Ar taip yra iš tiesų ir ką daryti, kad ši liga mūsų nebaugintų, „Žinių radijo“ laidos „Sveikatos laikas“ vedėja Rima Balanaškienė kalbėjosi su gydytoja radiologe, docente, medicinos mokslų daktare Egle Jonaitiene.
Anot daktarės E. Jonaitienės, nors krūties vėžys laikomas moterų liga, ja serga ir vyrai, tiesa, kur kas rečiau. Tokių pacientų atsiranda po keletą per metus.
Kur kas dažniau ši liga nustatoma moterims. Iš 1 tūkstančio profilaktiškai pasitikrinančių moterų, kurios nejaučia jokių nerimą keliančių simptomų, nustatomi 4–5 krūties vėžio atvejai.
Gydytoja E. Jonaitienė pasakojo, kaip kartais ir pati intuityviai, dar nematydama tyrimų rezultatų, nujaučia, kad vienai ar kitai pacientei – krūties vėžys. Neretai ligą pajaučia ir pačios moterys.
„Yra ir moterų, kurios turi jausmą, kad kažkas joms negerai. kažkaip jos save girdi. Pažinojau vieną pacientę, dabar jau amžinąjį atilsį, kurią išoperavo, viskas praėjo ir po pusantrų metų ji ateina, sako: „Žinai, man toks jausmas, kaip tada“.
Ultragarsu patikrinau. Nieko nemačiau. Bet galvoju – reikia atlikti magnetinį rezonansą pasikartoti. Ir rezonanse žiūriu: o, yra, kurio nemačiau ką tik. Tai buvo atsinaujinęs navikas“, – prisiminė daktarė E. Jonaitiene.
Būna ir kitaip. Kai kurioms moterims, matant tam tikrus pakitimus, gydytoja pasiūlo operaciją, esą biopsijos gali nepakakti.
Tačiau moteris, sužinojusi, kad galima ir kurį laiką neoperuoti, bet stebėti darinį, pasirenka pastarąjį kelią. Ir stebint paaiškėja, kad niekas nesikeičia. Taigi, moteris, neskubėdama operuotis, buvo teisi.
Gydytoja pacientėms paprastai tiesiai šviesiai nepasako, matanti auglį. Esą apie tai pranešti – jos kolegų darbas.
„Sakau: „Gali būti“. Tas „gali būti“ gal kažkiek yra kaip ir išsisukinėjimas. Bet iš tiesų yra ir gėrybinių pakitimų, kurie atrodo, kaip krūties vėžys.
Kiekviena krūtis yra skirtinga, nors struktūriniai elementai keli: jungiamasis audinys, kraujagyslės, latakai, lobulytės ir riebalinis bei fibrozinis audinys, kuris viską užpildo aplink, bet šitie elementai sukuria begalę normos variantų.
Kiekvienos moters struktūra gali būti visiškai kitokia, net pačios krūties vidinė ir išorinė struktūra gali skirtis. Tos pačios moters šita struktūra keičiasi per metus.
Krūtys labai skiriasi dydžiu, tad pats fonas, kuriame yra vėžys – labai įvairus.
O pats vėžys irgi nėra toks, kuriam labai aišku, kas būdinga. Jis gali būti, koks nori. Per 20 metų jis nenustoja stebinti, kad ir šitaip gali atrodyti. Tu nežinai, kaip jis atrodys, kur jis bus ir kada jis bus.
Kai reikia ieškoti adatos šieno kupetoje, bent žinai, kaip ta adata atrodo. O čia tu nežinai, kaip jis gali atrodyti: jis gali būti darinys, jis gali būti deformacija, jis gali būti švelnus patankėjimas ir jis gali būti šliaužiantis, įsifiltruojantis į audinį taip, kad jo neatpažįsta net patyrę echoskopuotojai.
Viena, koks negali būti vėžys – minkštas. Todėl, jeigu yra kas nors krūtyje kieto, reikia būtinai tikrinti“, – patarė gydytoja.
Anot medikės, nebūtinai užčiuoptas darinys bus didelis, nebent jis glūdi giliai. Būna ir taip, kad auglys čiuopiasi kaip didelis, bet išties yra mažas.
E. Jonaitienė sakė, kad krūties vėžys klaidina net patyrusius medikus. Štai garsus mokslininkas Danielis Kopansas net parašė specialų straipsnį, kad pražiūrėtas krūties vėžys rodo ne mediko kvalifikacijos stoką, ne aplaidumą, ne nepatyrimą. Tai – tiesiog medicininės praktikos standartas. Juk būna ir vadinamieji intervaliniai vėžiai, kurie pradeda augti jau kitą dieną po patikros.
Patyrusios medikės nuomone, laiku pastebėti vėžį padeda ir pačios moters Angelas Sargas, kuris būna, kad siunčia jai įvairius signalus. Pvz., moteris užsigauna tą vietą, kur yra auglys, ar kitaip atkreipia dėmesį į krūtį, kad kažkas ne taip.
Būna ir taip, kad vienas medikas nepamato vėžio, bet pas kitą nueina, kuris pastebi.
Kartais ir medikės vidinis balsas pakužda iš pažiūros sveiką moterį dar kartą apžiūrėti jau kitoje vietoje.
Žmogaus kūnas sudarytas iš daugybės ląstelių, kurios dalijasi ir tokiu būdu dauginasi. Vėžys atsiranda tuomet, kai ląstelės išsigimsta, mutuoja ir sutrinka dalijimosi procesas.
Iš viso priskaičiuojama apie 100 skirtingų vėžio rūšių, tačiau daugiausia pasaulio moterų serga būtent krūties vėžiu.
Tik rūpinimasis savimi, ankstyva diagnostika ir laiku pradėtas gydymasis gali užkirsti kelią šiai klastingai ligai.
