Dabar klausimas vyrams apie santykius su tos pačios lyties atstovais bus pakeistas korektiškesniu. Bus klausima: „Ar turėjote rizikingų lytinių santykių?“ Į šį klausimą teks atsakinėti tiek kraują aukojantiems vyrams, tiek ir moterims. Minėtieji pokyčiai turėtų įsigalioti nuo 2022 metų gegužės 1 dienos.
Tiesa, kaip portalui „Delfi“ sakė Nacionalinio kraujo centro (NKC) direktorius Daumantas Gutauskas, inkubacinis periodas po rizikingų lytinių santykių ir toliau išliks. Jis dabar truks nebe keturis, bet šešis mėnesius.
Kaip prisiminė D. Gutauskas, jau prieš pusę metų pradėta gvildenti tema, kad diskriminuojantį klausimą apie homoseksualius vyrų santykius anketoje reikėtų pakeisti labiau korektišku.
„Turėjome dėl to konsultacinius susitikimus Sveikatos apsaugos ministerijoje su Nacionalinio kraujo centro, Kauno klinikų ir Santaros klinikų atstovais. Dabar parengtas Donorų atrankos anketos pakeitimo projektas, kuris įsigalios ateinančių metų gegužės mėnesį.
Kol kas tai tik derinama, bet visi kraujo centrai – tiek Nacionalinis kraujo centras, tiek Santaros klinikų, tiek Kauno klinikų – tam pritaria“, – patikino NKC vadovas.
Paklaustas, kas paskatino tokius pokyčius, D. Gutauskas paaiškino: „Mes keičiame pačią klausimo formuluotę, nes manome, kad ji yra diskriminuojanti. Dabar klausimą vyrams: „Ar turėjote lytinių santykių su kitais vyrais?“ pakeičiame į „Ar turėjote rizikingų lytinių santykių?“ Šitas klausimas galios ne tik vyrams, bet ir moterims, nes moters partneris vyras irgi gali turėti lytinių santykių su kitais vyrais. Tuo metu ir moters elgesys būtų laikomas rizikingu. Taip pat prostitucijos atveju moters elgesys būtų laikomas rizikingu.
Taigi, šitas klausimas apims rizikingus lytinius santykius bendrai. Pažymėjus atsakymą „taip“, toliau, konsultacijos su gydytoju metu, bus vertinama, kiek tie santykiai pavojingi“, – aiškino D. Gutauskas, žadėjęs, kad Sveikatos apsaugos ministerijoje bus apibrėžta, kas yra tie nesaugūs seksualiniai santykiai.
Kaip rekomenduoja Europos Sąjungos unifikuotas klausimynas „Transpose“, pakeitus anketą bus klausiama, ar žmogus turėjo nesaugių lytinių santykių nebe pastaruosius keturis, bet šešis mėnesius. Tačiau ir toliau kraujo davimas bus atidedamas tik keturiems mėnesiams, kadangi, pasak D. Gutausko, atliekami molekuliniai kraujo tyrimai, o ŽIV inkubacinis periodas yra 4 mėnesiai.
„Tas atidėjimas reikalingas dėl to, kad esant ŽIV infekcijai yra 4 mėnesių lango periodas, kai net pati geriausia pasaulyje aparatūra gali ją praleisti, nepastebėti to tyrimo metu ir taip būtų užkrėstas recipientas“, – teigė D. Gutauskas.
NKC vadovas teigiamai įvertino Donorų atrankos anketos pakeitimo projektą: „Jis yra protingas, nediskriminuoja įvairių lytinių orientacijų žmonių, yra unifikuotas visiems, turintiems kažkokių rizikingų seksualinių santykių.
Tai – didelis žingsnis į priekį. Juo labiau, kad ES eina šituo keliu. Ne vienoje valstybėje jau liberalizuoti šitie klausimai. Pvz., kiek žinau, paskutiniai klausimynus pakeitė olandai ir ispanai. Tai yra ne tik ES, bet ir pasaulinė praktika. Turint gerus ištyrimo metodus, naudojant gerus reagentus tiesiog nėra prasmės labai ilgam, neproporcingam terminui atidėlioti donaciją.
Be to, ir patį klausimą galima formuluoti nebūtinai taip tendencingai, kalbant būtent apie homoseksualius vyrus. Galima jį suformuluoti taip, kaip dabar, apibendrinant visiems žmonėms, kurie gali turėti rizikingų seksualinių santykių. Manome, kad liberalesnis klausimas nebediskriminuos nė vienos grupės“.
Klausimą dėl homoseksualius vyrus diskriminuojančio klausimo kraujo donoro anketoje dar šių metų pradžioje iškėlė Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius.
Portalo „Delfi“ paklaustas, ar jam pačiam asmeniškai teko susidurti su kliūtimis, duodant kraują, T. V. Raskevičius buvo atviras: „Esu priėmęs principinę poziciją neduoti kraujo, nes tada turėčiau meluoti. Taigi, negaliu savęs žeminti.
Bet aš gaunu nemažai skundų iš bendruomenės narių, kuriems labai skaudu dėl tokio reguliavimo. Jie tai priima kaip žeminimą, nes nori padaryti gerą darbą, padėti kitiems, o yra atmetami dėl to, kas yra“.
D. Gutauskas taip pat sakė, kad po keletą kartų per metus sulaukdavo klausimo: „Kodėl homoseksulūs vyrai negali duoti kraujo?“
„Atsakydavome, kad iš tikrųjų homoseksulūs vyrai kraujo duoti galėjo ir anksčiau, tik buvo atidėjimas 4 mėnesiams. Tai reiškia, būtų reikėję tiek laiko susilaikyti nuo homoseksualių seksualinių santykių“, – patikslino NKC vadovas.
T. V. Raskevičius pasakojo, kad Jungtinė Karalystė irgi atsisakė analogiško ribojimo homoseksualiems žmonėms, bet numatė trijų mėnesių inkubacinį periodą tiems, kurie turėjo rizikingų lytinių santykių. Lietuvoje nuo šiol inkubacinis periodas truks, kaip minėta, pusmetį.
„Manau, kad Lietuva daro tarpinį variantą, kuris būtų ir pagarbus kitų žmonių atžvilgiu, bet tuo pačiu ir saugus, vertinant iš sveikatos priežiūros taško“, – komentavo parlamentaras, pasidžiaugęs, kad net ir „Wikipedia“ polapyje apie ribojimus homoseksualiems vyrams tapti kraujo donorais, jau atsirado įrašas, kad tokio draudimo Lietuvoje nebeliks nuo gegužės 1 dienos.
„Tai yra toks labai simbolinis, bet pakankamai geras pasiekimas“, – neabejojo T. V. Raskevičius.
Paklaustas, ar po pokyčių kraujo donoro anketoje jo nuostata dėl kraujo donorystės keisis, parlamentaras pažadėjo: „Jeigu tai bus pakeista, aš jau sekančią dieną tapsiu kraujo donoru“.
Tad, ar gali būti, kad, pakeitus klausimyną į korektiškesnį, donorų turėtų padaugėti? D. Gutauskas abejojo, kad tai labai pasijustų: „Kiek teko domėtis kitų šalių praktika, tai, liberalizavus tvarkas, dėl to nepadaugėjo labai stipriai donacijų. Čia yra daugiau žmogaus teises užtikrinantis dalykas, antidiskriminacinis klausimas, bet realiai donorystės jis nepadidina. Tiesiog nebeatmetame kai kurių galimų donorų, kurių nereikėtų atmesti“.
D. Gutauskas pasakojo, kad anketoje bus ir daugiau pakeitimų, ne tik minėtojo klausimo.
„Pavyzdžiui, anketoje buvo klausimas: „Ar gyvenate užsienyje? Kur ir kiek laiko?“ Dabar mes tą klausimą keičiame į: „Ar 4 metų laikotarpiu gyvenote užsienyje ilgiau nei 6 mėnesius. Jei taip, išvardinkite, kur“. Mes tiesiog susiaurinome klausimą, kad nereikėtų su donorais svarstyti.
Buvo ir toks klausimas: „Ar buvote išvykę į užsienį?“ Dabar bus: „Ar buvote išvykę į užsienį per pastaruosius 6 mėnesius?“ Taip klausiame, kadangi visokie virusai, kurių mes negalime pagauti, yra gyvybingi 4–6 mėnesius. Siauriname klausimus, kad donorams būtų aiškiau ir saugome savo recipientus“, – paaiškino D. Gutauskas.
Šiek tiek gali keistis ir nuostata dėl tatuiruočių. Šiuo metu donaciją siūloma atidėti, jeigu tatuiruotė buvo padaryta per pastaruosius 6 mėnesius. Šį laiką planuojama trumpinti iki 4 mėnesių, priklausomai nuo to, kur žmogus darėsi tatuiruotę: sertifikuotame tatuiruočių salone, ar namų sąlygomis, kur užkrato tikimybė gali būti didesnė.
NKC direktorius priminė, kad apskritai kraujo negalima aukoti sergantiems įvairiomis infekcinėmis ligomis, esant blogai savijautai, jeigu žmogus viduriuoja, karščiuoja, taip pat jeigu yra išberta oda, lūpos, padidėję limfmazgiai. Kraujo negalima duoti ir nepavalgius, nepavartojus skysčių, apskritai jaučiantis blogai, padidėjus pulsui arba kraujo spaudimui.
