Vis daugiau sergančių vaikų, didžiausia rizika – liekamieji reiškiniai

Panemijos pradžioje buvo paskleista žinia, kad vaikai beveik neserga koronavirusu, o jei serga, tai labai lengvai ir kitų neužkrečia. Tačiau dabar žinome, kad tai nėra visiškai tiesa. Pasak profesoriaus, pastaraisiais mėnesiais COVID-19 užsikrečia vis daugiau vaikų – nuo kūdikių iki vyresnio amžiaus vaikų, paauglių. Vaikų ligoninėse, tiek Santaros, tiek Kauno klinikose, beveik nuolat gydomi vaikai, sergantys koronavirusu. Jiems kartais prireikia net intensyviosios terapijos.

„Tas pirminis mūsų manymas, kad COVID-19 yra tik vyresnio amžiaus žmonių problema, jis gerokai keičiasi“, – kalbėjo prof. V. Usonis.

Vaikams itin daug problemų sukelia reiškiniai, likę po koronaviruso infekcijos – vadinamasis lėtasis COVID-19.

„Net po nesunkiai persirgtos infekcijos vaikams sutrinka kognityvinės funkcijos, jie negali mokytis, skauda galvą, jie labai pavargsta. Taip pat visus labiausiai jaudinantis dauginis įvairių organų pažeidimas, ši būklė reikalauja intensyviosios terapijos gydymo. Tai, ką matome dabar, vienareikšmiškai galime pasakyti, kad ir vaikams COVID-19 yra problema, todėl turėtume labai atsakingai žiūrėti į šios ligos profilaktiką“, – sakė profesorius.

Skiepai
Foto: Shutterstock

Nerimą kelia ir naujoji omikron atmaina. Pasak profesoriaus, dėl jos situacija tapo itin greitai kintanti, o nauja informacija gaunama net ne kasdien, o kas kelias valandas. Pastebėta, kad ši atmaina itin sparčiai plinta tarp jaunų, 20–29 metų žmonių ir paauglių.

Kalbant apie vaikus, pavojingiausias koronavirusas yra kūdikiams, tačiau kol kas šiai amžiaus grupei vakcinos nėra. Tiesa, klinikiniai tyrimai intensyviai vyksta su vakcinomis kūdikiams nuo 6 mėnesių amžiaus.

„Nuo 5 metų iki pirmųjų mokyklos metų, šitose amžiaus grupėse rodikliai kiek geresni. Vėliau, paauglių amžiaus grupėje rodikliai vėl blogėja. Tačiau visada pabrėžiu – statistiniai rodikliai rodo, kaip viena ar kita liga plinta visuomenėje. Bet kalbant apie konkretų asmenį, susirgusiam žmogui tikriausiai visai nesvarbu, kad 1000 kitų nesusirgo, ar sunkiai susirgusiam visai nesvarbu, kad kitiems nebuvo tos bėdos. Taip pat yra ir su vaikais, jie serga, o kai kurie serga sunkiai“, – kalbėjo prof. V. Usonis.

Susirgę COVID-19 vaikai dažniausiai patiria kvėpavimo sistemos pažeidimus. Tačiau gali pasireikšti ir dauginiai organų pažeidimai – širdies, kepenų pažeidimai, miokarditas.

Pagrindinis tėvų argumentas neskiepyti vaikų, dažnai matomas viešojoje erdvėje, yra tai, jog visi vaikai COVID-19 neva serga lengvai, tad ir skiepyti jų nereikia.

Foto: Shutterstock

„Kodėl mes lyginame sergantį vaiką su sergančiu suaugusiu? Palyginkime sergantį vaiką su sveiku vaiku. Net jei tai nėra labai sunki liga, tačiau sutrikdoma ne tik vaiko, bet ir visos šeimos gyvenimo kokybė. Jei turime patikimų priemonių išvengti ligos, turime padaryti viską, kad vaikai nesirgtų. Mes nežinome, ar konkrečiam vaikui tai bus lengva, ar sunki liga. Turime taikyti visas priemones – ir kaukes, ir vakcinas, ir testavimą, kad apsaugotume vaiką“, – laidoje kalbėjo pašnekovas.

Nėščiosioms infekcija itin pavojinga, tačiau skiepytis jos neskuba

Pasak prof. M. Minkauskienės, nėščiosios COVID-19 serga gerokai sunkiau nei kiti suaugę. Tai rodo ne tik pasaulio tyrimai, tačiau ir Lietuvos ligoninių patirtis. Padėtį dar labiau apsunkino delta atmaina.

„Pastarojo rudens Jungtinės Karalystės mokslininkų ataskaita rodo, kad kas ketvirta COVID-19 susirgusi nėščioji turi pneumoniją, jai reikia papildomo deguonies. Kas 10 tenka gydytis intensyvios terapijos skyriuje. Deja, kas ketvirtai nėščiajai gimsta neišnešiotas naujagimis ir jam tenka keliauti į intensyvios terapijos skyrių. Mūsų klinikoje dėl koronaviruso gydėsi jau daugiau nei 100 nėščiųjų ir tikrai mūsų patirtis artima Jungtinei Karalystei“, – perspėjo prof. M. Minkauskienė.

Akušerių ginekologų draugija, kaip ir dar 75 šalys, ragina visas nėščiąsias be jokių išlygų skiepytis nuo COVID-19. Nėščiosioms patariama rinktis mRNR vakcinas, tai yra „Comirnaty“ ir „Spikevax“.

Foto: Shutterstock

Ginekologė patikina, kad skiepytis nėščiosioms tikrai saugu, o pašaliniai reiškiniai tokie pat, kaip ir kitiems suaugusiems žmonėms – galimas karščiavimas, rankos skausmas. Sunkesnės reakcijos, tokios kaip miokarditas ar trombocitopenija, yra itin retos. Net jei būtų paskiepytos visos Lietuvos nėščiosios, tarp jų statistiškai turėtų būti tik vienas šių reakcijų atvejis.

„COVID-19 liga nėštumo metu yra tikrai dažna. Gydymo metu tenka skirti medikamentus, kurie yra stiprūs, jie turi efektą ir vaisiui, ir nėščiajai, jų saugumas kartais nėra iki galo žinomas nėštumo metu. Dėl to, rekomenduodami vakciną ar kokią kitą intervenciją nėštumo metu, visada sveriame naudos ir rizikos santykį. Ir šiuo atveju jis neabejotinai nukrypsta vakcinos naudai“, – sakė prof. M. Minkauskienė.

Oficiali statistika, kiek paskiepijama nėščiųjų, nėra renkama, tačiau, pasak gydytojos, jei Lietuvoje jų būtų pasiskiepiję bent pusė – būtų labai gerai. Visgi, profesorės teigimu, pastaraisiais mėnesiais vis daugiau nėščiųjų nori pasiskiepyti, o tai – džiugi žinia.

„Suprantu jų baimę, abejones, norą kuo daugiau žinoti, tačiau sprendimas pasiskiepyti tikrai padaro nėštumą ir gimdymą saugesnį“, – kalbėjo profesorė.

Pasiskiepijusi nėščioji nuo sunkios ligos apsaugo ir naujagimį

Prof. V. Usonis taip pat pridūrė, kad nėščiosios pasiskiepijimas padeda ir vaisiui, nes jis iš mamos po vakcinos gauna antikūnų.

„Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais naujagimiui koronavirusas yra itin grėsmingas. Jei mama iki gimdymo buvo paskiepyta likus bent porai, blogiausiu atveju, bent vienam mėnesiui, antikūnai patikimai apsaugo naujagimius pirmais gyvenimo mėnesiais“, – sakė vaikų ligų gydytojas.

Nėščioji
Foto: Shutterstock

Pasak profesoriaus, visuomenė taip bijo skiepyti vaikus dėl to, kad negauna pakankamai informacijos iš oficialių šaltinių. Dėl to nepatikimą informaciją suranda iš socialinių tinklų, kur ją skleidžia savų tikslų turintys asmenys.

„Visai neseniai iš vienos mamos gavau klausimą, kuris mane šokiravo – ar yra atlikti tyrimai su vaikais nuo 5 metų, jei vaikai dabar bus skiepijami. Absoliučiai neįmanoma įsivaizduoti, kad vakcina būtų užregistruota neatlikus visų įmanomų tyrimų. Jei būtų daugiau bendraujama, jei tėvai turėtų daugiau galimybių užduoti rūpimus klausimus, tikiu, kad situacija būtų geresnė“, – kalbėjo prof. V. Usonis.

JAV prognozuoja, kad jau sausio mėnesį gali būti sukaupta pakankamai informacijos dėl vakcinos nuo COVID-19 kūdikiams. Tai reiškia, kad šią vakciną greitu metu bus galima registruoti ir teikti patikrinti atsakingoms institucijoms.

„Kalbant apie 5 metų ir vyresnius vaikus, jau turime pasaulinę vakcinacijos praktiką. JAV, jei neklystu, paskiepyti jau apie 3 mln. vaikų nuo 5 metų amžiaus. Labai įdomi išvada – šios amžiaus grupės vaikai vakcinas toleruoja geriau nei paaugliai ir suaugusieji. Nedidelių reiškinių po vakcinų visada gali būti, tai biologinis procesas, tačiau kalbant apie reiškinius, kurie paveikia kasdienį gyvenimą, vaikams jų pasitaiko rečiau nei tarp paauglių ir suaugusiųjų“, – sakė gydytojas.

Respublikinė Panevėžio ligoninė, Infekcinių ligų skyrius

Jei neskiepytų vaikų daugės, teks atsiversti 50 metų senumo vadovėlius

Atrodo, kad tėvų, nenorinčių skiepyti savo vaikų ne tik nuo koronaviruso, bet ir nuo kitų ligų, tik daugėja. Toks tėvų elgesys, pasak profesoriaus, yra labai pavojingas.

„Užkrečiamosios ligos niekur nedingo. Šiandien kalbame tik apie vieną ligą, kurią visiškai išnaikino skiepai, tai yra raupai, jų pasaulyje niekur nebėra. Tačiau kitos ligos nedingo, turime net pavyzdžių. Tarkime, neseniai įvykęs tymų protrūkis Lietuvoje, kai, atrodytų, jau pamiršome tymus, bet, sutrikus skiepijimo apimtims, tymai grįžo ir turėjome daug susirgimų. Taip pat yra ir su kitomis ligomis, valdomomis vakcinomis.

Yra atliekami įvairūs modeliavimai, kas atsitiktų, jei skiepijimosi apimtys sumažėtų, nekalbant apie tai, jei visai sustotų. Išvada labai paprasta, tiesiog grįš visos ligos. Atsiverskime 50 metų vadovėlius ar laikraščius ir pamatysime, kai difterija, kokliušas, raupai buvo privalomos vaikams ligos. Šiais laikais mums atrodo, kad tai tarsi viduramžiai. Bet jei ignoruosime šiuolaikinės medicinos pasiekimus, vaikų sveikatą, tos pasekmės gali būti labai rimtos“, – perspėjo prof. V. Usonis.

Penktadienio duomenimis, 5–11 metų vaikų buvo paskiepyta 680 arba 0,3 proc. Pirmadienį, pagal atvirus duomenis, šios amžiaus grupės vaikų jau buvo paskiepyta 1 proc.