Pvz., Santaros klinikų administracija padidintoms išmokoms už medikų darbą nuo sausio 1 d. iki rugpjūčio sumokėjo 9 mln. 106 tūkst. eurų ir patyrė milžiniškas išlaidas. Ligoninė Sveikatos apsaugos ministerijos prašė jas kompensuoti. Plačiau apie tai skaitykite čia.
Tad Sveikatos apsaugos ministerijos pasiteiravome, ar numatytas papildomas finansavimas gydymo įstaigoms susidariusioms išlaidoms padengti?
Sveikatos apsaugos ministerijos Spaudos tarnybos vyriausiasis specialistas Julijanas Gališanskis atsakė: „Siekiant sudaryti sąlygas gydymo įstaigoms didinti darbo užmokestį ir gerinti teikiamų paslaugų kokybę, kasmet yra peržiūrimi sveikatos priežiūros paslaugų įkainiai ir didinamas finansavimas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF)“.
Specialistas pateikė duomenis, kiek nuo 2016 m. sveikatos priežiūros paslaugų finansavimui kasmet buvo skirta papildomų PSDF lėšų:
• 2016 m. II pusmetį – 30 mln. eurų;
• 2017 m. II pusmetį – 24,6 mln. eurų;
• 2018 m. gegužės–gruodžio mėn. – 99,5 mln. eurų;
• 2019 m. rugsėjo–gruodžio mėn. – 41,2 mln. eurų;
• 2020 m. balandžio–gruodžio mėn. – 130 mln. eurų;
• 2021 m. rugsėjo–gruodžio mėn. – 26,2 mln. Eur.
Pasak J. Gališanskio, nuo 2016 m. pradžios iki šių metų pirmo ketvirčio (šio ketvirčio duomenys yra preliminarūs) medicinos darbuotojų atlyginimų vidurkis išaugo maždaug dvigubai:
• slaugytojų – nuo 889 iki 1814 eurų, neatskaičius mokesčių;
• gydytojų – nuo 1763 iki 3309 eurų, neatskaičius mokesčių.
Lėčiau esą augo gydymo įstaigų administracijos ir kito personalo atlyginimų vidurkiai.
„Medikų atlyginimų augimui įtakos turėjo COVID-19 pandemijos metu mokamas padidintas darbo užmokestis už darbą pavojingomis sąlygomis. Vadovaujantis Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymu, tokiems darbuotojams darbo užmokestis didinamas nuo 60 iki 100 procentų.
Nuo pandemijos pradžios (2020 m. kovo mėn.) pagal šį įstatymą iš PSDF biudžeto įstaigoms jau išmokėta beveik 140 mln. eurų padidintam darbuotojų darbo užmokesčiui kompensuoti.
Vykdant vakcinaciją nuo COVID-19 ligos taip pat yra numatyti skatinamieji priedai šeimos gydytojams ir jų komandos nariams už gyventojų skatinimą skiepytis (paskatintą skiepytis ir paskiepytą pirmąja COVID-19 vakcinos doze asmenį) – šioms reikmės iš valstybės biudžeto jau skirta 2,7 mln. eurų“, – teigė SAM atstovas.
Tiesa, priedus už skatinimą skiepytis, pasirodo, gavo ne visi medikai. Kaip rašė interneto portalas „Rinkos aikštė“, Kėdainiuose šeimos gydytojai už paskiepytus pacientus lapkričio pabaigoje dar nebuvo gavę nė vieno pažadėto cento.
„Rinkos aikštės“ šaltinių duomenimis, apie galimybę gauti priedus medikai apskritai sužinojo tik iš spaudos, o paklausę apie tai Kėdainių PSPC vadovės Audronės Rimkevičienės, iš pradžių apskritai gavo atsakymą, kad jokių papildomų pinigų įstaiga nėra gavusi.
Vėliau A. Rimkevičienė teigė, kad medikai patys šių priedų vieningai atsisakė.
„Šeimos gydytojų susirinkime rugsėjo mėnesį gydytojai vieningai atsisakė šio skatinimo, įvardindami galimą medikų ir visuomenės supriešinimą, kai nepasitenkinimo iš pacientų pusės yra ir taip daug“, – „Rinkos aikštei“ sakė A. Rimkevičienė.
Tuo metu Kėdainių ligoninės ir PSPC Jungtinės profesinių sąjungų atstovybės pirmininkė Raimonda Augienė „Rinkos aikštei“ pasakojo, kad bendraujant su šeimos gydytojais ir kolegomis iš kitų miestų, jai susidarė aiškus vaizdas, kad neišmokami priedai – toli gražu ne tik Kėdainių problema.
Savo ruožtu J. Gališanskis teigė, kad medikų užmokestis ir toliau augs.
„Užtikrinti tolesnį medicinos sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio kilimą turėtų nauja Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) šakos kolektyvinė sutartis, kurią šių metų lapkričio 15 d. pasirašė Sveikatos apsaugos ministerija ir devynios medikus atstovaujančios profesinių sąjungų organizacijos.
Įsipareigojimams, prisiimtiems derybų metu, įgyvendinti kitąmet Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) numatyta skirti papildomai 153 mln. Eur (iš jų – buvusios sutarties tęstinumui 77 mln. Eur ir naujos sutarties darbo užmokesčiui didinti 76 mln. Eur). Tai leis pakelti darbo užmokestį viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių darbuotojų atlyginimus vidutiniškai dar 6 procentais. LNSS veikiančių biudžetinių įstaigų Šakos kolektyvinei sutarčiai 2022 m. numatyta skirti papildomai 422 tūkst. Eur, todėl LNSS veikiančių biudžetinių įstaigų darbuotojų specialistų profesinių sąjungų narių atlyginimai nuo 2022 m. vidutiniškai didės 10,9 procento“, – sakė J. Gališanskis.
Primename, kad sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys lapkričio 15 dieną vykusioje nuotolinėje spaudos konferencijoje žadėjo, kad medikų algos kils jau nuo 2022 m. sausio 1 d.
Ministras žurnalistams teigė, kad pirmą kartą biudžeto valdysenos istorijoje pinigai medikų darbo užmokesčio didinimui numatomi ne nuo antro metų ketvirčio, ne nuo antro pusmečio taisant, koreguojant biudžetus, kaip buvo įprasta, bet nuo sausio 1 d.
Tiesa, patys medikai iš ministerijos teigia girdėję, kad algos vis tik kils vėliau nei sakė ministras.
Plačiau apie tai portalas „Delfi“ pasakojo čia.
