. Jančorienė, revakcinacija itin svarbi atsiradus omikron atmainai. Europoje nutarta, kad dėl šios atmainos revakcinacija gali būti leidžiama visiems asmenims praėjus vos 3 mėnesiams po 2 dozės.
„Yra galimybė skiepytis stiprinamąja doze praėjus 3 mėnesiams“, – teigė L. Jančorienė.
Taip pat svarstoma, ką daryti dėl žmonių, kurie jau persirgo COVID-19.
Anot L. Jančorienės, persirgusiems ir pasiskiepijusiems dviem dozėmis rekomenduojama revakcinuotis po 6 mėnesių.
Pasak prof. L. Jančorienės, jei nuo paskutinės vakcinos dozės arba ligos praėjo daugiau nei 6 mėnesiai, rekomenduojama revakcinacija.
„Skiepai ir vakcina duoda geriausią imuninį atsaką, tačiau ir po ligos imuninis atsakas blėsta“, – kalbėjo gydytoja.
Viceministrė: „Galimybių pasas nėra toks didelis suvaržymas“
Spaudos konferencijoje buvo paklausta, kaip vertinama, jog Prezidentas dėl galimybių paso vaikams nuo 12 metų žada kreiptis į Konstitucinį Teismą. Pasak A. Bilotienės Motiejūnienės, reikia suprasti, kad tokio amžiaus vaikai daug juda, susitinka su draugais, tad dėl to kyla daug protrūkių mokyklose.
„Nuomonė tokia, kad turėtų būti galimybių pasas, ir tikrai tai nėra toks didelis suvaržymas“, – kalbėjo viceministrė.
Šiai nuomonei pritarė ir prof. L. Jančorienė.
„Anksčiau mažiau kalbėjome apie pokovidinį sindromą. Kuo toliau, tuo daugiau atsiranda duomenų, kad ir vaikai, persirgę net nesunkiomis COVID-19 formomis, pasekmes gali pajausti vėliau, savo brendimo laikotarpiu.
Nebuvo atidžiai nagrinėjama, koks procentas vaikų pakliuvo į stacionarą. Paaiškėjo, kad kai kuriems reikėjo reanimacijos. Ir tarp vaikų pasitaikė vidutine ar sunkia forma sirgusių“, – pastebėjo profesorė.
Vaikams nuo 12 iki 18 metų galimybių pasas yra neterminuotas. Tai reiškia, kad po gruodžio 28 dienos jiems galimybių pasas be trečios vakcinos dozės galios ir toliau. Vaikams trečios dozės gauti dar neleidžiama.
Besiskiepijančių kiekis išaugo dvigubai
Pokyčiai dėl galimybių paso išdavimo tvarkos privertė daugiau žmonių suskubti skiepytis.
„Kalbant apie vakcinavimo centrus, maždaug prieš 3 savaites vakcinavosi apie 6–8 tūkstančiai, – 3 savaites jaučiame padidėjusį vakcinacijos poreikį ir skaičių (apie 13–14 tūkstančių per dieną). Tai parodo, kad žmonių aktyvumas dėl stiprinamosios dozės arba vakcinacijos padidėjo. Kalbėjome ne kartą apie gruodžio 28 dienos pokyčius, bet tikriausiai informacijos niekada nebūna per daug. Žinoma, turime laisvų vietų“, – teigė A. Bilotienė Motiejūnienė.
